Lietuva žengė svarbų žingsnį energetinės nepriklausomybės link, įsigydama suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą "Independence". Šis projektas ne tik nutraukė Rusijos energetinį monopolį, bet ir sumažino dujų kainas, suteikdamas didelę naudą Lietuvos ekonomikai ir gyventojams.
SGD terminalas "Independence" Klaipėdoje. Šaltinis: LRT.lt
Projekto Istorija ir Svarbiausi Faktai
Lietuvai penktadienį perėmus prieš dešimtmetį į Klaipėdą atplaukusį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivą-saugyklą „Independence“, BNS skelbia pagrindinius faktus apie SGD terminalo ir laivo projektą.
- 2010 m. liepą Vyriausybė nusprendė Klaipėdoje statyti iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus pajėgumo SGD terminalą ir įgaliojo bendrovę „Klaipėdos nafta“ rengti projektą.
- 2011 m. gegužę Vyriausybė sudarė specialią komisiją, kuri turėjo paspartinti SGD terminalo projekto įgyvendinimą.
- 2011 m. liepą Vyriausybė SGD terminalą pripažino valstybinės reikšmės projektu.
- 2012 m. sausį paskelbta, kad SGD laivą-saugyklą statys konkursą laimėjusi Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“, o jo nuoma „Klaipėdos naftai“ per 10 metų kainuos 689 mln. JAV dolerių.
- 2012 m. birželį Seimas priėmė įstatymą, leidžiantį Klaipėdoje pradėti SGD terminalo statybą.
- 2013 m. gegužę „Klaipėdos nafta“ pasirašė 33,25 mln. eurų vertės sutartį su Vokietijos koncernu „PPS Pipeline Systems“ dėl SGD terminalo dujotiekio statybos.
- 2014 m. birželį Šiaurės investicijų bankas suteikė bendrovei „Klaipėdos nafta“ iki 35 mln. eurų, o Europos investicijų bankas - iki 87 mln. eurų paskolą.
- 2014 m. rugpjūtį dujų tiekimo bendrovė „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ pasirašė iki 870 mln. eurų vertės SGD tiekimo sutartį.
- 2014 m. spalio 27 d. laivas „Independence“ įplaukė į Klaipėdos jūrų uostą, o kitą dieną atplaukė laivas, atgabenęs pirmąjį SGD terminalui skirtą bandomąjį dujų krovinį.
- 2014 m. gruodžio 23 d. į Klaipėdos uostą atplaukė pirmasis komercinis SGD krovinys. Dujovežis „Arctic Aurora“ atgabeno apie 140 tūkst. kubinių metrų SGD.
- 2018 m. gruodį Seimas leido iki 2024 metų pabaigos išpirkti SGD laivą-saugyklą.
- 2019 m. gruodį „Klaipėdos nafta“ su Šiaurės investicijų banku (NIB) pasirašė 134,1 mln. eurų paskolos sutartį, skirtą sumažinti SGD terminalo išlaikymo kaštus.
- 2020 m. kovą „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su NIB dėl iki 160 mln. eurų paskolos, skirtos SGD laivo-saugyklos įsigijimui.
- 2022 m. vasarį „Klaipėdos naftos“ akcininkai pritarė „Independence“ įsigijimui iš „Hoegh LNG“ už 153,5 mln. JAV dolerių.
- 2024 m. gruodžio 6 d. laivą „Independence“ perduotas Lietuvai - „KN Energies“ Norvegijos kompanijai „Hoegh Evi“ už jį sumokėjo 138,04 mln. eurų, laivas įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre.
„Einant laikui, laivas tapo Lietuvos politinės valios simboliu, pademonstravo mūsų įsipareigojimus siekti energetinės nepriklausomybės. Projektas pakeitė mūsų energetinį pažeidžiamumą stiprybe, priklausomybę - autonomija“, - penktadienį „Independence“ perdavimo Lietuvai ceremonijoje Klaipėdoje sakė G. Nausėda.
Ekonominė Nauda ir Kainos
Teigiama, kad terminalo buvimas sukūrė didžiulę pridėtinę vertę tiek Lietuvos ekonomikai, tiek šalies verslams ir paprastiems dujų vartotojams. Kartu, „Independence“ nauda Lietuvos ekonomikai ir dujų vartotojams esą siekia apie 160 mln. eurų per metus.
Skaičiuojama, kad po laivo-saugyklos perėmimo, terminalo išlaikymo sąnaudos bus maždaug trečdaliu mažesnės, nei pratęsus nuomą ankstesnės sutarties sąlygomis. Taigi, laivo-saugyklos eksploatacijos kaštus sudarys fiksuota ir kintama dalys.
VERT 2025 metams taip pat nustatė 0,6 proc. nei šiemet didesnę „KN Energies“ išdujinimo veiklos pajamų viršutinę ribą - ji sieks 59,6 mln., kai praėjusiais metais sudarė 59,2 mln. eurų.
SGD laivo nuoma bendrovei „KN Energies“ per dešimt metų kainavo apie 689 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu - apie 651 mln. eurų).
SGD terminalo "Independence" svarbiausi finansiniai aspektai:
| Rodiklis | Suma |
|---|---|
| Laivo nuoma per 10 metų | Apie 689 mln. JAV dolerių (apie 651 mln. eurų) |
| Laivo įsigijimo kaina | 138,04 mln. eurų |
| Metinė nauda Lietuvos ekonomikai | Apie 160 mln. eurų |
Kritika ir Alternatyvūs Keliai
Vis tik, daugelis kritikų pastebi, kad nors SGD terminalo Lietuvai tikrai reikėjo, jį gaunant padarėme visus klaidingus ėjimus. Juk laivą nuomojome, o ne pirkome, tad milžiniškus pinigus leidome ištisą dešimtmetį. Be to, galėję sutaupyti ir SGD terminalą įsirengti drauge su kaimynėmis, viską panorome daryti sparčiau ir brangiau vieni.
Kodėl panašiai kooperuotis negalėjo ir Lietuva ir Latvija ar net visos trys Baltijos šalys drauge su ta pačia Suomija? Vis tik, Lietuva savąjį SGD terminalą nuomotis nusprendė pati, savo lėšomis, visiškai nesitardama su kaimynais ir neprašydama ES paramos.
Tačiau Lietuva galėjo pasukti visai kitu keliu. Juk 2022 m. pasirodė žinia, kad Estija ir Suomija planuoja kartu nuomotis plaukiojantį suskystintų gamtinių dujų terminalą. Šioms šalims terminalo nuoma kainuos 10 mln. eurų per metus, o kitos plaukiojančio terminalo nuomos išlaidos, kaip planuojama, bus pasidalijamos remiantis šalių dujų suvartojimo apimtimis: Suomija per metus suvartoja apie 23 TWh dujų, o Estija - maždaug 5 TWh.
Estija dujų iš Rusijos neimportuoja nuo balandžio pradžios ir ne kartą tikino, jog šio importo atnaujinti neketina, o dujomis apsirūpina per terminalą Klaipėdoje.
Lietuva paskelbė energetinę nepriklausomybę su jūriniu dujų terminalu
Ateities Perspektyvos
Ekspertų studijoje teigiama, kad Lietuvai ekonomiškai naudinga išlaikyti suskystintas gamtines dujas energetikos rinkoje po 2024 metų. Studija rodo, kad SGD terminalas po 2024 m. kurs ekonominę naudą Lietuvai ir regiono dujų vartotojams - SGD laivo-saugyklos išlaikymo nauda gaunama dėl žemesnių didmeninių dujų kainų.
Studijoje nurodoma, kad dėl mažesnių kainų SGD tiekimas teikia Lietuvai 20-60 mln. eurų naudą per metus. „Nuo 2014 metų dujų kainos Lietuvoje ženkliai mažėjo lyginant su 2012 m. Turėdama rinkoje suskystintąsias gamtinės dujas, Lietuva mažiau priklausoma nuo kitų šalių veiksmų ir poveikio. Rinka tampa konkurencingesnė“, - sakė J. Williamsas.
Anot ekspertų, laivas prireikus gali būti ir parduotas, dėl to ilgalaikė nuoma būtų nelankstus sprendimas, nebent būtų susitarta dėl specialių lanksčių sąlygų.
„Šiandien matome ir nuoširdžiai vertiname savalaikį Lietuvos sprendimą diversifikuoti energijos tiekimą bei pagerinti regiono energetinį saugumą ir atsparumą“, - ceremonijoje pabrėžė A. Duda.
„Po 2010 metų sprendimas buvo labai aiškus, kad negalime priklausyti nuo Rusijos, ypač dujų. Negalėjome pakęsti to spaudimo, kuriuo jie norėjo priversti mus atsiklaupti ir tapti korumpuotais politikais“, - ceremonijoje sakė D. Grybauskaitė.