Šitas straipsnis skirtas paaiškinti žmonėms žmonių kalba tai, kas nusako, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar vis gi ne. Mums tai irgi bus „špargalkė” ateičiai.
Tad tiems, kuriems rūpi bokštų, branduolinės energetikos objektų statybos - skaitykit šaltinius - įstatymus. Minėsiu, tik eilinius pastatus, kuriuos dažniausiai ir stato paprasti žmonės.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas?
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų.
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą:
Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso.
Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Darbo vizos gavimo procesas Lietuvoje: išsamus vadovas
Dažniausiai užduodami klausimai ir atsakymai
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo?
Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikalingas leidimas?
Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.
Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar nelieps nugriauti?
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET.
- Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda.
- Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga.
Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo?
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas
Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru. SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
| Statinio tipas | Maksimalus plotas | Statybos leidimas reikalingas, jei: |
|---|---|---|
| Gyvenamasis namas | Bet koks | Visada (nuo 2017 m.) |
| Sodo namas (sodų bendrijoje) | Iki 80 m2 | Aukštis viršija 8,5 m arba plotas viršija 80 m2 |
| Šiltnamis | Iki 80 m2 | Nesužymėtas 3 m atstumas nuo sklypo ribų (reikia kaimyno sutikimo) |
| Pirtelė (žemės ūkio paskirties sklype) | Iki 80 m2 | Nėra adreso, nesuformuota užstatymo teritorija |
| Priestatas/garažas (mieste) | Iki 50 m2 | Plotas viršija 50 m2 arba tampa namo dalimi (rekonstrukcija) |
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01
Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines (ar papildomas) patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.
Taigi, jeigu norite prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. O statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Žinotina, kad pagalbinio ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų, jei jų plotas yra iki 50 kvadratinių metrų ir aukštis iki 5 metrų, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kvadratinių metrų ir aukštis iki 8,5 metro, priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių.
Statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, statybą leidžiantį dokumentą (SLD) privaloma gauti, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.
Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Tad jei nusprendėte prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. pristatyti priestatą, galimos dvi statybos rūšys - naujo statinio statyba arba statinio rekonstravimas. Naujo statinio statyba laikytina, kai, pristatant antžeminį priestatą prie esamo pastato žemės plote, kuriame nėra kitų statinių, dėl priestato statybos neperstatomos ir nepertvarkomos (nekeičiamos, nesilpninamos, nestiprinamos ir pan.) esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.
Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Primintina, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu laikoma, kai prie statinio pristatant (ar pastatant tarp gretimų statinių) priestatą dėl jo (priestato) pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.
Taigi, statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, dėl SLD į savivaldybės administraciją privaloma kreiptis, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje - pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Pažymėtina, kad jei naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Nusprendus atlikti esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato rekonstrukciją, SLD privalomumas priklauso nuo statinio kategorijos iki rekonstrukcijos ir statinio kategorijos po rekonstravimo.
SLD visada privalomas, jeigu bus atliekamas esamo neypatingojo ar ypatingojo gyvenamojo pastato rekonstravimas arba žinoma, kad po rekonstravimo darbų nesudėtingosios kategorijos pastatas atitiks neypatingojo ar ypatingojo statinio kategorijas.
Kai vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas iki rekonstravimo buvo II grupės nesudėtingasis pastatas (plotas iki 80 kv. m., aukštis - iki 8,5 m) ir po rekonstravimo liks II grupės nesudėtinguoju pastatu, SLD privaloma gauti tuomet, jei tokio pastato rekonstrukcija būtų vykdoma mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys) magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD nereikalingas, jei nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad statinio projektas rengiamas tuomet, kai privaloma gauti SLD, kitais atvejais statinio projektas neprivalomas, jis gali būti rengiamas pageidaujant statytojui (užsakovui).
Statybos inspekcija SLD išduoda tik išimtiniais atvejais, t. y. kai statiniai statomi Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kontinentiniame šelfe; statomi nauji ypatingieji ir neypatingieji statiniai pajūrio juostoje; įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai; tęsiama sustabdyta statyba. Visais kitais atvejais SLD išduoda savivaldybių administracijos.
Klausimas: Norim statyti gyvenamąjį namą iki 80kv.m, esantis sklypas ne miesto ribose. Kokių dokumentų reikia pradedant statyti, jog ateityje eitų deklaruoti gyvenamąją vietą tam name?
Atsakymas: Bus reikalingas leidimas, jei statotės gyvenamą namą. Supaprastintos apimties projektas ir rašytinis pritarimas. Statant gyvenamos paskirties namą reikia turėti namo projektą, galiojantį statybą leidžiantį dokumentą. Nesvarbu koks bus gyvenamo namo plotas.
Pradedant statybas reikalingas projektas ir statybos leidimas.
Projektavimui reikalingi dokumentai:
- Sklypo išrašas iš Registrų centro;
- Žemės sklypo planas (kadastriniai matavimai)
- Topografinis planas;
- Sklypo atidalinimo projektas (tai gali būti: 1. Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas arba 2. detalusis planas), jei sklypas buvo atidalintas iš didesnio.
Gali būti reikalinga daugiau dokumentų, priklauso nuo situacijos.
Angarų statyba: kada reikalingas leidimas?
Angarai - tai dideli, paprastai plokščiu stogu dengti pastatai, dažniausiai naudojami įvairiems ūkinės veiklos tikslams, pavyzdžiui, žemės ūkyje, sandėliavimui, transporto priemonių laikymui ar pramonės reikmėms. Angarai gali būti įvairių dydžių ir paskirčių, todėl svarbu žinoti, kada jų statybai Lietuvoje reikalingas statybos leidimas, o kada galima statyti be leidimo.
Kada reikalingas statybos leidimas angarui?
- Statybos leidimas yra privalomas, kai angaras neatitinka tam tikrų reikalavimų, nustatytų teisės aktais.
- Angarams, kurių plotas viršija tam tikrą ribą, visada reikalingas statybos leidimas. Jeigu angaras yra didelis, pavyzdžiui, 200 m² ar daugiau, leidimas tikrai reikalingas.
- Angaras naudojamas komerciniams tikslams - tai gali būti sandėliavimo patalpos, logistikos centras ar pramoninė paskirtis.
- Nustatyta, kad statybos leidimas yra reikalingas teritorijose, kuriose taikomi specialūs reikalavimai dėl aplinkosaugos, architektūrinės ar urbanistinės integracijos.
Kada galima statyti angarą be leidimo?
Yra tam tikros sąlygos, pagal kurias galima statyti angarus be leidimo, tačiau šios sąlygos dažniausiai taikomos mažesniems ir paprastesniems pastatams.
- Pagal Lietuvos įstatymus, jei angaro plotas yra iki 80 m² ir jis skirtas ūkinėms reikmėms (ne gyvenimui ar komercijai), statybos leidimas paprastai nėra reikalingas. Tai apima angarus, kurie naudojami žemės ūkyje, malkų sandėliavimui, įvairiems ūkiniams darbams.
- Jei angaras statomas ūkinėms reikmėms, pavyzdžiui, žemės ūkyje naudojamas sandėlis, daržovių ar vaisių saugojimo patalpa, ir plotas neviršija 80 m², leidimas paprastai nereikalingas.
- Jei angaras statomas gyvenamojoje žemėje, tačiau jo paskirtis nėra gyvenamoji (pavyzdžiui, kaip sandėlis, malkinė, garažas ar panašus ūkinis pastatas), ir plotas neviršija 80 m², statybos leidimas nereikalingas.
Svarbūs aspektai
- Savivaldybės patikra: Net jei statote mažesnį angarą be leidimo, vietos savivaldybės atstovai gali atlikti patikrinimus ir įsitikinti, kad statyba vyksta pagal nustatytas normas.
- Teritorijų planavimas: Svarbu, kad jūsų sklypas būtų tinkamos paskirties (pavyzdžiui, ūkinės ar žemės ūkio), kad galėtumėte statyti be leidimo.
Angaro statyba Lietuvoje gali vykti be leidimo tik tuomet, kai angaro plotas neviršija 80 m² ir jis naudojamas pagal paskirtį (dažniausiai ūkinėms reikmėms). Tačiau jei angaras viršija nustatytus dydžius, turi komercinę paskirtį, ar statomas specialiose teritorijose, statybos leidimas bus privalomas.
