Šiame straipsnyje aptarsime, kaip efektyviai įvertinti turtą, kokie veiksniai lemia prekės ženklo vertę, ir kaip investuoti į nekilnojamąjį turtą, ypač į senos statybos butus. Taip pat pateiksime specialistų atsiliepimus ir patarimus, kaip kokybiškai ir ekonomiškai įrengti būstą nuomai.
Prekės ženklo vertė ir jos svarba
Prekės ženklo vertė yra svarbi koncepcija verslo praktikoje, nes taip kompanijos gali įgyti konkurencinį pranašumą tarp kitų stiprių prekės ženklų. Organizacijos, kurios turi stiprius prekės ženklus su teigiama prekės ženklo verte, turi geresnius produktų rinkos rezultatus, prekės išplėtimo ir kainų lankstumo galimybes.
Taigi, bendrąja prasme, prekės ženklo vertė yra suprantama, kaip bendras prekės ženklo naudingumas, kurį vartotojai lygina su konkurentų produktais. O prekės ženklo vertė apibrėžiama, kaip prekės ženklo pridėtinė vertė, kurią prekės ženklo vardas suteikia produktui dėl įmonės komunikacijos ir rinkodaros pastangų.
Prekės ženklo vertė yra papildomas poveikis vartotojo atsakui į prekės ženklą. Asociacijos ir prekės ženklo asmenybė daro įtaką prekės ženklo vertei. K. L. Keller (2003) prekės ženklo vertę apibūdino, kaip daugialypę koncepciją ir pakankamai sudėtingą, nes reikia daugybės įvairių priemonių. Jis pažymėjo, kad prekės ženklo vertė yra vartotojui sukurta prekės ženklo nauda. Dažniausiai prekės ženklo vertė matoma per tai, kaip vartotojai vertina prekės ženklą. Vertinti, kaip vartotojas suvokia prekės ženklą yra svarbu, tačiau taip pat ir sunku. Kiti autoriai prekės ženklo vertę apibrėžia, kaip vartotojo pasirinkimo skirtumą tarp prekės ženklu pažymėto produkto ir be prekės ženklo produkto, tačiau abu produktai turi tas pačias savybes. Organizacijų prekės ženklai vis labiau yra siejami su jų produktais ar paslaugomis ir tai tampa jų vertingas turtas, todėl išlaikyti aukštą prekės ženklo vertę pastaraisiais metais yra labai svarbu.
Tiek teorijoje, tiek praktikoje prekės ženklo vertė ir prekės ženklo asociacijos turi daug svarbių funkcijų. Prekės ženklo asociacijos yra reikšmingos kuriant prekės ženklo vertę, kuri naudinga tiek organizacijai, tiek padeda klientams gauti informacijos, išskirti prekės ženklą, suprasti, kodėl norima pirkti, kurti teigiamą požiūrį ir jausmus bei suteikti pagrindą toliau plėstis.
Prekės ženklo vertė yra prekės ženklo turto ir įsipareigojimų rinkinys, kuris susietas su prekės ženklu, jo pavadinimu ir simboliu, kuris prideda arba atima naudą iš prekės ženklo ar paslaugos, kurią duoda organizacijai ir jos klientams.
Apibendrinant prekės ženklo vertės sąvokos sampratą, tai konkurencinėje kovoje prekės ženklas yra didžiausias ir labiausiai vertinamas turtas, kurį gali turėti kompanija. Stiprūs prekės ženklai turi vertę, kuri turi įtakos vartotojo lojalumui prekės ženklui, suvokiamai kokybei, asociacijoms susijusioms su produktu.
Senos statybos butų rinkos atsigavimas
Jau kelis mėnesius daugėja NT atsigavimo ženklų, tačiau daugiausia veiksmo senos statybos butų rinkoje. Sostinėje toliau didėja sandorių, kai perkami senos statybos butai, dalis. „Registrų centro“ atstovo žiniasklaidai Mindaugo Samkaus žurnalui „Investuok“ pateikti duomenys rodo, kad vidutiniškai beveik 4 atvejais iš 5 buvo perkami seni butai: „Ankstesniais metais naujų ir senų butų pardavimo proporcija sostinėje būdavo apie 33 proc.:67 proc., o šiemet naujų butų pardavimo sandorių dalis sumenko iki 22 proc., senų išaugo iki 78 proc. Beje, per kelis mėnesius šis santykis dar labiau pasislinko senų butų naudai: sausį-liepą proporcija buvo 23 proc.: 77 proc.“
Tikėtina, kad senos statybos butų būtų nupirkta dar daugiau, bet nemažai žmonių, paveldėjusių tokius butus, neskuba jų parduoti - patys juos nuomoja. Taip elgiasi ir dalis persikėlusių į naują būstą savininkų. O perka senus butus žmonės ir sau, ir ketindami juos nuomoti.
Remontas prieš nuomą
Tačiau, nors gerą dešimtmetį ar kiek seniau pirkėjų ir nuomininkų nestebino butai, kurie prašyte prašosi remonto, per kelerius pastaruosius metus gerokai padaugėjo žmonių, pageidaujančių pirkti ar nuomotis kokybiškai atnaujintą seną butą.
„Neseniai du klientai Žirmūnuose nusipirko identiškai kapitaliai suremontuotus 2 kmb. butus po 140 tūkst. eurų - vienas sau, kitas nuomai, nes žino, kad ateis mokesnis, patikimesnis nuomininkas. Be to, toks butas bus likvidesnis - jei, tarkim, po 3 metų nuspręsite jį parduoti, prekinei išvaizdai pasiekti pakaks tik gerai išvalyti ir sienas perdažyti“, - sako nepriklausomas NT brokeris Justinas Šerpenskas.
Nuomininkų poreikiai skiriasi, todėl išnuomoti pavyks ir neseniai suremontuotą, ir prasčiau atrodantį neremontuotą būstą, bet „vienareikšmiai geriau nuomoti vidutiniškai arba gerai sutvarkytą butą“, žurnalui „Investuok“ teigė šioje srityje besispecializuojanti „Capital“ NT brokerė Justina Zabarauskienė. Anot jos, jei butas prastesnis, ir nuomininkai greičiausiai bus problemiškesni.
„Mažas pajamas turintys nuomininkai neretai butą dar labiau nuniokoja, pasitaiko, kad sukelia nepatogumų ne tik savininkams, bet ir kaimynams“, - pabrėžia ji. Pridūrusi, kad nepakanka tiesiog nusipirkti butą ir pastatyti jame lovą ir spintą, ji sako, kad mokūs nuomininkai nori kokybiško būsto, todėl jei norite geros grąžos, teks pasistengti.
„Prieš kurį laiką padėjau surasti nuomininkus buto Naujamiestyje savininkams. Vadinamojoje „chruščiovkėje“ - sename 5 aukštų name - paveldėtas 2 kmb. butas nedidelis, vienas kambarys pereinamas, miniatiūrinėje virtuvėje net stalą, o vonioje - skalbyklę sunku įsprausti. Medinės grindys turbūt 15-20 metų nedažytos, tiek pat laiko tapetams ant sienų ir šviestuvams, o baldai - tvarkingi, nesulūžę, bet užsilikę iš praėjusio amžiaus, - pasakoja J. Zabarauskienė. - Patariau jiems atnaujinti butą, nes tuomet galėsime surasti nuomininkus, kurie mokės daugiau, taigi, pajamos iš nuomos ilgainiui atpirks investiciją, o vėliau neš pelną. Žmonės kurį laiką dvejojo, bet viską apsvarstę ryžosi remontuoti būstą. Investavo apie 17 tūkst. eurų, bet išnuomojome butą ne už 350, o už 500 eurų/mėn. O neseniai tie patys nuomininkai paprašė pratęsti sutartį dar metams ir patys pasiūlė mokėti daugiau, nes rinkoje nuomos kainos ūgtelėjo.“
Anot ilgametę patirtį NT rinkoje turinčių brokerės J. Zabarauskienės ir privačios investuotojos į NT, nuomos praktikės Alinos Kraujutienės, nuomojamų butų pasiūla nemaža, konkurencija tarp jų nuolat didėja, todėl savininkai turi pasistengti, kad „pritrauktų“ gerus nuomininkus.
„Tvarkingą jaukų butą visuomet išnuomosite lengviau ir greičiau, taigi sumažės prastovos. Be to, turėsite didesnį nuomininkų pasirinkimą. Bet sprendimai turėtų būti neišskirtiniai ir galintys tikti ne vienetams, o daugumai. Modernus stilius dažniausiai laimi prieš kitus būsto įrengimo stilius, o sudėtingiausia išnuomoti butą su retro stiliaus baldais, nors jie ir brangūs“, - atkreipia dėmesį žurnale „Investuok“ dažnai įžvalgomis besidalinanti nuomos praktikė A. Kraujutienė.
Atsižvelgiant į specialistų patarimus, galima daryti išvadą, kad prieš nuomojant senos statybos butą, verta investuoti į jo remontą, kad pritrauktumėte patikimesnius ir mokius nuomininkus bei padidintumėte nuomos kainą.
Starfish Idėjos #40. Patarimai perkant būstą nuomai.
Kaip išvengti perteklinės investicijos
„Pagrindinis investicinio būsto nuomai įrengimo principas - remontas turi būti „neužmušamas“! O jeigu nuomininkams ji pavyko „užmušti“ - ką nors sugadinti, - turi būti nesunku ir nebrangu jį greitai vėl suremontuoti“, - pabrėžia A. Kraujutienė. Pasak jos, nuomininkams svarbu, kaip būstas įrengtas - turi būti švaru, patogu ir ergonomiška, tačiau reikia vengti perteklinės investicijos, kuri nesukurs jokios pridėtinės vertės nei savininkui, nei nuomininkui.
„Tai, kas tinka Justiniškių mikrorajone, netinka Senamiestyje, ir atvirkščiai, - aiškina A. Kraujutienė. - Pvz., Senamiestyje nuoma brangesnė, todėl nuomininkai reiklesni būsto kokybei. Bet įrengę Justiniškėse ar kitame miegamajame rajone būstą prabangiau daugiau nuompinigių negausite - tokia investicija čia bus perteklinė.“
Remontuojant būstą nuomai sienoms reikėtų pasirinkti tokios spalvos dažus, kad prireikus būtų galima uždažyti nedidelį pažeistą plotą ir to nesimatys, aiškina investuotoja praktikė A. Kraujutienė: „Šviesesnės spalvos (balti, pilki tonai, šviesaus kiaušinio lukšto spalva) visada laimi, nes kuo tamsesnė spalva, tuo sunkiau bus pataisyti pažeistą vietą. Patarčiau rinktis vadinamuosius plaunamus dažus.“
„Praktiškai labiau pasiteisina laminatas, vinilinė grindų danga nei medinės grindys, todėl keičiant grindis neverta išlaidauti“, - priduria J. Zabarauskienė. Pašnekovės atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į Lietuvos klimatą nereikėtų grindų visame bute klijuoti plytelėmis, bet jos puikiai tiks prieškambaryje, vonioje ir virtuvėje.
„Dar viena priežastis jomis nepiktnaudžiauti - sudaužius vieną, tenka keisti kelias, nes išimant sudaužytą plytelę neretai sutrūkinėja ir esančios šalia. Garantijų, kad rasite tokių pat, nėra, o jeigu ir rastumėte, skirtingų partijų plytelės vis tiek šiek tiek skirsis. Kaip ir pyragas - taip pat kepamas 10 metų, bet kas kartą šiek tiek kitoks“, -pataria A. Kraujutienė ir priduria, kad jei yra galimybė, reikėtų įsigyti plytelių atsargai ir vieną kitą pasidėti sandėliuke.
Kaip vieną iš svarbiausių dalykų įrengiant butą nuomai pašnekovė žurnale „Investuok“ akcentuoja ir tinkamai įrengtos ventiliacijos būtinumą ir net siūlo kartais patikrinti, ar patalpos tinkamai vėdinamos, nes tai padės išvengti pelėsio. Būtini ir priešgaisriniai signalizatoriai. O kas 7-10 metų būstui prireiks kosmetinio remonto. Jei anksčiau jis buvo tinkamai suremontuotas, dažniausiai pakaks perdažyti sienas ir pataisyti smulkius gedimus.
Baldai ir buitinė įranga
Laimėti konkurencinę kovą dėl geresnių nuomininkų gali padėti ir baldai. „Dabar madingi vadinamieji veliūriniai minkštieji baldai - tikrai ne nuomai skirtam butui. Minkštieji baldai turi būti greitai ir lengvai plaunami“, - pabrėžia A. Kraujutienė, o J. Zabarauskienė priduria, kad geriausia rinktis lengvai keičiamus baldus, kad ir serijinės „Ikea“ gamybos, nes jie pigesni nei užsakyti individualiai, be to, bus lengviau apskaičiuoti žalą, jei baldai būtų sugadinti.
Baziniai baldai, kurie privalo būti bute, pasak jos, yra sofa-lova (ir/arba lova), kabykla ar spinta lauko drabužiams, spinta ar komoda drabužiams, TV staliukas-spintelė, naktinis staliukas, virtuvės baldai ir virtuvinis stalas su 2-4 kėdėmis, vonios spintelės ir veidrodis, užuolaidos ar ritininės užuolaidos. Jei yra balkonas, reikia ir lauko baldų. Jei sudaroma ilgalaikės nuomos sutartis, dulkių siurbliu, el. virduliu ir kita smulkia buitine technika, stalo įrankiais ir pan. įprastai pasirūpina patys nuomininkai, o savininkai turėtų pasirūpinti, kad bute būtų skalbyklė, džiovyklė, šaldytuvas - geriau su šaldikliu.
„Studijose ir 1 kmb. butuose indaplovė kol kas nebūtina, tačiau būstą besirenkantiems nuomininkams tai bus privalumas. O didesniuose butuose jos būtinai reikia“, - aiškina NT brokerė.
A. Kraujutienė žurnalo „Investuok“ skaitytojams jau ne pirmą kartą kartoja, kad dažniausiai klaidos, kurias įrengdami būstą nuomai daro savininkai, kyla dėl negebėjimo atskirti, kas patinka jam pačiam, o kas tiks nuomininkams: „Reikia suvokti, ką ir dėl ko darote, atskirti savirealizaciją nuo investicinio objekto įrengimo. Nereikia į butą nuomai įdėti dūšios, o paskui kas mėnesį ar du vaikščioti ir tikrinti, kaip nuomininkas prižiūri butą, ir kabinėtis net dėl paprasto daiktų nusidėvėjimo.“
Pasak jos, jei nuomininkai apgadino kėdes, kurias „prieš metus pirkau po 100 eurų“, užuot guodusis visiems pažįstamiems, reikėtų paklausti savęs, ar vertėjo pirkti tas kėdes tokias brangias...
Perplanuoti nebūtina
Vonios ir WC patalpas J. Zabarauskienė pataria sujungti, nes senos statybos butuose „WC dažnai labai klaustrofobiški“, bet sujungti atskirą virtuvę su kambariu tikslinga ne visuomet - nors patogiai su gyvenamąja erdve sujungtos virtuvės populiarios, studentai mielai nuomojasi ir butus su atskira virtuve.
„Jei kambariai nepereinami, jie nuomojasi keliese ir turi kiekvienas savo atskirą gyvenamąją erdvę. Visai neseniai dviem draugėms padėjau ieškoti buto nuomai, ir jų pasirinkimas buvo apribotas būtent senos statybos butais, nes naujos statybos butų su atskiromis virtuvėmis yra labai mažai. Taigi, jei kambariai nepereinami, pakanka patogiai įrengti virtuvę ir pastatyti modernią buitinę techniką“, - pataria ji.
Alternatyva - 3 kmb. (2 miegamųjų) butas, bet „senos statybos 2 nepereinamų kmb. butą galima išsinuomoti už maždaug 600 Eur/mėn., neskaitant komunalinių mokesčių, o 3 kmb. buto nuomos kaina - apie 800-1000 Eur/mėn., ir daliai nuomininkų tai jau per brangu“.
„Kadangi žmonių, norinčių kartu nuomotis būstą, bet turėti atskiras savo erdves, yra nemažai, senos statybos butai su nepereinamais kambariais ir atskiromis virtuvėmis tampa savotišku deficitu ir už juos kartais mokama daugiau nei įprasta tokio būsto nuomos kaina“, - aiškina žurnalo „Investuok“ pašnekovė. O jei yra pereinamas kambarys, verta bent iš dalies sujungti virtuvės ir svetainės patalpas, priduria ji.
J. Šerpenskas sako, kad investuotojai, planuojantys suremontuotą butą parduoti, neturėtų galvoti, ar žmogus jį pirks sau, ar ketindamas nuomoti, bet tie, kurie planuoja suremontuotą butą patys nuomoti, paprastai investuoja mažiau nei ketinantys jį parduoti. Vis dėlto, primena jis, net ir taupiai remontuojant butą nuomai būtina atlikti pagrindinius darbus: „Suremontuoti san. mazgą, virtuvę, pakeisti nutrintą grindų dangą, įstatyti gražias duris, užglaistyti ir nudažyti sienas - sukurti tvarkingą visumą.“
Mažesni butai atsiperka greičiau
„Dažniausiai dėl įsigijimo ir nuomos kainų santykio investuotojui palankiau įsigyti senos statybos būstą, o tinkamiausi ilgalaikei nuomai 1-2 kmb. butai. Nors rinkoje labai trūksta 3-4 kmb. butų, iš esmės jų paklausa gerokai mažesnė, o suremontuoti juos kainuoja brangiau“, - aiškina J. Zabarauskienė ir priduria, kad greičiausiai atsiperka pigesni, nedidelio ploto (15-35 kv. m) butai, kuriuose suformuota daugiau kambarių (erdvių). Būtent apie tai ji ragina pagalvoti planuojant nuomai skirto būsto remontą.
O vietą automobiliui įsigyti nebūtina, juolab nuomininkai ne visada nori už ją papildomai mokėti. Bet, prireikus būstą parduoti, ji gali tapti svarbiu privalumu, primena NT brokerė.
Investicija į nuomai skirto NT remontą gali būti labai sėkminga, tačiau vieno atsakymo - suremontuotą ir kaip suremontuotą, o gal neremontuotą - butą labiau apsimoka nuomoti, nėra, nes kiekvienas atvejis kitoks, pabrėžia A. Kraujutienė: „Tarkim, 30 kv. m butas, kurį sudaro atskira virtuvė ir gyvenamasis kambarys-svetainė-miegamasis, bus nuomojamas pigiau nei tas pats butas, jei virtuvės zona perkelta į kambarį, o vietoj virtuvės įrengtas miegamasis. Pirmuoju atveju, pvz., Žirmūnuose, galima tikėtis išnuomoti šį butą daugiausia už 500 Eur/mėn., antru atveju sezono metu galima tikėtis ir 650 Eur/mėn.“
Investicija į remontuotiną butą - praktiko žvilgsniu
„Galima suremontuoti butą pigiai ir skoningai, bet galima brangiai, tačiau neskoningai, todėl pirmas kartas nebūtinai atneš sėkmę, o klaidos, kurias remontuodami būstą padaro nepatyrę investuotojai, iš karto matyti. Tai gali būti nepatogioje vietoje įrengta virtuvė, netinkamai išdėstyti baldai, pvz., bendroje svetainės ir virtuvės erdvėje sofa atsukta tiesiai į virtuvę“, - sako ne vienus metus senus nugyventus butus naujam gyvenimui prikeliantis investuotojas Antonas G., atsakydamas į klausimą, ar atsižvelgiant į dabartinę situaciją NT rinkoje verta imtis remontuoti seną būstą tikintis uždirbti.
Anot jo, parduoti pavyks ir su klaidomis suremontuotą ir įrengtą būstą, bet tai užtruks ilgiau, o kaina bus mažesnė, nors investuota gali būti net daugiau.
Pasak profesionalo, nuolat šiame segmente dirbantys meistrai iš karto mato, kokį butą kaip apsimoka perdaryti, daugmaž tiksliai apskaičiuoja, kiek tai gali kainuoti. Jie paprastai turi nuolaidų medžiagoms įsigyti, turi partnerius baldininkus, kurie nuolatinių klientų užsakymus atlieka „pirmąja eile“, kartais ir žemesne kaina.
„Vonios, virtuvės baldai, spintos paprastai gaminami pagal užsakymą, nes standartiniai iš parduotuvės dažniausiai netiks, - aiškina jis. - Pridėkite sofą, lovą, čiužinį, ir susidarys iki 50 proc. visos investicijos, todėl nuolaidos ir partnerystė - labai svarbūs, nes padeda taupyti ir laiką, ir pinigus.“ Žinoma, jei butą ketinate ne nuomoti, o parduoti, baldų ar bent jų dalies galima atsisakyti, bet tuomet ir uždarbis bus mažesnis, priduria patyręs investuotojas.
„Išmanantis apie remontą ir pats 2 kmb. butą remontuojantis žmogus turėtų tilpti į 22-25 tūkst. eurų, o suremontavus tokį butą ir sumokėjus visus mokesčius turėtų pavykti uždirbti apie 10 tūkst. eurų. Tačiau svarbu kuo greičiau atlikti remontą ir parduoti ar išnuomoti būstą, ypač jei jį pirkote su paskola, nes neplanuota prastova, tarkim, du mėnesiai žiemą, reiškia, kad papildomai sumokėsite už šildymą, o tai sumažins būsimą pelną“, - skaičiuoja Antonas G.
Remontuoti ar parduoti?
„Jei žmogus turi laisvo laiko, šiek tiek nusimano apie remontą ir gali bent dalį darbų atlikti pats, kodėl gi nepabandyti? - sako Antonas G. - Bet jei žmogus užimtas ir, užuot dirbęs savo įprastą darbą, važinės po parduotuves ir rinksis medžiagas, samdys meistrus ir viską pats organizuos, nesu tikras, ar sugaištas laikas ir pastangos atsipirks. Tokiems žmonėms, jei jie jau turi remontuotiną būstą, patarčiau pardavinėti jį tokį, koks yra“.
Profesionalas abejoja, ar tokiam žmogui apsimoka pačiam imtis remontuoti net paveldėtą butą, nes jei ketinate jį ne nuomoti, o parduoti, prie išlaidų dar reikia pridėti 15 proc. GPM nuo skirtumo tarp paveldėto buto vertės ir jo vertės parduodant po remonto.
Tiems, kurie vis dėlto nuspręs pabandyti, Antonas G., baigdamas interviu žurnalui „Investuok“ primena, kad nors būsto segmento iki 140-150 tūkst. eurų - dažniausiai tai ir yra senos statybos butai - įperkamumas irgi sumažėjęs, juos įpirkti gali santyk...
Apibendrinant, investicijos į nekilnojamąjį turtą, ypač senos statybos butus, gali būti pelningos, jei tinkamai įvertinami remonto kaštai ir nuomos galimybės. Svarbu atsižvelgti į nuomininkų poreikius, vengti perteklinės investicijos ir pasirinkti tinkamus baldus bei buitinę įrangą. Taip pat verta apsvarstyti, ar remontuoti butą pačiam, ar patikėti šį darbą profesionalams.
Statybų sektoriaus problemos ir kokybės svarba
Pastarieji metai statybų sektoriui buvo paženklinti įtampos ir bankrotų bangos, palietusios daugiausia namų rinkoje dirbančias bendroves. Kai kurie šių atvejų nuskambėjo itin garsiai, ne tik įstūmė užsakovus į nepavydėtiną padėtį, bet ir metė šešėlį visam sektoriui.
Viena jų - statybų sektoriaus ilgametė lyderė AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST), savo sėkmės istoriją rašanti jau daugiau nei 60 metų. Dalius Gesevičius, PST generalinis direktorius, kategoriškai atsiriboja nuo viešojoje erdvėje pasigirstančių sąsajų su bankrotą paskelbusia bendrove ,,Irdaiva“.
Konkurencijos taryba bendroves PST ir „Irdaiva“ buvo pripažinusi pažeidus Konkurencijos įstatymą, tačiau abi įmonės šį sprendimą yra užginčijusios teisme. Anot Daliaus Gesevičius, tai yra teisinis ginčas, o jo vadovaujama įmonė tiki savo pozicijos pagrįstumu. Bet kuriuo atveju svarbiausia yra tai, kad PST dirba sėkmingai, vykdo prisiimtus įsipareigojimus ir džiaugiasi rezultatais: neaudituotais duomenimis, AB „Panevėžio statybos trestas“ šių metų pirmojo pusmečio pardavimai siekė 50,414 mln. Eur. - tai yra 28,6 procentais daugiau nei per šešis 2018 metų mėnesius.
Tačiau šiandien statybų sektoriuje lemiamu rodikliu tampa pelningumas - jis sparčiai traukiasi, o dėl menkiausios klaidos gali akimirksniu virsti nuostoliais. Tuo tarpu PST per 2019 metų šešis mėnesius uždirbo 0,807 mln. Eur.
„Manome, kad sėkmė - tai kokybė ir profesionalumas. Statybų sektoriuje ypač svarbu patikimo rangovo vardas, terminai, kurių laikomasi, darbų kokybė, kuri nenuvilia, profesionalūs darbuotojai. O kalbant apie šių dienų aktualijas, vienintelis kelias dirbti pelningai - visus procesus kaip galima labiau efektyvinti. PST rinkoje išsiskiria kaip plačios specializacijos įmonė, atliekanti įvairius darbus - pavyzdžiui, turi betonuotojų komandą, statomuose objektuose pati įrengia inžinerines šildymo, vėdinimo sistemas. Kompanijos projektų portfelyje esama ir daug itin svarbių bei sudėtingų projektų, kuriuos galima vadinti Lietuvos ekonominio augimo varikliais dėl savo reikšmės šalies infrastruktūros plėtrai bei aplinkosaugos gerinimui. Vienas iš tokių - Kauno kogeneracinės jėgainės projektas, kuriame PST darsyk patvirtino, kad patikimo rangovo vardą užsitarnavo ne veltui.
Ponas Gesevičius atviras - kartais tenka dirbti objektuose, kurie ne visada pelningi. Tačiau netgi susiklosčius tokiai padėčiai, bendrovės principinė nuostata - padaryti, kas pažadėta. Jis įsitikinęs, kad tiek valstybė, tiek verslas turi siekti tvarumo politikos, o ne vien momentinės naudos - pigiai pirkti, nesvarstant, kas bus po 5 ar 10 metų.
Ypač tai akivaizdu kalbant apie viešuosius pirkimus, kuriuose vyraujanti praktika vadovautis vien tik kainos kriterijumi yra ydinga ir žalinga patiems užsakovams.
„Visi žinome, kad trumpalaikės naudos siekiančios kompanijos trumpai ir gyvena, o bankrutuodamos palieka savo klientus su nebaigtais objektais likimo valiai. Džiugu, kad vis daugiau žmonių supranta, jog pigiai ir kokybiškai nebūna, kad investuojant svarbi ne tik kaina, bet ir projekto ilgaamžiškumas, jo ilgalaikė vertė. Tikimės, kad daugės užsakovų, kuriems svarbiausias kriterijus ne tik darbų kaina. Šiandien dauguma jų vertina procesų eigą ir lankstumą bendradarbiaujant, darbų saugą, kokybės vadybą, tvarką statomuose objektuose ir jų teritorijose“, - įsitikinęs p.
tags: #kas #nebrangiai #ir #kokybiskai #vertina #turta