Kas lemia įmonės turto poreikį?

COVID-19 pandemijos sukeltas neapibrėžtumas ir tikriausiai kelerius metus užsitęsianti sunki ekonominė situacija verčia prisiminti per 2008 metų globaliąją finansų krizę išmoktas pamokas. Ekonomikos nuosmukio vargu ar galima išvengti, tačiau tinkamai įvertinus, numatant ir operatyviai valdant su nuosmukiu susijusią riziką, galima bandyti ją suvaldyti arba bent jau minimizuoti.

Turto apsaugos planavimą plačiai galima apibūdinti kaip teisinius metodus ir finansines priemones, skirtas sumažinti teisines rizikas dėl juridinių ar fizinių asmenų nuosavybės teise valdomo finansinio, nekilnojamojo ar kitokio turto. Praktikoje dažnai turto apsaugos planavimo sąvoka yra susiaurinama ir apibūdinama kaip turto organizavimo būdas, kurio metu yra sumažinamas turtas (jo bendra vertė), siekiant sumažinti galimas teisines rizikas dėl potencialių kreditorių reikalavimų.

Vis dėlto siauras apibūdinimas nėra visiškai tikslus, o kartais net yra sutapatinamas su neteisėtais veiksmais, pavyzdžiui, turto slėpimu, mokesčių vengimu, nelegaliu skolų išvengimo būdu ir pan. Turto apsaugos planavimas yra susijęs su vertingiausio turto apsauga, siekiant sumažinti jam potencialią kitų asmenų keliamą riziką. Todėl planuojant turto apsaugą bei sprendžiant dėl tinkamiausių teisinių priemonių siekiamam tikslui pasiekti, reikia atsižvelgti ne tik į turto vertę, bet ir į valdomo turto struktūrą.

Nėra vieno turto apsaugos plano, kuris būtų tinkamas visiems. Turto apsaugos struktūra - tai teisinė struktūra, kurios pagrindu valdomas turtas yra atskiriamas nuo nuosavybės teisės ar tiesioginės turto kontrolės ar tiesioginio savininko. Tokių struktūrų būna įvairių: nuo (i) paprastų, kai užtenka perkelti turto nuosavybės teisę kitam teisinį statusą turinčiam asmeniui, iki (ii) kompleksinių, kuomet yra pasitelkiami ne tik teisiniai įrankiai, bet ir finansinės priemonės, reorganizavimo procedūros, įvairios verslo formos bei skirtingos teisinės jurisdikcijos.

Yra daugybė priežasčių, kodėl fizinis ar juridinis asmuo siekia pasinaudoti ar sudaryti turto apsaugos struktūras. Poreikis gali būti nulemtas įvairių finansinių, teisinių, mokestinių ar kitokių priežasčių. Štai keletas jų:

  1. Apsisaugojimas nuo bankroto rizikos. Juridinio asmens bankroto proceso metu yra vienintelis tikslas - realizuoti visą juridinio asmens turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nebeatliekami jokie veiksmai juridinio asmens mokumui atkurti ar jį išsaugoti.
  2. Turto ir investicijų portfelio diversifikavimas. Valdant savo turtą ir investicijas verta laikytis taisyklės „nelaikyk visų kiaušinių viename krepšyje“. Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu investuotojai dažniausiai yra priversti ieškoti naujų investavimo galimybių. Tam yra pravartu peržiūrėti savo investicinių portfelių struktūrą bei įsivertinti galimas rizikas. Optimaliu portfeliu yra laikytinas tas, kuris turi mažiausią riziką esant tam tikram pelningumui arba didžiausią pelningumą esant tam tikram rizikos laipsniui. Siekiant, kad rizika būtų sumažinta, patartina diversifikuoti valdomą turtą bei investicijų portfelį.
  3. Likvidaus turto atskyrimas nuo nelikvidaus, toksinis turtas (toxic assets). Juridinio asmens turtas yra vienas iš juridinio asmens vertės bei stabilumo išraiškų. Likvidumas reiškia galimybę greitai ir lengvai pakeisti aktyvus į grynuosius pinigus. Likvidumas priklauso nuo rinkos ir turto rūšies, todėl turtas gali prarasti dalį savo likvidumo ekonominių ar kitų sukrėtimų metu. Turimo turto likvidumas sąlygoja stipresnį juridinio asmens konkurencingumą rinkoje, patrauklumą suinteresuotoms šalims bei geresnes sąlygas gauti išorinį finansavimą.
  4. Veiklos finansavimui reikalingas užtikrinimas. Pagrindinės verslo finansavimo kredito įstaigos yra linkusios teikti paskolas, tačiau dažniausiai reikalauja tam tikrų užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui, įkeisti turimą turtą. Dažnai juridinio asmens vykdoma veikla susideda iš kelių veiklos sričių, o finansavimas būna skirtas konkrečiai vienai veiklos sričiai. Todėl patartina atskirti valdomą turtą, kuris yra ar bus skirtas užtikrinti finansavimui gauti, nuo likusio turto.
  5. Vykdomos veiklos rizikos optimizavimas. Kaip jau minėta, dažnais atvejais juridinis asmuo vykdo kelias susijusias veiklas. Dabartinė rinkos situacija verslus vers įsivertinti, kokias vykdomas veiklas tęsti, o kurias galbūt nutraukti ar stabdyti. Akivaizdu, kad rizikingiausiose veiklose neturėtų būti sutelktas pagrindinis, vertingiausias turtas.

Dabartinė ekonominė situacija yra neapibrėžta ir neaiški, todėl pasirūpinti savo turto apsauga reikėtų nedelsiant. Tinkamai pasirinktos turto apsaugos struktūros saugikliai leis suvaldyti galimas rizikas.

Pavyzdys, kaip diversifikuotas turto paskirstymas gali sumažinti riziką.

Nepagrįstas tikėjimas nesustabdomu turto vertės kilimu, pelno didėjimu ir kiti panašūs veiksniai lemia atidumo praradimą.

COVID-19 pandemijos įtaka globaliai ekonomikai.

Juridinio asmens turtas yra vienas iš juridinio asmens vertės bei stabilumo išraiškų. Veiklos finansavimui reikalingas užtikrinimas.

Kaip jau minėta, dažnais atvejais juridinis asmuo vykdo kelias susijusias veiklas. Akivaizdu, kad rizikingiausiose veiklose neturėtų būti sutelktas pagrindinis, vertingiausias turtas.

Efektyvumo samprata

Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas, kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį.

Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairios skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos.

Turto apsaugos strategijos

1 lentelė. Efektyvumo apibrėžimai

Autorius Efektyvumo apibrėžimas
C.S.Certo, S.T. Husted Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų.
C.S. Certo Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos.
P.F. Drucker Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis.
A.Jakutis Efektyvumas - įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą.
V.Snieška Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda.
J.Greenwood Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų.
P. Wannacott Efektyvumas - produktyvis įdėtų pastangų panaudojimo lygis užtikrinantis maksimalų rezultatą.
D.N. Hyman Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą.

Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Vienos įmonės atstovai puikiai suvokia, kad gamybiniai pajėgumai sudaro didžiausią investicijų dalį, todėl efektyvus panaudojimas siejamas su spartnesniu naujų investicijų atsipirkimu.

Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Taigi siekiant šiame darbe atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.

Sąvoka „ilgalaikis turtas“ yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką. Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius.

Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai.

tags: #kas #nusprendzia #koks #turtas #reikalingas #imonei