Sprendžiant ginčus dėl civilinės atsakomybės krovinių vežimo kelių transportu santykiuose, neretai iškyla klausimas - vadovautis tarptautiniais teisės aktais (CMR konvencija) ar nacionalinės teisės normomis (Kelių transporto kodeksu, civiliniu kodeksu ir t.t.)? Šis klausimas nėra tuščias ginčas ar teisinė diskusija.
Pagrindinė prielaida tarptautinių krovinių vežimą keliais reglamentuojančių aktų taikymui - tarptautinis pervežimas, t.y. pervežimas kelių transporto priemonėmis už užmokestį, kai pakrovimo ir iškrovimo vietos yra skirtingose valstybėse. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad krovinių vežimo keliais teisiniuose santykiuose CMR konvencijos taikymas tam tikrais atvejais priklauso dar ir nuo šalių valios.
Civilinio kodekso 1.37 str. 1 d. numato, jog sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Tad sudarydamos krovinių vežimo ar krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) sutartį, šalys gali susitarti tarpusavio santykiuose taikyti CMR konvenciją, nebent susitarimas taikyti Konvenciją prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.
CMR važtaraštis yra pagrindinis dokumentas tarptautiniuose krovinių pervežimuose.
Pačioje CMR konvencijoje yra numatyta, jog ji netaikoma vežant pašto siuntas, palaikus, teikiant būsto perkraustymo paslaugas (1 straipsnis 4 punktas). Žinia, jei pervežant krovinį tarptautiniu maršrutu kelių transporto priemone už užmokestį susiklosto CMR konvencijos reguliuotini teisiniai santykiai, šalys negali susitarti netaikyti Konvencijos.
Toks susitarimas reikš, kad vežimas bus vykdomas pagal CMR konvenciją, tačiau jos nuostatos bus taikomos ne visiems teisiniams santykiams, o tik tiems, kurie yra konkrečiai Konvencijos sureguliuoti. CMR konvencija nereguliuoja vežamų ar ekspedijuojamų krovinių draudimo, vežėjų ar ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo, transporto priemonių draudimo teisinių santykių.
Ekspeditoriaus vaidmuo ir CMR konvencija
Kiek daugiau neaiškumų iškyla sprendžiant siuntėjo santykius su vežėjo agentais, komisionieriais, ekspeditorių santykius tiek su vežėju, tiek ir su siuntėju. Įprastai vežimo sutarties šalys yra siuntėjas ir vežėjas. Vežimo sutartis sudaroma trečiojo asmens - gavėjo - naudai. Tačiau krovinių vežimo procese dažnai dalyvauja ne tik šie asmenys.
Iš teismų formuojamos praktikos galima daryti išvadą, jog ekspeditoriaus veikla organizuojant krovinių vežimą kartais gali būti reguliuojama CMR konvencijos normų. Nuo ko tai priklauso? Ar ekspeditoriui taikoma CMR konvencija, sprendžiama pagal jo dalyvavimo vežimo santykiuose aplinkybių visumą, vertinant, kokias pareigas ir atitinkamą atsakomybę prisiėmė ekspeditorius, ar įsipareigojo vežti, nors vežė ir ne pats, ar įsipareigojo tik organizuoti vežimą.
CMR konvencija šalių susitarimu gali būti taikoma ne visai sutarčiai, o atskirai jos daliai ar atskiroms dalims. Krovinių vežimo praktikoje taip jau susiklostė, jog sutartyse už pavėluotą krovinių pristatymą šalys sulygsta dėl netesybų taikymo.
Suprantama, verslo subjektai pasirenka paprasčiausią ir lengviausią kelią kilus ginčui įrodyti sutarties pažeidimą ir pareikalauti civilinės atsakomybės. Iki šiol, kaip taisyklė, sutartyse, transporto užsakymuose už pavėluotą krovinio pristatymą vežėjui (ekspeditoriui) nustatoma fiksuoto dydžio bauda už kiekvieną pavėluotą dieną.
Pavėlavus pristatyti krovinį, gavėjui (jo atstovui) belieka užfiksuoti važtaraštyje faktinį krovinio pristatymo ir perdavimo laiką, sulyginti su vežėjo priimtu vykdyti užsakymu (data, kada vežėjas įsipareigojo krovinį pristatyti), suskaičiuoti pavėluotų dienų skaičių bei padauginti jį iš netesybų dydžio.
Pasitaiko atvejų, kai baudos nustatomos taip pat ir už pavėluotą transporto priemonės pateikimą į pasikrovimo punktą. Tačiau šalims susitarus dėl CMR konvencijos taikymo, toks prievolės užtikrinimas yra tik nesąžiningo praturtėjimo prielaida.
Atsakomybė už Pavėluotą Pristatymą Pagal CMR Konvenciją
CMR konvencija yra sureguliavusi vežėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą klausimus. Todėl visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais (CMR Konvencijos 41 str. 1 d.). Pagal Konvencijos 23 str. 5 d. vežėjas turi atlyginti nuostolius, jei jie atsirado dėl krovinio pavėluoto pristatymo; kompensuojamų nuostolių dydis negali būti didesnis nei užmokestis už vežimą. Be kita ko, vežėjui privalomai dar turi būti pareikšta pretenzija. Pretenzijai pareikšti nustatytas terminas - 21 diena.
Taigi, po visų pretenzinių procedūrų, žalą patyręs asmuo turi įrodyti patirtus nuostolius, jų patyrimo priežastinį ryšį su pavėlavimu. Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. numato, jog imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris (šiuo atveju tai būtų sandorio dalis) yra niekinis ir negalioja.
Civilinio kodekso 6.157 str. 1 d. numato, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė - nacionalinė ar tarptautinė - šias normas nustato. Todėl Civilinio kodekso 1.80 str. 1 d. Atitinkamai, šalių susitarimu taikant sutarčiai CMR konvencijos nuostatas, netesybos už pavėluotą krovinio pristatymą bus niekinės, todėl siekiant išvengti nepagrįstų ginčų, derėtų vengti į sutartį surašyti viena kitai prieštaraujančias nuostatas.
Tad jei du ekspeditoriai sutartų tarpusavyje sudarytai krovinių pervežimo sutarčiai taikyti CMR konvencijos nuostatas - atsakomybė už krovinio pristatymo terminų pažeidimą būtų ribojama faktiniais nuostoliais ir negalėtų viršyti frachto kainos.
Ieškinio Senatis
Pagal CMR konvencijos 32 str. 1 d., teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Lietuvos ūkio subjektų atsakingi darbuotojai nėra itin principingi ar reiklūs gindami savo pažeistas teises dėl krovinių sugadinimo, praradimo, pavėluoto pristatymo, vėlavimo sumokėti mokestį už vežimą.
Įprastai tas klausimas iškyla pasibaigus ūkiniams metams, kai reikia „buhalteriškai nurašyti” skolas arba kitaip sutvarkyti juridinio asmens apskaitą. Kitaip tariant, baigiantis ieškinio senačiai. Tuo tarpu, Civilinis kodeksas nustato bendrą dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 1 d.). Tai ryškūs terminų skirtumai.
Apibendrinant, CMR konvencija yra pagrindinis ašaltinis, reguliuojantis tarptautin/ krovinis ve~im keliais. Svarbu atskirti, kokiems teisiniams santykiams bus taikoma CMR konvencija, bktina patikrinti, ar yra toks slygs visetas, t.y. ar (konvencijos 1 str. iau nustatytas slygas, bus bktinai taikoma CMR konvencija ir aalys negali susitarti dl taikytinos teiss, t.y. ioje konvencijoje, yra ir dar du atvejai, kai Konvencija gali bkti taikoma: 1) jei transporto priemon su kroviniu dal/ kelio ve~ama jkra, gele~inkeliu, vidaus vandens keliu, oro transportu, ir krovinys ia transporto priemons yra neperkraunamas; 2) kai aalys susitar, jog ve~imo santykiams taikys CMR konvencij. Konvencijoje imperatyviai nurodyta, kad ji netaikoma, esant ve~imams, vykdomiems pagal tarptautines paato konvencijas, palaiks ve~imui, bksto apstatymo ve~imui persikraustant (Konvencijos 1 str.
Svarbu žinoti, kad CMR konvencija numato ypatingas taisykles, kuris nenustato joks kitas teiss aktas.
Kiti svarbūs dokumentai:
- tarpvalstybiniai susitarimai tarp Lietuvos Respublikos ir kits valstybis (priedas Nr.
- 1957 m. is produkts tarptautinio gabenimo ar tokiam gabenimui naudojams specialis transporto priemonis (ATP), kur/ Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2000 m.
- 1975 m. Muitins konvencija dl tarptautinio perve~imo su TIR knygelmis, kurios dalyv Lietuva yra nuo 1993 m.
- 1990 m. Laikinojo /ve~imo konvencija (Stambulo konvencija), kuri Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1997m.
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. rugsjo 24 d. /sakymas Nr.
- 1970 m. is tarptautiniais mararutais, darbo (AETR), kur/ Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1996 m.
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruod~io 24 d. /sakymu Nr.
TIR sistema supaprastina tarptautinius krovinių pervežimus.
LR Civilinio kodekso 6.808 str. iam teis gauti krovin/ asmeniui (gavjui), o siuntjas (gavjas) /sipareigoja u~ krovinio ve~im sumokti nustatyt u~mokest/ . `i svoka detalizuota specialiame teiss akte - Lietuvos kelis transporto kodekse: krovinis (prekis, produkcijos, iakasens, atlieks, siunts, konteineris ir kits daikts) ve~imas yra js gabenimas u~ atlyginim ia siuntjo iasiuntimo vietos / gavjo paskirties viet transporto priemonmis (Kelis transporto kodekso 26 str. 1 d.) . Siekiant geriau suprasti aio darbo tyrimo dalyk, reikts j/ atriboti nuo kits krovinis ve~imo rkais.
Transporto veiklos pagrinds /statymo 5 str. numatytos ve~ims rkays pagal objekt:
- gele~inkelis
- kelis
- jkrs
- oro ir vidaus vandens transportas
Galima skirstyti perve~imus pagal transportavimo bkd - perve~imai sausumos, vandens, oro transportu. Pagal ve~imo teritorij ve~imai gali bkti vidaus ir tarptautiniai. Vidaus ve~imai - tokie ve~imai, kai kelis transporto priemonmis ve~ama Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tarptautiniai ve~imai - kai kelis transporto priemon kerta valstybs sien (Kelis transporto kodekso 9 str.).
Vežimo Sutartis: Konsensualinė ar Realinė?
iau pateiktos Lietuvos Respublikos teiss aktuose suformuluotos krovinis ve~imo sutarties svokos provokuoja diskusij ar ve~imo sutartis yra konsensualin, ar realin? as. . Kaip ~inia, konsensualine sutartis laikoma tuomet, kai aalis teiss ir pareigos atsiranda nuo susitarimo momento . Konsensualiniam sandoriui sudaryti pakanka tik aalis suderintos valios pareiakimo /statymo nustatyta forma . Tuo tarpu realin sutartis laikoma sudaryta tik nuo tam tikrs veiksms atlikimo (daikts perdavimo, prisijungimo prie elektros tinkls ir kt.).
Analizuojant LR Civilinio kodekso 6.808 str. 1 d., susidaro prielaida teigti, jog ve~imo sutartis yra realin, t.y. ve~jo pareigs atsiradimas siejamas su krovinio jam perdavimu (...ve~jas /sipareigoja siuntjo jam perduot krovin/ nugabenti...). iajam asmeniui, taip pat jam tenka visa su krovinio iasaugojimu susijusi atsakomyb. iusi prieainga aiai normai teisms praktika bei mokslininks opinija.
Nesunku suprasti, ia kur Civiliniame kodekse atsidkr ai nuostata. Lietuvos kaip valstybs istorija nulm ir teiss raid. ios ia krovinis ve~imo teisinis santykis klausimus, reglamentavo ne civilins, o administracins teiss aktai. U~ transporto priemons nepateikim ve~jui grs administracin bauda, o ne netesybos. Perve~jo atsisakym priimti u~sakym dl to, kad aalys nesutaria dl perve~imo slygs, galima buvo apskssti bendra administracine tvarka. Perve~imo sutartys buvo sudaromos vykdant trejs mets gamybos plan. ius krovinius. Todl be organizacins perve~imo sutarties negali bkti sudaroma konkretaus krovinio perve~imo sutartis .
iau pa~velkime / kit svarbs krovinis ve~im keliais reglamentuojant/ teiss akt - CMR konvencij. Konvencija nesieja sutarties galiojimo su faktiniu krovinio primimu. iai (ar yra ve~imo sutarties patvirtinimas), Konvencijos 4 str. iai. Svarbiausia yra aalis valia, aalis susitarimas. Krovinio ve~imo sutarties aalis (siuntjas) privalo aiakiai iareikati savo vali, inspiruoti sutarties sudarym. Tuomet vyksta derybos, yra pasiraaoma sutartis, kuria ve~jas /sipareigoja perve~ti krovin/, o siuntjas - apmokti u~ perve~im. Krovinio perdavimas toli gra~u dar ne/vyko, o ve~imo sutarties aalys jau yra susijusios abipusmis prievolmis.
Gilinantis toliau, visai netenka prasms mintis, jog ve~imo sutartis yra realin mintoje ve~imo sutartyje labai logiaka siuntjo interess u~tikrinimo priemon yra sankcija ve~jui u~ transporto priemons nepateikim. `alys gali susitarti, jog ve~jui sutartu laiku nepateikus tinkamos transporto priemons (CK 6.814 str. 1 d.), jis moka siuntjo naudai netesybas. Taigi, net ir neperdavus krovinio, gali atsirasti ve~jo prievol sutartin civilin atsakomyb (CK 6.245 str. 3 d.). Lygiai taip pat atsakomyb gali kilti ir siuntjui, nepateikusiam krovinio. Vl gi krovinys dar neperduotas (anot realins sutarties teorijos aalininks sutartis dar nesudaryta), o aalims kyla atsakomyb ia ve~imo sutarties. Atsiduriame teisiakai nelogiakoje situacijoje.
iausios ve~imo sutarties dalis, t.y. jei nebus pateikta transporto priemon, niekada ne/vyks perve~imas; o norint u~sakyti transporto priemon, reikia susitarti su ve~ju dl viss perve~imo slygs, t.y. sudaryti ve~imo sutart/. iau pateikti argumentai sudaro prielaid teigti, jog ve~imo sutartis yra konsensualin. Ve~imo sutarties konsensualum lemia civilinis teisinis santykis specifika. Beveik visuotinai aiai nuomonei pritariama vakars valstybis praktikoje .
Trečiojo Asmens Naudai
iojo asmens naudai. iojo asmens naudai tuomet, kai krovinio pardavjas sudaro sutart/ su ve~ju, nurodydamas aiam pristatyti krovin/ pirkjui. ios teiss ir pareigos /pareigoja tik sutart/ sudariusius asmenis, t.y. sutarties aalis. `is principas yra pa~eid~iamas Civilinio kodekso 6.191 str. iajam asmeniui. ius dokumentus, taip pat tam tikrais atvejais turi teis duoti nurodymus ve~jui (CMR konvencijos 12, 13 str.; Vokietijos Federacijos Prekybos kodekso 421 str. 1 d. bei 418 str. 2 d. 2 pastraip) . Taigi, ia krovinio ve~imo sutarties, sudarytos tarp krovinio pardavjo ir ve~jo, kyla teiss ir pareigos ir krovinio gavjui.
Krovinio ve~imo sutarties dalykas yra paslaugos, kurias suteikia ve~jas gabendamas krovin/ . Ve~ant /prastus krovinius, kuriems nereikia ypatings perve~imo slygs (ve~ant paprasta transporto priemone su tentu), ve~jo pareigos apsiriboja tik krovinio perve~imu ir pristatymu tinkamam gavjui. iau ve~ant tokius krovinius kaip paato siuntos, mirusisjs palaikai, gyvi gyvknai, pavojingi kroviniai ir pan., ve~jas privalo atitikti tam tikrus reikalavimus kiekvienai tokis krovinis grupei ve~ti, turi papildoms pareigs rkpintis kroviniu. iau jos reguliavimo sritis yra paprasti komerciniai krovinis gabenimai ir tokios sritys kaip paato siunts, palaiks gabenimas bei perkraustymas / j nepatenka. CMR konvencija vis gi yra taikoma perve~ant kai kuriuos padidintos rizikos objektus, tokius kaip gyvi gyvknai ir pavojingi kroviniai.
Pašto Siuntų Gabenimas
Paato siunts gabenim reglamentuoja Pasaulin paato konvencija , Paato siuntinis reglamentas , Pasaulins paato sjungos bendrasis reglamentas bei Lietuvos Respublikos Paato /statymas . Lietuvos Respublikos paato /statymo 7 str. 4 d. numatyta, jog paato siuntos ve~amos paato ar pasiuntinis paslaugs teikjs arba kits ve~js, su kuriais sudarytos ve~imo sutartys, transporto priemonmis. U~ paato siuntos praradim, visiak iaplaim ar visiak sugadinim Pasaulinje paato konvencijoje numatytos kompensacijos, kurias smulkiau reglamentuoja Paato siuntinis reglamentas. iuojamos pasitelkiant SDR vienet (apie j/ bus kalbama vliau prie ve~jo atsakomybs). Paato siuntinis reglamento RE 501 str.
Pašto siuntų gabenimą reglamentuoja atskiri teisės aktai.
Palaikų Vežimas
iams ligs, palaiks ve~imo transporto priemonmis, js /ve~imo / Lietuvos Respublik ir iave~imo ia jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos patvirtinimo . Europos mastu palaiks perve~im reglamentuoja tokie tarptautiniai susitarimai kaip 1938 m. bir~elio 01 d. /sigaliojs Berlyno susitarimas (susitarim pasiraa aios aalys: Egiptas Belgija, Vokietija, Pranckzija, Italija, Meksika, Austrija, Portugalija, Rumunija, `veicarija, buvusioji ekoslovakija ir Zairas) ; 1975 m. io 2 d. Tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos nacionaliniuose teiss aktuose yra nustatytos panaaios taisykls palaiks ve~imams.
Perve~ant mirusiojo palaikus, turi bkti pateikiamas specialus dokumentas mirusiojo pasas , iaduotas kompetentingos institucijos. Palaikai turi bkti patalpinti / metalin/ karst, ais / kit medin/. Teiss aktai numato ir karsto u~sandarinimo priemones var~tai ir metalins juostos. Berlyno susitarimo 4 str. iau nei po vieneris mets. iamosios ligos sukljams . Kalbant apie mirusisjs palaiks perve~im, pamintini ir tarpvalstybiniai susitarimai, kuriuose aalys da~niausiai susitaria atleisti viena kit nuo pareigos turti leidimus perve~ti palaikus (pvz.