Nors šiuolaikiniai mediniai vasarnamiai dažnai prilygsta gyvenamiesiems namams, medinio sodo namo apšiltinimo klausimas vis dar aktualus. Geras medinio namo šiltinimas reikalauja ypatingo dėmesio detalėms, o išlaidos prilygsta bet kokio kito pastato šiltinimo kaštams. Todėl prieš apsisprendžiant, verta apsvarstyti medžiagų pasirinkimą ir patį pastato šiltinimo poreikį.
Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, o sandari medienos konstrukcija jau savaime užtikrina puikią šilumos izoliaciją dėl specifinių, medienai būdingų savybių, vasarnamio šiltinimo poreikis tokiu atveju tampa minimalus. Kaip pastebima praktikoje, mediniuose sodo namuose dažniausiai apsiribojama krosnies įrengimu, kuri, esant teisingai namo izoliacijai, greitai įšildo visas namo patalpas ir šilumą išlaiko gana ilgai. Vis dėlto, jei vasarnamyje laiką leidžiate ištisus metus arba paties medinio vasarnamio plotas yra gana didelis, vertėtų pagalvoti apie jo apšiltinimą. Tokiu atveju medinis namas taps ne tik gerokai sandaresnis, bet ir mažiau įšals žiemos metu.
Tačiau, ypač svarbu nepamiršti, kad geresnė šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų. Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms, todėl, prieš nuspręsdami imtis šiltinimo darbų, visų pirma, išsiaiškinkite silpniausias namo vietas šilumos izoliacijos atžvilgiu.
Populiariausios medžiagos grindų šiltinimui
Nors egzistuoja ne vienas medinio namo šiltinimo būdas, bene dažniausias ir gana lietuvių mėgstamas - ypač ekonomiškas šiltinimas poliesteriniu putplasčiu. Šiltinant vasarnamį šiuo paprastu būdu, specialios poliesterio plokštės yra tiesiogiai tvirtinamos prie medienos. Gana paklausia medžiaga dėl savo išskirtinės kokybės pastaruoju metu namų šiltinime tampa poliuretanas, pasižymintis dideliu elastingumu, ypač dėkingu šilumos izoliacijai.
Medinio namo šiltinimas mineraline akmens vata galėtų būti dar vienas, už poliesterinį putplastį kur kas kokybiškesnis pasirinkimas, tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad naudojant šį būdą papildomai bus reikalinga ir polietileno plėvelė, padėsianti sugerti sienai žalingus vandens garus.
Akmens vata ne retai keičiama ekovata, turinčia daugybę svarbių pliusų. Nors daugelis tiekėjų ekovatos varžą prilygina akmens vatos varžai, dėl akmens vatą sujungiančių siūlių, priešingai nei ekovatos naudojimo atveju, prarandamas ne mažas šilumos kiekis. Plaušinė medžiagos struktūra, būdinga akmens vatai, taip pat ne retais atvejais ima kaupti drėgmę, kuri bėgant laikui ardo namo sienas.
Priešingai nei akmens vata, purškiamoji ekovata išleidžia susikaupusį vandenį, o celiuliozė, iš kurios pagaminta ši, namo šiltinimui naudojama medžiaga, leidžia jai gerai prisitaikyti prie medienos paviršiaus. Tiesa, kad ir kokį šiltinimo būdą nuspręstumėte pasirinkti, svarbu atkreipti dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Šilumos perdavimo kriterijus leis įvertinti šiluminę izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali persiskverbti per šiltinimo medžiagos pertvarą. Kuo žemesnė U vertė, tuo šilumos persiskverbs mažiau.
Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną pagrindinių medinių namų problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Ypač inovatyvi ir vis dažniau šiltinant ne tik medinių namų grindis naudojama medžiaga - poliuretanas. Ji pasižymi ne tik tuo, kad savyje sujungia šilumos, hidroizoliacines bei garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti. Medžiaga puikia sukimba su šiltinamu sluoksniu, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms. Nusprendus naudoti poliuretaną, grindys gana dažnai tiesiogiai juo apipurškiamos iš viršaus, taip stabdant šalto oro įsiskverbimą per grindis, jei šios nėra visiškai sandarios.
Jeigu svarstote apie kokybiškesnį apšiltinimą, rekomenduojame apsvarstyti putplasčio plokščių su frezuotu kraštu naudojimą.
Dažniausiai pasitaikantys putų polistirolio dydžiai:
- EPS stogams: 2 m x 1 m x pageidaujamas storis arba 1 m x 1 m x pageidaujamas storis.
- EPS grindims: 1 m x 1 m x pageidaujamas storis.
- EPS fasado šiltinimui: 0,5 m x 1 m x pageidaujamas storis.
Pasirinkimas pagal paskirtį:
- Putų polistirolas grindims: EPS 80, EPS 100, EPS 150, EPS 200, EPS 80 Neoporas, EPS 100 Neoporas.
- Putų polistirolas sienoms: EPS 70, EPS 70 Neoporas, EPS 70 Bioporas, EPS 80 Bioporas.
- Putų polistirolas pamatams: EPS 100, EPS 150, EPS 200, EPS 100 Neoporas, EPS 100 Geoporas.
- Putų polistirolas stogams: EPS 80, EPS 100, EPS 80 Neoporas, EPS 100 Neoporas, EPS 80 Bioporas.
Bioporas buvo sukurtas siekiant mažinti anglies dioksido emisiją. Šio pilkojo polistireninio putplasčio gamybai yra naudojamos ne iškastinės, o iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos žaliavos, t.y.
Neoporo termoizoliacinės savybės yra 20 proc. geresnės nei tokio pat tankio paprasto baltojo putplasčio. Medžiagos termoizoliacines savybes nusako šilumos laidumo koeficientas λ. Polistireninio putplasčio gaminiams paprastai būdingas 0,033-0,045 W/(m ·K) deklaruojamasis šilumos laidumo koeficientas.
Svarbu žinoti, jog paskaičiuota kubatūra teoriškai gali skirtis iki 20%, priklausomai nuo pastato konstrukcijos. Praktikoje šis skirtumas svyruoja apie 10%.
Dvi pagrindinės pastatų fasadų šiltinimui naudojamos medžiagos - putų polistirolas ir mineralinė vata. Putų polistirolas kitaip dar vadinamas polistirenu ir žymimas EPS. Mineralinė vata dažnai vadinama akmens vata. Abiejų medžiagų šiluminės varžos koeficientai yra panašūs. Taigi, šių medžiagų vienodo storio termoizoliacinių plokščių energijos sąnaudų ekonomija beveik tokia pati.
Putų polistirolas. Vandens garų perdavimo koeficientas gana žemas - maždaug 12x10-6 g/(mhPa), bet retkarčiais putų polistirolo sluoksnyje atsirandanti vandens garų kondensacija rimtesnių problemų nesukelia. Medžiagos gamintojas papildomai turi pateikti patvirtinimą, kad medžiaga yra nedegi ir savaime gęstanti bei išlaikanti stabilius gabaritus.
Rinkoje siūlomos baltos, taškuotos arba grafito (pilkos) spalvos EPS plokštės. Šios plokštės skiriasi ne tik savo spalva, bet ir šilumos laidumo koeficientu - pilkojo šiluminės savybės apie 20 % geresnės nei baltojo polistirolo.
Be įprasto EPS polistirolo naudojamas ir ekstrūdinis polistirolas (XPS). Jis atsparesnis mechaniniams pažeidimams, smūgiams, atsparesnis mikroorganizmams, drėgmei, gruntiniam ir lietaus vandeniui. Naudojamas cokoliams, rūsiams, pamatams arba visuomeninės paskirties pastatų galinėms sienoms, kampams ir vietoms prie laiptinių apšiltinti.
Mineralinė vata yra atspari aukštai temperatūrai. Vatos pluoštas gaminamas iš natūralaus lydytis pradėjusio akmens, kuris dvi valandas veikiamas aukštesne kaip 1000 °C temperatūra. Mineralinė vata yra priskiriama prie nedegių ir nesprogių medžiagų, taip pat atspari daugeliui cheminių medžiagų. Mineralinė vata gerai atstumia vandenį ir jo neįgeria.
Mineralinės vatos plokštės yra gana sunkios, minkštos ir palyginti nestiprios. 40 kPa jėga sukelia maždaug 10 % deformaciją. Fasadų šiltinimo sistemose gali būti naudojamos dviejų tipų vatos plokštės.
Pirmosios - su netvarkinga pluošto struktūra (tankis nuo 120 iki 160 kg/m3, atsparumas plokštės paviršiui statmenam lūžiui >10 kPa), o jų gabaritai 50-60 cm x 100-120 cm. Antrosios - tai plokštės su lygiagrečiai ir statmenai plokštės paviršiui išsidėstyta sluoksniuoto pluošto struktūra (tankis nuo 80 iki 120 kg/m3).
Mineralinė vata stabdo ugnies plitimą. Ši savybė ypač svarbi apšiltinant aukštus pastatus, specialiosios paskirties pastatus (ligonines, mokyklas, pramogų centrus ir kitas viešąsias patalpas), degių medžiagų saugyklas. Mineralinė vata naudojama ir didelės drėgmės pastatuose (viešojo maitinimo virtuvėse, skalbyklose, vandens valymo įrenginiuose, automobilių plovyklose, viešosiose pirtyse ir kt.). Mineralinė vata yra geras triukšmo izoliatorius - tinka esant aukštam triukšmo lygiui.
Fasadų šiltinimas putų polistirolu tinka naujų pastatų šiluminei izoliacijai ar apšiltinant senos statybos daugiabučius bei individualius namus. Vienas esminių polistirolo privalumų - kaina: mineralinė vata yra kur kas brangesnė nei putų polistirolas.
Polistirolas yra beveik 10 kartų lengvesnis už vatą, patogus transportuoti ir sandėliuoti. Mechaniniai putų polistirolo tvirtinimo darbai yra pigesni, nes tvirtinti galima tik plastikiniais fiksatoriais (akmens vatai tvirtinti būtina naudoti inkarus su metaliniais kaiščiais). Polistirolo plokštes žymiai paprasčiau apdoroti, jas lengva pjaustyti ir formuoti. Dėl šių priežasčių išlaidos vatos sistemų įrengimui yra maždaug 20-30 % didesnės.
Nors mineralinės vatos priešgaisrinės savybės yra geresnės, bet Vokietijoje per visą laiką, kai polistirolas naudojamas fasadų šiltinimui, neužfiksuotas nė vienas ugnies persidavimo per šiltinimo sistemą atvejis. Polistirolas lengvas ir mažai apkrauna sieną.
Visi įmanomi šiltinimo darbai rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, tokio proceso metu atsiranda ir puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui.
Kalbant apie šiltinimui naudojamų medžiagų pasirinkimą, kaip jau minėta anksčiau, egzistuoja ne vienas galimos medžiagos variantas. Tačiau, renkantis šiltinimo medžiagą, labiausiai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad naudojama medžiaga būtų laidi garams - ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi.
Atsižvelgiant į kiekvieno namo specifiką, individualaus namo šiltinimo procesui gali būti svarbūs saviti dalykai. Vis dėlto bene svarbiausias dalykas, kurį reikėtų įvertinti prieš šiltinant medinio namo sienas, yra tai, kad pastatytas namas sės bent keletą metų. Tokiu atveju labai tikėtina, kad namą šiltinant vos po jo pastatymo, priklijuotas polistirolas, putos ar kitos medžiagos bus sugadintos.
Remiantis praktika, dažniausiai medinio namo sienos sėda apie 4-6% sienos aukščio, todėl šį atstumą derėtų įvertinti ir užsiimant šiltinimo darbais. Pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, po nusėdimo jos aukštis sumažės apie 20 cm.
Remiantis bendra praktika, stogo apšiltinimas dažniausiai prasmingas tik tuo atveju, jeigu namo antras aukštas yra naudojamos ar net gyvenamosios patalpos. Jeigu stogas naudojamas kaip paprasta palėpė, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o į lubų perdangų apšiltinimą. Bene dažniausiai lubų šiltinimui ir izoliacijai naudojama medžiaga - putplastis, kurio kaina iš esmės priklauso nuo šios medžiagos tankio.
Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Jei kalbame apie medinius, ne ypač puikios būklės langus, galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas. Dar vienas galimas variantas - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą. Kalbant apie duris - ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko duris, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.
Kaip jau įprasta, bet kokie statybos darbų kaštai labiausiai priklauso nuo darbams naudojamų medžiagų, ne išimtis ir medinio namo šiltinimas.
Šiltinimo medžiagų palyginimas
| Medžiaga | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Mineralinė vata | Geros šilumos izoliacinės savybės, garų pralaidumas, prieinama kaina | Reikalauja kruopštaus montavimo, gali kaupti drėgmę |
| Akmens vata | Tvirtesnė, ilgaamžiškesnė, atspari drėgmei, deformacijoms ir ugniai, gerai slopina garsą | Brangesnė už mineralinę vatą |
| Ekovata | Natūrali, užpildo visas ertmes, nepalieka oro tarpų, suderinama su mediena | Gali būti jautresnė drėgmei, reikalingas specialus montavimas |
| Poliuretano putos | Itin sandarios, mažas šilumos laidumas | Nepraleidžia garų, reikia atsargiai naudoti mediniuose namuose |
| Polistirolas | Lengvas, patogus transportuoti, pigesnis | Mažiau "kvėpuojantis" nei akmens vata |
Šiltinant medinį namą, vien tik gera medžiaga dar negarantuoja rezultato. Net ir aukščiausios kokybės vata ar plokštės praras savo savybes, jei sluoksniai bus išdėstyti neteisingai. Medinis namas turi „kvėpuoti“, todėl izoliacijos sluoksniai turi būti išdėstyti taip, kad garų pralaidumas mažėtų iš vidaus į išorę. Jeigu vidaus sluoksnis bus labiau laidus nei išorinis, drėgmė užsilaikys izoliacijoje - susidarys kondensatas, o kartu ir puvimo rizika.
Rekomenduojama atlikti termovizinį tyrimą. Šilumos kameromis galima nustatyti, ar konstrukcija sandari, ar nėra šilumos tiltų.
Efektyvus šiltinimas - tik vienas iš kelių elementų, lemiančių medinio namo energinį našumą. Norint pasiekti maksimalų rezultatą, būtina atsižvelgti į visą sistemą - nuo sandarumo iki vėdinimo, nuo langų iki saulės poveikio. Per nesandarius langus ir duris prarandama iki 25 % šilumos. Tobulas šiltinimas be tinkamos oro cirkuliacijos gali sukelti drėgmės perteklių ir prastą oro kokybę.
Galiausiai, į šiltinimą verta žiūrėti kaip į ilgalaikę investiciją, o ne trumpalaikę išlaidą.
Namo šiltinimas GAMO termovata