Kadastriniai (geodeziniai) matavimai tai procesas, užtikrinantis tikslų ir patikimą žemės sklypų valdymą.
Šie matavimai yra svarbūs nekilnojamojo turto registracijai, valdymui ir planavimui, nes jie suteikia tikslius ir oficialius duomenis apie nekilnojamojo turto dydį, ribas ir kitas charakteristikas.
Jei norite būti tikri dėl savo žemės sklypo ribų ir nekilnojamojo turto dokumentacijos tikslumo, kadastriniai matavimai yra skirti būtent jums!

Kadastrinių Matavimų Būtinos Situacijos
Kadastriniai matavimai yra būtini įvairiose situacijose, kuriose reikalingas tikslių žemės sklypo duomenų nustatymas ir dokumentavimas.
Šie atvejai apima:
- Žemės sklypų pardavimą, padalijimą, ar sujungimą: siekiant teisiškai tvarkyti šiuos procesus, būtinas aiškus sklypų ribų ir dydžių nustatymas.
- Žemės sklypo paskirties keitimas: reikalinga tiksli žemės sklypo ribų posūkio taškų ir jame esančių žemės naudmenų išmatavimo informacija.
- Išnuomavimas ar panaudos teisių suteikimas: sklypams, kurių ribos dar nėra nustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
- Žemės sklypo ploto tikslinimas: ypač svarbu, jei sklypo ribos nėra aiškiai nustatytos arba yra neatitikimų su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis.
Šių matavimų atlikimas yra svarbus ne tik teisiniu, bet ir praktiniu aspektu, užtikrinant sklypo naudojimo teisėtumą ir aiškumą.
Kas Gali Atlikti Kadastrinius Matavimus?
Žemės sklypo kadastrinius matavimus atlikti teisės aktų nustatyta tvarka gali tik asmenys, turintys galiojančią matininko kvalifikaciją.
Matininkas yra fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, suteikiantį teisę nustatyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis.
Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą nuosavybės teisės į statinį gali būti registruojamos tik po to, kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, t.y. kai statinys įrašytas į nekilnojamojo turto kadastrą.
Statinio kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą laikomas tų statinių įregistravimu nekilnojamojo turto registre be teisių į juos, t.y. įregistruojant statinius be teisių į juos atliekamas tik statinių registravimas.
Žemės Sklypų Kadastrinių Matavimų Procesas
Žemės sklypų kadastrinių matavimų procesas yra sudėtingas ir apima keletą etapų.
Pirmiausiai matininkai renka informaciją apie matuojamo sklypo ir visų kaimyninių sklypų ribas, kad išvengtų netikslumų ir paženklintų ribas labai tiksliai.
Kai visi duomenys parengti, matininkas derasi su užsakovu dėl ženklinimo dienos ir siunčia pranešimus suinteresuotiems asmenims apie numatomą sklypo ženklinimą.
Žemės sklypo ženklinimo metu matininkas atlieka ribų nustatymą, matuoja ir atstato riboženklius. Kviestiniams asmenims suteikiama galimybė pasirašyti žemės sklypo paženklinimo aktą.
Jei kai kurie asmenys neatvyksta, matininkas siunčia jiems informaciją apie suformuotas ribas.
Darbas baigiamas ofise, kur specialistas, naudodamas specializuotą programinę įrangą, apdoroja lauko matavimus ir parengia žemės sklypo planą.
Plano patikra atliekama Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos.
Paskutinis žingsnis atliekamas užsakovo. Suformuota skaitmeninė žemės kadastro byla pateikiama Registrų Centro padaliniui, o žemės sklypo savininkui bus būtina pateikti prašymą įregistruoti naujus matavimus.
Registrų Centras duomenis sutvarko per maždaug 7 darbo dienas.
Kadastrinių Matavimų Etapai ir Veiksmai
Žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų metu atliekami šie veiksmai:
- Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
- Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
- Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
- Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
- Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
- Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti kadastrinių matavimų etapus ir veiksmus:
| Etapas | Veiksmas |
|---|---|
| Informacijos rinkimas | Matininkai renka informaciją apie matuojamo sklypo ir kaimyninių sklypų ribas |
| Pasiruošimas ženklinimui | Matininkas derasi dėl ženklinimo dienos ir siunčia pranešimus suinteresuotiems asmenims |
| Žemės sklypo ženklinimas | Ribų nustatymas, riboženklių matavimas ir atstatymas, paženklinimo akto pasirašymas |
| Duomenų apdorojimas | Darbas ofise su programine įranga, žemės sklypo plano parengimas |
| Plano patikra | Nacionalinės žemės tarnybos atliekama plano patikra |
| Registracijos procesas | Skaitmeninės kadastro bylos pateikimas Registrų Centro padaliniui ir naujų matavimų registracija |
Nuo Ko Priklauso Kadastrinių Matavimų Kaina?
Kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo kelių svarbių veiksnių:
- Žemės sklypo dydis: Didesni sklypai reikalauja daugiau laiko ir pastangų matuoti, todėl jų matavimai yra brangesni.
- Sklypo vietovė: Sklypo buvimo vieta, ar tai mieste, kaime, ar sunkiai pasiekiamoje teritorijoje, gali turėti įtakos kainai.
- Kaip greitai reikia atlikti darbus: Skubos tvarka atliekami darbai gali kainuoti brangiau.
- Papildomi reikalavimai: kliento specifiniai poreikiai ir pageidavimai, pvz., išsamesni planai ar sudėtingesnės analizės, taip pat gali didinti kainą.
Kaina gali skirtis priklausomai nuo pasirinktos paslaugos teikėjo ir jų nustatytų standartų.
Svarbu atkreipti dėmesį į paslaugų kokybę ir profesionalumą, ne tik į kainą.
Dokumentai Reikalingi Atlikti Žemės Sklypo Kadastrinius Matavimus
Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, reikalingi šie dokumentai:
- Sklypo registracijos dokumentai: tai apima pirkimo-pardavimo sutartį, nekilnojamojo turto registro pažymėjimą.
- Detalusis arba preliminarus žemės sklypo planas: Šis dokumentas padeda nustatyti sklypo ribas ir struktūrą.
- Statinių registracijos dokumentai: jeigu žemės sklype yra statinių, reikalingi jų teisiniai dokumentai.
- Žemės savininko asmens dokumento kopija: tapatybės kortelės ar paso kopija.
- Kiti susiję dokumentai: Priklausomai nuo konkrečios situacijos, gali prireikti papildomų dokumentų, susijusių su žemės sklypu.
Kas Yra Kadastrinių Matavimų Byla ir Kadastrinis Numeris?
Kadastrinių matavimų byla yra dokumentų rinkinys, kuris sudaromas po žemės sklypo ir jame esančių naudmenų kadastrinių matavimų atlikimo.
Ši byla apima visus svarbius duomenis apie sklypą, įskaitant jo ribas, plotą, naudojimo paskirtį, statinius ir kitus svarbius parametrus.
Byloje taip pat gali būti įtraukti žemės sklypo planai ir kitos techninės schemos.
Tuo tarpu žemės sklypo kadastro numeris yra unikalus kodas, priskirtas kiekvienam nekilnojamajam turtui. Jis naudojamas nekilnojamojo turto identifikavimui ir registracijai Nekilnojamojo Turto Registre.
Pastogės Patalpų Kadastriniai Matavimai
Pastogės patalpų kadastrinių matavimų byla sudaroma, kai nebaigta įrengti pastogės patalpa pastatyta tiek, kad galima nustatyti nekilnojamojo daikto - patalpos ribas, apskaičiuoti plotą, tūrį, vertę, baigtumą bei surinkti kitus duomenis.
Kadastriniai matavimai taip pat gali būti atliekami, kai pastogė (palėpė) yra nepradėta įrengti.
Jeigu pastogė (palėpė) yra pastatyta kartu su visu pastatu, tuomet dėl tokios nepradėtos įrengti pastogės (palėpės) kadastro duomenų įrašymo į kadastrą, t.y.
Žemės Sklypo Kadastro Duomenų Atnaujinimas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.
Statinių Kadastriniai Matavimai - Inventorizacija
Kadastriniai matavimai pastatams - inventorizacija - vienas svarbiausių veiksnių registruojant bei apibrėžiant nekilnojamąjį turtą.
Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais identifikuojamas nekilnojamasis daiktas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, nekilnojamųjų daiktų geometriniai ir techniniai parametrai, apskaičiuojami žemės sklypo bei jame esančių žemės naudmenų plotai ir kiti šį daiktą apibūdinantys faktiški kadastro duomenys.
Ši paslauga reikalinga kai:
- pastatai ar statiniai pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar kitaip pertvarkyti;
- statinius reikia padalyti, atidalyti ar atlikti turto objektų pertvarkymą, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.;
- reikia suformuoti naujus turto objektus;
- reikia surinkti inžinerinių tinklų, statinių kadastrinius duomenis.
Statinių kadastrinių matavimų paskirtis - nustatyti turto dydį, fizinę būklę, turto vertę, fiksuoti nekilnojamojo turto pakitimus ir kitus rodiklius, apibūdinančius nekilnojamojo turto objektą.
Šių rodiklių reikia nekilnojamojo turto apskaitai, sandoriams, apmokestinimui, turto ir teisių į turtą registravimui.
Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas.
Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į „Geoline“ - mes pasirūpinsime geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu.
Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) padeda apskaičiuoti daikto dydį, fizinę būklę, vertę, buvimo vietą (tikslų adresą) ir kitus objekto rodiklius.
Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.
Kreipkitės į „Geoline“ komandą jau dabar ir mes mielai Jums padėsime visais statinių inventorizacijos klausimais - nuo reikiamų dokumentų surinkimo ir matavimų iki dokumentų pateikimo bei patvirtinimo reikiamose institucijose.
Darbai vykdome aukšto tikslumo matavimo prietaisais ir specializuota programine įranga, kuri nuolat tobulinama ir atnaujinama.
Kiek kainuoja namo pridavimas?
Interneto svetainės skiltyje „Kainos“ galite matyti orientacinę namo pridavimo kainą, priklausomai nuo to, kokie darbai yra atliekami.
Nurodyta kaina yra už standartinį objektą, o didelės apimties objektų kaina yra derinama individualiai.
Namo pridavimo kaina taip pat gali priklausyti nuo kelių faktorių, pavyzdžiui, esant nukrypimams nuo projekto, kai reikalingas projekto koregavimas.
Kilus klausimams, kviečiame kreiptis el.
Namo pridavimas - tai paskutinis namų statybų, įsirengimo etapas, todėl dažnai norisi, kad jis įvyktų kuo greičiau ir be rūpesčių.
Kaip matuojamas pastato aukštis?
Pastato aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus iki stogo kraigo.
Pastato aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus iki aukščiausio stogo taško.
Jeigu Jūsų pastatas pastatytas ant stataus šlaito, nuo 2018-02-24 (plačiau: Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės) pastato aukštis matuojamas ir atitinkamai pastato aukštai skaičiuojami kitaip nei anksčiau:
- Patikslintos pastato požeminės ir antžeminės dalių, antžeminio aukšto sąvokos (pvz. dabar pusrūsis (cokolinis aukštas) priskiriamas antžeminei pastato daliai), kad apatiniai aukštai, naudojami kaip antžeminiai, nebebūtų priskiriami požeminiams, kaip buvo anksčiau.
- Pastato aukštis matuojamas nuo pastato (jo dalies) esamo žemės paviršiaus (vidutinės altitudės) iki pastato (jo dalies) stogo kraigo ar aukščiausiosios konstrukcijos; jeigu pastatas yra šlaite, išvedamas vidurkis.
Pastato aukštis matuojamas nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausios pastato konstrukcijos (kraigas, parapetas ir pan.)