Gyvendami nuosavame name, sodyboje ar turint sodo sklypą, žmonės dažnai svarsto apie galimybę turėti savo vandens telkinį, kuriame galėtų maudytis ir meškerioti. Taip pat yra norinčių vandens telkinį apželdinti ir taip sukurti gražų vaizdą kieme. Tačiau prieš pradedant įgyvendinti šią idėją, svarbu išsiaiškinti, kokie reikalavimai keliami vandens telkinių įrengimui, kokie atstumai turi būti išlaikyti nuo sklypo ribos ir kokius leidimus reikia gauti.
Tvenkinys ar kūdra?
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, koks vandens telkinys tai - tvenkinys ar kūdra.
- Tvenkinys - tai dirbtinis vandens telkinys, įrengiamas užtvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Dideli tvenkiniai dažniausiai įrengiami užtvenkiant upes.
- Kūdra įrengiama iškasant daubą ir nenaudojant jokių hidroizoliacinių priemonių, kurios atskirtų telkinio vandenį nuo gruntinio vandens. Telkinys nepapildomas iš upių, ežerų ar kanalų.
Daugeliu atveju žmonių įsirengti telkiniai yra vadinami kūdromis, nes ne visi turi galimybę vandens telkinį papildyti upės ar ežero vandeniu. Ne visi gyvena arti kito vandens telkinio, kuris galėtų būti užtvenkiamas vandentakyje.
Reikalavimai ir leidimai
Norint įsirengti kūdrą, leidimų nereikia, visgi yra nemažai bendrųjų reikalavimų, į kuriuos būtina atsižvelgti. Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas.
Apraše nustatyta, kur draudžiama įrengti kūdras, pavyzdžiui, natūraliose pievose ir akmenynuose, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje arba potvynio metu užliejamoje teritorijoje. Taip pat nustatyti bendrieji reikalavimai, ko negalima daryti įrengiant kūdrą: iškirsti saugotinus medžius, sunaikinti ar keisti saugomas reljefo formas, pažeisti valstybei priklausančios ar turinčios įtakos trečiųjų asmenų žemių sausinimui melioracijos sistemas ir statinius.
Svarbu žinoti, kad kūdros įrengimo metu iškastas gruntas ar derlingasis dirvožemio sluoksnis negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas kitiems asmenims. Toks gruntas ir derlingasis dirvožemio sluoksnis turi būti panaudojami reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys.
Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį, Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti dirbtinio vandens telkinio brėžinį su nurodytu jo gyliu ir plotu bei žemės sklypo planą su pažymėtomis kūdros įrengimo koordinatėmis.
Norint įrengti kūdrą saugomose teritorijose, jo įrengimas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis: Aplinkos apsaugos departamentu, Lietuvos geologijos tarnyba, Saugomų teritorijų direkcija. O planuojant dirbtinį vandens telkinį įrengti melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe.
Atstumai nuo sklypo ribos ir kitų objektų
Vienas iš svarbiausių reikalavimų - atstumas nuo sklypo ribos. Vienas iš naujų reikalavimų - nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linija turėtų būti ne arčiau kaip 5 m atstumu nuo žemės sklypo ribos. Dirbtinis vandens telkinys arčiau žemės sklypo ribos galėtų būti įrengiamas tik gavus gretimo sklypo savininko rašytinį sutikimą.
Kai keičiama nepratekamo dirbtinio vandens telkinio forma (jį įrengiant arba tvarkant), kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki saugotinų medžių ir krūmų kamienų. Taip pat nuo upių ir melioracinių griovių tvenkinio atstumas turi būti ne mažiau 10 metrų.
Kad tarša nepatektų į nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, jo kranto linija turi būti ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų ir mechanizacijos dirbtuvių. Nuo visų kitų pastatų ar statybos zonos iki telkinio kranto linijos nustatomas ne mažesnis kaip 5 m atstumas.
Siekiant apsaugoti įrengtą kūdrą nuo šalia esančių objektų taršos, nustatyti minimalus atstumai nuo šių objektų: nuo potencialiai taršių objektų (tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kitų taršos objektų) iki dirbtinio vandens telkinio kranto linijos atstumas turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo dirbtinio vandens telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar kitų su ūkininko ūkio veikla susijusių objektų gali būti mažinamas, tačiau visais atvejais atstumas turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai.
Natūralaus plaukimo tvenkinio įrengimas (ir jo kasimas rankomis)
Kaip pradėti?
Išnagrinėjus įmonių, kurios užsiima tvenkinių kasimu, pateikiamus patarimus, stebima, kad pirmiausia pradedama nuo vietos parinkimo, galutinio vaizdo sumaketavimo ir rangovo pasirinkimo. Tai galima padaryti užsakius grunto tyrimus, kurie labai aiškiai parodys, kurioje jūsų sklypo vietoje yra tinkamiausia įsirengti vandens telkinį.
Ar jame bus vandens? Apie tai galima spręsti pagal vietos, kurioje planuojama įrengti vandens telkinį, drėgnumą. Jeigu tai šlapia vieta, tada didelė tikimybė, kad bus ir vandens, tačiau užtikrintai gali pasakyti tik geologiniai grunto tyrimai. Jų kaina svyruoja nuo 300 iki 700 eurų.
Turint parinktą vietą, galima suprojektuoti galutinį vaizdą, kur bus tiltelis ir pliažas, jis reikalingas ne tik maudymuisi, bet ir žuvims neršti jei tvenkinyje bus auginamos žuvys. Taip pat iš karto apmąstoma, kur galėtų stovėti lieptas ir kitos panašios detalės.
Tuomet turint grunto tyrimus ir norimo tvenkinio vaizdą kreipiamasi į rangovą, svarbu rangovą rinktis atsakingai, peržiūrėti jų ankstesnius darbus, atsiliepimus žmonių, kurie naudojosi jų paslaugomis, bei išsiaiškinti ar jie atlieką darbą kokybiškai.
Neretai stebima, kad nepatikimi rangovai kasa per gilius tvenkinius su labai stačiais šlaitais, o tokio tvenkinio šlaitai yra lengvai išplaunami lietaus ir polaidžio vandens. Šios klaidos pasekmę, kad išplautus šlaitus vėl reiks tvarkyti ir tai kainuos papildomai, be to nesutvarkius išplautų šlaitų kyla pavojus vaikams ar gyvūnams įkristi į telkinį.
Tinkamiausia forma tokia, kuri leis padaryti vingiuotą krantą, ir atkartos gamtos formas, reiktų rinktis lašo ar inksto formas, o ne tikslias geometrines. Taip yra, nes vanduo tvenkinyje turi cirkuliuoti. Krantas turi būti įrengtas kuo seklesnis pageidautina iki 25 cm gylio. Tokiame sekliame krante įsikurs vandens augalai, kurie taip pat praturtins vandenį deguonimi ir sukurs tinkamas buveines vandens gyvūnams. Telkinio viduryje galima pasiekti 3 ar 3,5 metrų gylį.
Nusprendus, kad tvenkinyje norėsite turėti žuvies, tik iškasus tvenkinį jo dugne ir keliuose šlaito vietose palikite didesnių akmenų, kurie taps prieglobsčių žuvims. Vietinės žuvys yra lynai ir karosai, šios rūšys yra natūrali gamtos dalis, bet auginant jas telkinyje reikės papildomos priežiūros, nes žuvys sumaišys dumblą, o tai sumažins šviesą, kuri reikalinga augalams.
Taip pat žuvų ekskrementai pateks tiesiai į vandenį, kas skatins tvenkinio užaugimą augalais. Patariama saikingai rinktis vietinių ir nevietinių žuvų kiekį ir nuolat prižiūrėti dumblo kiekį prūde, tam kad galėtumėte mėgautis puikiu vandens telkiniu ir skaidriu vandeniu jame.
Priežiūra
Priežiūra yra tikrai nesudėtinga, svarbu stebėti, kad kūdra neapželtų, neuždumblėtų. Priežiūrą ir valymą reiktų atlikti tuomet kai vandens telkinys yra labiausiai nusekęs, dažniausiai tai būna antra vasaros pusė. Reikia iškirsti medžius, nendres, krūmus bei kitus nereikalingus augalus.
Labai svarbu prižiūrint išlaikyti gamtinę pusiausvyrą, todėl valyti vienu metu tik pusę telkinio ir nenaudoti herbicidų, jie kenkia vandens ekosistemai. Būtina prižiūrėti šlaitus, kad po kiekvieno lietaus vanduo nesidrumstu. Tai galima padaryti stiprinant šlaitus naudojant tinklelius, kokosinius kilimėlius, juos reikia užpilti žemėmis ir užsėti veja.
Tvenkinius galima kasti bet kuriuo metų laiku, bet pats palankiausias ir optimaliausias laikas yra rudens pabaiga - žiemos pradžia. Įsirengti vandens telkinį savo kieme nėra sudėtinga, svarbiausia pasirinkti patikimus rangovus, kurie kasa tvenkinius ne pirmus metus ir naudoją tinkamą technika, kuri leidžia šlaitus palikti seklius.
Atstumai iki vandens telkinio statant namą/ūkininko sodybą/pirtį
Žemės įstatyme nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus. Kadangi mažesnių vandens telkinių, pavyzdžiui, iki 10 km ilgio upių, iki 0,5 ha ežerų ir tvenkinių, pakrančių apsaugos juostos plotis dažniausiai yra 2,5 m, o miestų ir miestelių dalyse juostos gali ir visai nebūti, Saugomų teritorijų įstatymas nustato prievolę žemės savininkams 5 m pločio sausumos atkarpoje neužtverti pakrančių, nepriklausomai nuo to, kokio pločio apsaugos juosta (0 m, 2,5 m, 5,0 m ir t. t.) tam sklypui nustatyta.
Net ir tveriant tvorą leistinu atstumu nuo vandens telkinio reikėtų nepamiršti pasidomėti, ar konkrečiu atveju neprivalomas šio statinio statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Miesto teritorijoje norint tverti aukštesnę kaip 2 m tvorą, privaloma kreiptis į savivaldybės administraciją dėl SLD išdavimo. Tveriant iki 2 m aukščio tvorą, SLD privalomas tik išimtiniais atvejais, kai statoma kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar vietovėje, Kuršių nerijoje ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje).
Turite sklypą šalia vandens telkinio arba planuojate tokį įsigyti? Statyba ar įrenginių įrengimas šalia paviršinių vandens telkinių yra griežtai reglamentuojamas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygose yra išsamiai aprašyta, kokie reikalavimai turi būti įvykdyti, norint statyti šalia šių telkinių.
Vienas iš svarbiausių apribojimų yra tai, kad mažiausiai 50 metrų atstumu nuo paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos negalima statyti pastatų ar įrengti įrenginių. Tačiau, kaip visada, yra išimčių. Miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, bei kitose numatytose urbanizuoti teritorijose, galima statyti pastatus arčiau vandens telkinių. Tačiau, net ir šiose vietovėse pastatai turi būti ne didesni nei 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesni kaip 4,5 metrų. Tai taikoma pirtims be rūsio sodybose ar rekreacinių teritorijų žemės sklypuose.
Remiantis teisės aktais pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, jei žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registre, yra suderinamas su reikalavimais, gali būti leidžiama statyti sodo namą, esantį mažiau nei 50 metrų atstumu nuo paviršinio vandens apsaugos zonos ribos. Svarbu paminėti, kad statyba turi atitikti savivaldybių ir vietovių planavimo dokumentus, o naudojimo būdas turi būti suderinamas su nustatytomis sąlygomis ir išimtimis.
Taigi, norint statyti pastatus šalia vandens telkinių, labai svarbu atidžiai įvertinti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygas bei teritorijos planavimo dokumentus.
Atstumas nuo vandens telkinio, upės, ežero, užtvankos priklauso nuo telkinio dydžio ir šlaito kampo. Paparastai 50 m nuo pakrantės apsaugos juostos. Kuri nustatoma pagal skaičiavimus, gali būti 5, 10 ,25 m nuo vandens ir plius dar 50 tada. Nuo mažų kūdrų nesvarbus atstumas.