Kiekvienas norėtų kuo ilgiau išlikti sveikas ir anksti nemirti. Tačiau toli gražu ne kiekvienas imasi priemonių, kurios padėtų pasiekti šių tikslų. Kas yra sveika gyvensena ir kodėl verta sveikai gyventi? Kokių ligų galime išvengti paisydami profilaktikos priemonių?
Pirmuosius žingsnius sveikos gyvensenos link žurnalo „Sveikas žmogus“ skaitytojams padeda žengti Abromiškių reabilitacijos ligoninės Klinikinės fiziologijos skyriaus vedėja gydytoja Asta Rudzevičienė.
Sveikata - ne tik ligų nebuvimas
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, sveikata yra ne tik laisvė nesirgti, nekentėti skausmų, per anksti nemirti. Sveikata - tai natūrali žmogaus būsena, išreiškianti optimalias fizines, psichines ir socialines galimybes bei gerą savijautą, leidžianti patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Ši būsena turi būti saugoma arba grąžinama ligų ar sveikatos sutrikimų atvejais. Ji reiškia būti visiškai sveikam, o tai yra viena iš svarbiausių gyvenimo vertybių.
„Gydytojai pavargo kartoti, kad sveikata - brangiausias kiekvieno žmogaus turtas, o sveika gyvensena ir profilaktika padės išvengti daugelio sunkių ligų: širdies ir kraujagyslių, skeleto-raumenų sistemos, endokrininių ir virškinamojo trakto. Taip pat tai padės stiprinti imunitetą, dėl ko sumažės peršalimo ligų tikimybė“, - pažymi gydytoja A.Rudzevičienė. PSO duomenimis, 50 proc. žmogaus sveikatos ir gyvenimo trukmės nulemta gyvensenos.
Nuo ko pradėti?
Daugelis nori gyventi sveikai, tačiau nežino, nuo ko pradėti. Visų pirma, sveikos gyvensenos modelis atsiranda galvoje ir tik vėliau gali pereiti į konkrečius veiksmus. „Sveika gyvensena prasideda nuo požiūrio keitimosi.
Taigi pirmas žingsnis - pagalvokime, kaip gyvename dabar ir kaip pagerėtų mūsų gyvenimas, jei pradėtume gyventi sveikai? Reikėtų įsivaizduoti ne tik dabartį, bet ir ateitį. Apsispręskime, kas mums labiau priimtina: ar gyventi nesveikai, žaloti savo organizmą ir senatvėje sirgti sunkiomis lėtinėmis ligomis, ar rūpintis savimi ir taip atitolinti senatvę bei pailginti gyvenimą?“ - retoriškai klausia medikė.
Antras žingsnis - pereiti nuo minčių prie darbų. Be abejo, reikia apsispręsti ir nustatyti terminą, nuo kada pradedame gyventi sveikai, t.y. imame po truputį keisti savo gyvenimo būdą.
Trečias žingsnis - sveikos gyvensenos pažintis. Kas yra sveika gyvensena? Visų pirma, tai žalingų įpročių - rūkymo, alkoholio vartojimo, pasyvaus laisvalaikio leidimo, netaisyklingos mitybos - nebuvimas. Taip pat sveika gyvensena numato streso kontrolę, gyvenimą sveikoje aplinkoje, profilaktines patikras.
Ketvirtasis žingsnis reikalauja save pamilti. Jeigu nemylėsite savo kūno, nesirūpinsite juo, kūnas daug greičiaus susens. Todėl būtina sportuoti, būti fiziškai aktyviems. Specialistai rekomenduoja pratimus, krūvį pasirinkti atsižvelgiant į savo amžių, fizinį pasirengimą.
Norint sportuoti nebūtina lankyti brangius sporto klubus, pratimus galima atlikti ir namie ar lauke. „Pradėti galima nuo elementarių pasivaikščiojimų, o ir pratimų krūvį didinti būtina palaipsniui. Pradėti rekomenduojama nuo mankštos, kuriai iš pradžių reikėtų skirti 10-30 min. 2-4 kartus per savaitę“, - sako medikė.
Penktas žingsnis - atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio.
Sveikos mitybos principai
Šeštas žingsnis - sveika mityba, kuri paremta PSO mitybos principais ir taisyklėmis, t.y. nuosaikumu, įvairumu, subalansuotumu.
Nuosaikumas reiškia, kad vienos medžiagos negali būti per daug, nes net ir reikalingiausios medžiagos perteklius gali būti kenksmingas sveikatai. Įvairumas užtikrina, kad valgant įvairesnį maistą atsiranda didesnė tikimybė gauti visų organizmui reikalingų medžiagų. Subalansuotumas - tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.
„Be to, būtina gerti pakankamai skysčių: vyrams rekomenduojama iki 2-3 l per dieną, moterims - iki 2 l per dieną“, - pabrėžia gydytoja A.Rudzevičienė.
XXI amžiaus rykštė - fizinis nebudrumas
Septintas žingsnis - fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos gerinimo dalis. Dėl technologijų plėtros žmonės vis mažiau juda. Į darbą daugelis važiuoja automobiliu, namie daug laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio ir dažnai juda tik tiek, kiek reikia nueiti iki virtuvės ar tualeto. Toks gyvenimo būdas nėra fiziologiškai būdingas žmogui, todėl nenuostabu, kad labai didėja sergamumas fizinio pasyvumo sukeltomis ligomis.
Pagrindinės su fiziniu pasyvumu susijusios ligų grupės: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos bei nutukimas ir su juo susijusios ligos. Taigi aštuntas žingsnis reikalauja mažinti kūno masę, didinti fizinį aktyvumą ir taip vengti šių veiksnių keliamų ligų.
„Kasmet daugėja nutukusių žmonių. Dažniausios nutukimo priežastys - maisto perteklius, per didelės porcijos. Maisto vartojimą skatina ir agresyvi jo reklama. Įtaką nutukimui vystytis daro ir nejudrumas, - pabrėžia pašnekovė. - Lietuvoje linkstama į kraštutinumus: arba vartojame per daug riebaus maisto, arba save aliname įvairiausiomis dietomis. Tuo tarpu yra tiesioginė priklausomybė tarp fizinio aktyvumo ir su maistu patenkančios energijos. Jei valgome daugiau negu sunaudojame energijos, maisto perteklius virsta riebalais.
Devintas žingsnis - šalinti ilgalaikį stresą. Trumpalaikis stresas nėra pavojingas. Organizmui žalingas ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas, kuris išsekina psichiką ir imuninę sistemą bei tampa daugelio ligų priežastimi. Visiškai išvengti streso niekada nepavyks, tačiau to ir nereikia, daug svarbiau yra jį suprasti ir nukreipti palankia linkme.
Patarimai, kaip valdyti stresą
Švari aplinka - švarus žmogus
Dešimtas žingsnis - gyventi sveikoje aplinkoje. Domėtis, žinoti ir vengti vandens, oro taršos, elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai žalos. Nustatyta, kad aplinkos indėlis į sveikatą - 20 proc. Be abejo, tai nėra daug palyginus su tuo, kad gyvenimo būdas lemia net 50 proc. sveikatos. Tačiau kelyje į sveiką gyvenseną būtina atsižvelgti į visus veiksnius.
Vienuoliktas žingsnis - išnaudoti visas medicininės priežiūros galimybes. Daugelis mūsų medicininę priežiūrą įsivaizduoja kaip ligų gydymą. Tačiau taip nėra. Ligų gydymas yra labai svarbu, tačiau dar svarbiau yra jų prevencija. „Kiekvienas gali rasti gydytoją, kuris visapusiškai patikrins ir įvertins mūsų sveikatos būklę. Ir tai bus viena geriausių investicijų į sveikatą“, - įsitikinusi A.Rudzevičienė.
Reikia tik noro
„Taigi net 50 proc. sveikatos priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, nuo to, kaip gyvensime rytoj.
Dabartinis pasaulis kupinas tiek negatyvumo, tiek pozityvumo. Kadangi pasaulis svyruoja ties gėrio ir blogio riba, šiuolaikiniam žmogui labai svarbu iš gyvenimo pasisemti būtent pozityvios energijos.
Emocijos - kiekvienam žmogui artimas reiškinys. Kaip bebūtų, kiekvienas patiria tiek teigiamas, tiek neigiamas emocijas, kurios arba džiugina, arba kamuoja tarsi didžiausias priešas. Humoro jausmas - vienas svarbiausių psichinės sveikatos požymių. Juoktis - sveika. Galėdami pajuokauti, žmonės tampa nuoširdesni, atviresni ir spontaniškesni. Per juoką dingsta įtampa bei išnyksta baimė, o taip pat gebama dėmesį nukreipti į malonesnius dalykus.
Niekada ne per vėlu išbandyti ką nors naujo! Atraskite naują, sau patinkantį hobį, pabandykite pamėgti tai, ko anksčiau nemėgote, pakeiskite savo gyvenimo rutiną, atraskite naujus įpročius.
Pasak psichologų, kiekvienas žmogus dėvi daugybę kaukių: vienos pasireiškia darbe, kitos namuose, dar kitos būnant su draugais, sekančios - būnant su mylimuoju ir t. t. Vis dėlto savęs nereikėtų bijoti, priešingai - save privalu priimti ir mylėti. Norite pasiekti pilnatvę bei patirti tikrąjį gyvenimo džiaugsmą?
Didžiausias gyvenimo pasiekimas - būti sveikam. Tai turėtų suprasti ir žinoti tiek suaugusieji, tiek paaugliai, tiek mažiausieji. Jokia prabanga, joks išsilavinimas ar turimas darbas nėra taip stipriai reikšmingas, kaip rūpestis savo savijauta bei sveikata.
Visi esame žmonės su skirtingais gyvenimo būdais, unikaliais talentais bei poreikiais. Vis dėlto verta paminėti, jog daugelis žmonių per visą gyvenimą taip ir neišnaudoja savojo potencialo, įsitikinę, jog laimė, šlovė, o galbūt sėkmė jiems neskirti, nepriimtini. Tačiau potencialą šiame pasaulyje turi kiekvienas, tik tam reikia įdėti pastangų, laiko bei meilės.
Kiekvienas žmogus gali daryti tai, ką nori, laiką varijuoti taip, jog jį išnaudotų prasmingai, pasinaudojant įvairiausiomis galimybės, kurias siūlo gyvenimas. Prisiminkite, jog švaistyti laiką nevalia. Kartais mažiausios smulkmenos tampa be galo potencialiais reiškiniais.
Visi suprantame, kad sveika mityba gerina savijautą, stiprina imunitetą, mažina ligų riziką ir padeda kontroliuoti svorį. Todėl daugelis iš mūsų nori sveikai maitintis. Deja, dažnai nežinome, nuo ko pradėti. Be to, baiminamės, jog teks atsisakyti viso mėgstamo maisto.
Šame straipsnyje pateikiami aštuoni pagrindiniai sveikos mitybos principai parodys, kad maitintis sveikai iš tiesų yra paprasčiau ir skaniau, nei atrodo.
- Rinktis sveiką maistą
- Laikytis subalansuotos mitybos
- Vadovautis 80/20 taisykle
- Leisti skonio receptoriams prisitaikyti
- Išmokti skaniai gaminti
- Nepasiduoti marketingo pinklėms
- Pasitelkti maisto papildus
- Sumažinti stresą
Aštuoni sveikos mitybos principai
1. Rinktis sveiką maistą
Akivaizdu, kad, sveikai maitinantis, pirmenybė teikiama sveikam maistui. Tačiau koks maistas laikomas sveiku?
Sveiku maistu laikomi neapdoroti arba minimaliai perdirbti maisto produktai, gausūs vitaminų, mineralų, antioksidantų ir kitų naudingųjų medžiagų.
Tai ne tik daržovės ar vaisiai, bet ir viso grūdo produktai, gerųjų riebalų šaltiniai bei baltyminis maistas.
Štai 2023 metais Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 470 tūkst. žmonių, parodė, kad pradėjus sveikai maitintis, 40-mečių gyvenimo trukmė pailgėjo net 8 metais, o 70-mečių - 4 metais!
Įdomu ir tai, jog didžiausia nauda sveikatai buvo pastebėta valgant viso grūdo produktus, riešutus bei vaisius.
Tad svarbu rinktis ne tik sveiką, bet ir įvairų maistą.
2. Laikytis subalansuotos mitybos
Kai kurie sveiki produktai turi daugiau naudingųjų medžiagų, todėl turėtų būti valgomi dažniau. Viena iš patogiausių priemonių sužinoti, kiek ir kokio maisto reikėtų vartoti, yra sveikos mitybos piramidė.
Aš rekomenduoju remtis mokslininkų iš Harvardo universiteto parengta nauja maisto piramide, kuri geriausiai atspindi šiuolaikinio žmogaus mitybos poreikius. Pagal ją, subalansuotą mitybą daugiausia turėtų sudaryti skaidulinis maistas: daržovės, vaisiai ir viso grūdo produktai.
Šiuose produktuose, kaip rodo pavadinimas, be vitaminų, mineralų ir antioksidantų, gausu maistinių skaidulų. Skaidulos yra be galo naudingos sveikatai: jos saugo nuo vidurių užkietėjimo, skatina gerųjų bakterijų veiklą, mažina daugelio ligų riziką ir netgi gali padėti numesti svorio.
Be to, sveiką mitybą patariama papildyti nerafinuotais augaliniais aliejais, riešutais, sėklomis, ankštiniais ir, jei vartojamas gyvūninės kilmės maistas, žuvimi, paukštiena, kiaušiniais bei 1-2 porcijomis pieno produktų per dieną.
Vis dėlto tai nereiškia, kad turime visiškai atsisakyti „nesveiko“ maisto.
3. Vadovautis 80/20 taisykle
Daugelis baiminasi pradėti sveikai maitintis, manydami, kad teks atsisakyti saldumynų, greitojo maisto, picų, mėsainių ir kitų mėgstamų, bet „nesveikų“ valgių. Tačiau taip neprivalo būti.
Visų pirma, nemažai taip vadinamojo „nesveiko“ maisto iš tikrųjų nėra toks. Pavyzdžiui, batonas neretai laikomas „nesveiku“ produktu, nors jis nėra nei žalingas (neturi kenksmingų medžiagų), nei naudingas (turi mažai vitaminų, mineralų ir skaidulų).
Kitaip tariant, valgydami batoną, negauname naudos sveikatai, bet tuo pačiu nepatiriame ir žalos, todėl jis yra tiesiog nemaistingas. Antra, net ir iš tiesų nesveikas maistas bus kenksmingas tik dideliais kiekiais.
Valgant nesveikus produktus, tokius kaip kai kurie traškučiai, greitasis maistas ar rūkyta mėsa, turinčius transriebalų, E priedų bei kitų žalingų ingredientų, problemų kils tik tuo atveju, jeigu tokio maisto vartosime daug ir dažnai:
- Išstumsime sveiką maistą iš dienos ar savaitės raciono ir nebesurinksime pakankamai maistinių medžiagų, skaidulų, vitaminų bei mineralų.
- Gausime per daug transriebalų, E priedų ir kitų žalingų ingredientų, kurių didesni kiekiai kenkia sveikatai.
- Suvartosime per daug kalorijų ir dėl to priaugsime svorio.
Vadinasi, galime įtraukti „nesveiko“ maisto į savo mitybą ir vis tiek būti sveiki. Paprasčiausia tai pasiekti - vadovautis 80/20 taisykle.
Tai reiškia, jog maždaug 80 proc. subalansuotos mitybos turėtų sudaryti sveiki ir įvairūs produktai. O į likusius ~20 proc. gali įeiti mažai maistingas ar net nesveikas maistas: saldumynai, greitasis maistas, picos, mėsainiai ir t. t.
Toks „nesveiko“ maisto kiekis yra per mažas, kad pakenktų sveikatai, tačiau pakankamas, jog galėtume mėgautis mėgstamu, bet ne tokiu sveiku maistu.
Taigi, maitinantis sveikai, tikrai nebūtina visiškai atsisakyti „nesveiko“ maisto. Kita vertus, net ir ne itin mėgstamus sveikus produktus su laiku galima pamėgti!
4. Leisti skonio receptoriams prisitaikyti
Mokslininkai atskleidė, kad valgant neperdirbtą arba mažai perdirbtą maistą, ilgainiui mūsų skonio receptoriai prisitaiko ir jis tampa skanesnis.
Žinoma, jei iki šiol niekada reguliariai sveikai nesimaitinote, tikriausiai jums reikės daugiau nei kelių dienų, kad prisitaikytų skonio receptoriai, bet po kelių savaičių ar mėnesio jūsų iki tol nelabai mėgtas sveikas maistas tikrai turėtų tapti skanesnis.
Tiesa, jeigu net ir pripratus prie sveiko maisto kažkurių produktų vis tiek nemėgstate, jų neprivalote valgyti.
Mūsų organizmas nesupranta, ar ką tik suvalgėme sveikiausią įmanomą maistą, ar didžiausią šlamštą pasaulyje. Jis tesuvokia, kiek kalorijų ir maistinių medžiagų gavo.
5. Išmokti skaniai gaminti
Taip, laikui bėgant galime labiau priprasti prie sveiko maisto, tačiau geriausias būdas jį pamėgti - išmokti skaniai gaminti.
Ir ne, jums nereikia tapti kulinarais, norint skaniai pasigaminti sveiką maistą (nebent tai patinka ir turite laiko daug gaminti).
Taip pat nebijokite berti druskos ant maisto, kadangi tai - labiausiai valgius paskaninantis ingredientas.
6. Nepasiduoti marketingo pinklėms
Vyrauja nuomonė, jog sveika mityba yra brangi ir ne visi gali sau leisti jos laikytis.
Ir nors sveikas maistas (ypač vaisiai bei daržovės) iš tiesų šiek tiek brangesnis nei smarkiai perdirbti produktai, bene pagrindinė šio įsitikinimo priežastis - organinio maisto mada.
Iš karto noriu pabrėžti, kad ekologiškas ir organinis maistas nėra tas pats. Ekologija yra labai svarbi ir, jeigu tik leidžia galimybės, reikėtų rinktis kuo ekologiškesnį maistą.
Tačiau neretai po šia etikete slepiasi organiniai produktai, kurie nebūtinai yra sveikesni: tyrimai rodo, jog įprastas maistas savo maistingumu ir saugumu nenusileidžia organiniam.
Dar blogiau - mažesnes pajamas gaunantys asmenys, manydami, jog tik organinis maistas yra sveikas, ir matydami jo kainas, susidaro klaidingą įspūdį, kad sveika mityba yra neįperkama.
Tačiau pirkdami neorganinį maistą mes beveik nieko neprarandame. Įprastas maistas ne tik yra saugus, bet ir suteikia tokį patį arba labai panašų kiekį kalorijų, maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų bei antioksidantų.
Tas pats pasakytina ir apie maisto prekės ženklus. Nors tam tikrų ne maisto prekių kaina dažnai atitinka kokybę, su maistu situacija yra kitokia. Pavyzdžiui, avižinių dribsnių maistingumas praktiškai nesiskiria, nepriklausomai nuo prekės ženklo.
Na, o tuos pačius vaisius ir daržoves perkant sezono metu, galima dar labiau sutaupyti. Galiausiai, kiek dar pinigų išvaistoma ant beverčių maisto papildų…
7. Pasitelkti maisto papildus
Valgydami daugiausia sveiką ir įvairų maistą, turėtume gauti pakankamai vitaminų, mineralų, antioksidantų bei skaidulų, tačiau yra keletas išimčių.
Dėl to Harvardo mokslininkai savo sudarytoje sveikos mitybos piramidėje daugumai žmonių rekomenduoja šiuos maisto papildus:
- vitamino D;
- mulvitaminų;
- kalcio (jei nevartojami pieno produktai).
Nors kai kuriuose produktuose yra truputį vitamino D, surinkti jo užtektinai vien tik su maistu beveik neįmanoma. Todėl likusį kiekį turime gauti iš saulės, ir štai čia kyla problemų.
8. Sumažinti stresą
Paskutinis principas nėra tiesiogiai susijęs su maistu, bet jį būtina aptarti, kadangi vien subalansuota mityba negarantuoja sklandaus virškinimo.
Tai patvirtina ir tyrimai, rodantys akivaizdžią streso įtaką virškinimo sistemos veiklai.
Svarbu pabrėžti, jog kalbama apie nuolatinį stresą. Visiškai streso išvengti neįmanoma, o truputį jo netgi yra sveika. Tačiau jei laikotės sveikos mitybos ir vis tiek susiduriate su virškinimo problemomis, reikėtų pabandyti sumažinti savo streso lygį.
Aišku, lengviau pasakyti nei padaryti, bet šie trys patarimai padės ženkliai sumažinti stresą:
- Gerai išsimiegokite. Eikite gulti ir kelkitės tuo pačiu laiku, prieš miegą venkite mėlynos šviesos, miegokite vėsiame, tamsiame bei tyliame kambaryje, nevartokite kofeino antroje dienos pusėje ir dieną gaukite natūralios šviesos.
- Reguliariai darykite kardio. Bėgiokite, važinėkite dviračiu, plaukiokite, šokinėkite virtuve, lipkite laiptais, žygiuokite, šokite, užsiimkite HIIT treniruotėmis ar kitaip padidinkite širdies ritmą sporto metu.
- Naudokite atsipalaidavimo technikas. Medituokite, praktikuokite jogą ar atlikite kvėpavimo pratimus.
Nenuvertinkite streso įtakos!
7 ilgaamžiškumo žingsniai pagal Dr. Vicente Mera
Dr. Vicente Mera yra knygos „Jaunas bet kokio amžiaus” autorius. Joje jis pateikia 7 svarbiausius komponentus sveikam ir ilgam žmogaus gyvenimui.
- Mityba. Anot Dr. Mera, 75% mūsų mitybos raciono turėtų sudaryti daržovės. Būtinai turime vartoti sveikųjų riebalų, kurių gausu tokiuose produktuose kaip avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai ir sėklos. Turėtume vengti pieno, cukraus ir gliuteno turinčių produktų. Apskritai, turėtume valgyti 80% tiek, kiek norisi. Labai svarbu išlaikyti kūną liekną ir neužauginti per didelio riebalinio sluoksnio. Jis pats teigia, kad daug ką turėtume kopijuoti iš ilgaamžiškiausios tautos - japonų. Tad pats kasdien valgo ir rekomenduoja visiems - dažnai valgyti miso sriubą, kuri turi daug žarnynui reikalingų probiotikų, vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, bei mažina alkio jausmą.
- Judėjimas. Daktaro teigimu, optimaliausias judėjimo protokolas sudarytas iš trijų komponentų: jėgos treniruočių, kardio treniruočių ir tempimo pratimų. Anot jo, žmogus turėtų praktikuoti 3 jėgos treniruotes per savaitę orientuotas į skirtingas raumenų grupes. Tai labai svarbu metams bėgant, nes raumenų masė mažėja ir kartu mažėja žmogaus mobilumas. Dėl to senatvėje padažnėja kritimų atvejų, kurie baigiasi kaulų lūžiais ar kitomis komplikacijomis. Dr. Mera rekomenduoja įtraukti ir 3-4 kardio treniruotes per savaitę. Tai padeda užtikrinti žmogaus kardiovaskuliarinės sistemos sveikatą ir aprūpinti organus reikiamomis medžiagomis. Mažiausiai, ką galėtume daryti, pasak jo, yra per savaitę nueiti bent 50 000 žingsnių. Taip pat, labai svarbu nepamiršti tempimo pratimų.
- Streso valdymas. Daktaro teigimu, turime išmokti valdyti savo mentalines būsenas ar ieškoti aktyviai stresą mažinančių praktikų, kurias galėtume praktikuoti reguliariai.
- Hormonų terapija. Reguliariai tikrinti savo hormonų kiekius, laikui bėgant taikyti pakaitinę bioidentiškų hormonų terapiją. Dr. Mera yra vienas iš lyderiaujančių gydytojų taikančių šią terapiją pasaulyje. Jo teigimu, tai neišvengiamai bus itin populiari praktika ilgaamžiškumo temoje.
- Maisto papildai. Taip pat, savo paskaitoje įvardijo, kokius papildus turėtume vartoti. Tarp jų buvo minimos Omega-3 riebiosios rūgštys, resveratrolis, NADH+, astaksantinas, vitaminas C ir kiti reikalingi papildai pagal kiekvieno individualius poreikius ir esama būklę.
- Detoksikacija. Dr. Mera nurodė, kad labai svarbu iš organizmo valyti toksinus aktyviai sportuojant ir prakaituojant, taip pat reguliariai lankytis saunoje. Jo teigimu, reikia reguliariai laikytis detoksikuojančių dietų, gerti daug vandens ir žalios arbatos. Vengti maisto produktų, kuriuose gausu toksinų. Kiek įmanoma labiau vengti plastiko ir plastikinių pakuočių ruošiant ar laikant maisto produktus.
- Žarnyno sveikata. Savo paskaitoje daktaras akcentavo, kad turėtume laikytis sveikos mitybos principų ir reguliariai tikrinti žarnyno mikrobiotą. Jei tik leidžia sveikata - vengti antibiotikų vartojimo.
- Kokybiškas miegas. Anot dr. Mera, kiekvienam žmogui reikalingos 7-8 kokybiško miego valandos. Labai svarbu užtikrinti, kad miegamajame kambaryje būtų tamsu, nes šviesa ir tamsa reguliuoja melatonino išsiskyrimą. Geriau miegosite, jei kambaryje bus žemesnė temperatūra. Dr. Mera rekomenduoja bent 3 valandas prieš miegą nevalgyti ir nevartoti alkoholio, nes tai ypač sutrikdo miego kokybę. Prieš miegą vertinga medituoti ar atlikti kvėpavimo pratimus.
Sveikas kūnas - sveikas protas
Siekdami gyventi visavertį gyvenimą, daugelis nori išlikti sveiki ir jauni. Sveikas kūnas ir sveikas protas eina koja kojon ir vienas be kito negali funkcionuoti. Sveikas kūnas ir protas gali padėti gyventi visavertį gyvenimą tiek asmeniniu, tiek profesiniu požiūriu.
- Geresnė fizinė sveikata: Sveikas kūnas gali padėti išvengti įvairių lėtinių sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos, aukštas kraujospūdis, diabetas ir nutukimas.
- Geresnė psichinė sveikata: Sveikas kūnas gali lemti sveiką protą. Mankšta yra vienas geriausių būdų išlaikyti sveiką kūną ir protą. Sportas pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, sustiprina raumenis ir kaulus bei palaiko pozityvią nuotaiką.