Kada vaikas gali būti pašalintas iš mokyklos Lietuvoje?

Mokyklos vaidmuo ugdant jauną žmogų yra nepaprastai svarbus. Tačiau kartais susiduriama su situacijomis, kai mokinio elgesys tampa nepriimtinas ir trukdo ne tik jam pačiam, bet ir kitiems mokiniams bei mokytojams. Tokiais atvejais gali būti svarstoma griežčiausia priemonė - vaiko šalinimas iš mokyklos. Straipsnyje aptariama vaiko šalinimo iš mokyklos tvarka, teisinis reglamentavimas, priežastys ir galimos pasekmės, taip pat pateikiamos įžvalgos apie alternatyvius sprendimus ir prevencines priemones.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija buvo viena tų, kurie manė, kad reikia keisti tvarką ir užkirsti kelią nepateisinamiems pamokų praleidinėjimams. Nors mokinių tėvams tvarka, kuri vyrauja dabar, atrodo paprasta ir tinkama, asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas paaiškino, kodėl reikalaujama pokyčių.

Pasak jo, jeigu nauja tvarka neveiks ir nesukels reikšmingų pokyčių - bus teikiamos rekomendacijos ją taisyti ir keisti. „Aš tikrai raginčiau visuomenę, šeimas nedaryti dėl to didelės tragedijos. Pabandykime, pažiūrėkime, kaip seksis ta komunikacija. Kiekvienas atvejis gali būti pamokantis, gali būti kažkokia mintis keisti tas taisykles, tai aš tikrai raginčiau nedaryti dėl to problemų“, - teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.

Pasak lietuvių kalbos mokytojo A. Avčininko, mokyklos nelankymas sukelia padarinius ir mokinių pasiekimams. „Aš manyčiau, kad būtina tą tvarką peržiūrėti ir griežtinti, nes visą laiką mokykla lieka atsakinga už tai, kokie yra mokinio rezultatai, koks jo pažangumas, kokia jo yra motyvacija į tą mokyklą eiti. Šioje vietoje, žvelgiant į tą Lietuvos tvarką, nematyti tos pasidalintos atsakomybės, kam ji kliūva už tai, kad mokinys neateina į mokyklą, prastai lanko ir tai, aišku, atsiliepia jo ugdymo pasiekimams.

Tačiau nesilaikantiems tvarkos - bausmių nenumatyta, tad kyla klausimas - ar tikrai problema bus išspręsta? Reikia vieną kartą išdrįsti ir priimti šiandien nepopuliarų sprendimą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje atneštų labai didelę grąžą. Niekas tų sprendimų šiandien nenori, visi kraunasi sau reitingus ar ieško tam tikrų aptakesnių ir minkštesnių būdų tą problemą spręsti ar ją pridengti kažkokiais pažadais, ar naujais aprašais ir taip toliau, bet pati problema, iš esmės, nėra sprendžiama ir šitas naujas aprašas jos tikrai neišspręs, ir mes tos kokybės, į kokią norime orientuotis, nepasieksime“, - teigė A. Avčininkas.

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas J. Trumpa teigė, kad sąjunga šį pokytį vertina teigiamai, tačiau patys moksleiviai yra pasidaliję į atskiras stovyklas. Jeigu tu ir dalyvauji pamokose, bet nesi labai suinteresuotas papildomai ruošti namų darbus, papildomai mokytis ar siekti aukštų egzaminų rezultatų, tu vien dalyvaudamas pamokose įgyji labai daug žinių ir tada natūraliai atsiranda tas atotrūkis tarp tų moksleivių, kurie neina į pamokas arba dėl kažkokių priežasčių, arba šiaip ir tarp tų, kurie pareigingai jas lanko ir tada, iš tikrųjų, erdvė klasėje, ta aplinka, kurioje moksleiviui reikia mokytis, pradeda kisti - mokytojas tada turi taikytis prie tų, kurie daug praleido, o tai daliai moksleivių, kurie nori siekti aukštesnių rezultatų, tai netinka“, - teigė J. Trumpa.

Tikėtis, kad nauja tvarka pakeis ir pažangos rodiklius, yra naivu, kaip teigė pašnekovė J. Lipkevičienė. „Kas nori, tai geba mokytis. Jei mokiniai nėra susidūrę su dideliais sunkumais, psichologiniais sunkumais, patyčiomis ar tiesiog nuvertinimu, nudrąsinimu - tie vaikai veržiasi į mokyklas, jie nori mokytis. Galime mes ir apykoję uždėti vaikui, kad dar griežčiau galėtumėme juos kontroliuoti ir sekti, bet ar nuo to mokymosi kokybė padidės? Daug esu veikusi švietime ir matau, kad reikia, pirmiausia, atrasti priežastis, kurios trukdo mokytis“, - teigė ji.

Valstybės vaiko teisių įvaikinimo tarnybos vadovės I. Skuodienės teigimu, tiek mokykla, tiek tėvai pasirašo bendradarbiavimo susitarimą, kuriame yra numatoma, kokių sąlygų turi laikytis abi pusės. Tačiau, kai sąmoningas požiūris į situaciją nepakankamas - valstybė imasi griežtesnės rankos. Pasak pašnekovės, ji tikisi, kad pokyčių efektas situacijai bus.

Yra tokie du aspektai. Vienas aspektas yra, kad tėvai galbūt atostogauja per mokslo metus, kad gal ne visai atidžiai ar atsakingai pasižiūri į vaiko mokymąsi, o kitas yra apie vaikų mokymąsi, nelankymą arba pamokų praleidinėjimą, kai tos priežastys nelankymo yra įvairios. Yra tokių atvejų, kad vaikai dėl sunkumų šeimose, dėl santykių su tėvais, dėl patyčių mokyklose, dėl santykių su mokytojais praleidžia pamokas, taigi tai yra labai svarbus ženklas, kad jam reikia pagalbos. Tikrai kviečiu visus suaugusius, tiek švietimo specialistus, tiek pačius tėvelius, atkreipti dėmesį ir kartu spręsti klausimą, kaip padėti vaikui grįžti į mokymosi procesą“, - teigė I. Skuodienė.

Mokinys, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, apsvarsčius Mokyklos taryboje, suderinus su Vaikų teisių apsaugos skyriumi, gali būti pašalintas iš mokyklos.

Elgesio taisyklės ir jų pažeidimai

Kiekviena mokykla turi savo vidaus tvarkos taisykles, kuriose apibrėžiami mokinio elgesio standartai ir reikalavimai. Šios taisyklės skirtos užtikrinti saugią ir palankią aplinką mokytis ir dirbti. Mokiniai privalo laikytis gimnazijoje elgesio normų, paremtų krikščioniškomis vertybėmis, gerbti gimnazijos bendruomenės narius, svečius, saugoti gimnazijos vardą, laiku ateiti į pamokas ir kitus užsiėmimus, būti aktyvūs, turėti visas mokymuisi būtinas priemones, stropiai mokytis. Taip pat mokinys privalo į mokyklą ateiti tvarkingai, švariai ir neiššaukiančiai apsirengęs, dėvėti uniformą, laikytis asmens higienos reikalavimų. Viršutinius rūbus pamokų metu laikyti asmeninėje spintelėje. Pamokos metu laikytis mokytojo nustatytos darbo pamokoje tvarkos, atlikti visas mokytojo skiriamas klasės ir namų užduotis, netrukdyti dirbti kitiems mokiniams, neužsiimti pašaline veikla (nežaisti, nerašinėti raštelių, nekalbėti su draugais, draudžiama kramtyti kramtomąją gumą, be mokytojo leidimo valgyti, gerti gėrimus, naudotis mobiliaisiais įrenginiais). Mokinys privalo tausoti ir saugoti asmeninį, kitų mokinių ir gimnazijos turtą. Padarytą žalą privalo atlyginti mokinys ir jo tėvai (globėjai). Pastebėjęs sugadintą arba gadinamą gimnazijos turtą, privalo pranešti apie tai gimnazijos administracijai.

Dažniausi mokinio elgesio taisyklių pažeidimai:

• Pamokų lankomumo problemos: praleidinėjimas be pateisinamos priežasties. Praleistos pamokos turi būti pateisintos raštu ne vėliau kaip per 3 dienas nuo grįžimo į mokyklą. Tėvai gali pateisinti ne daugiau kaip 3 dienas.
• Draudžiamų daiktų turėjimas: nesaugių, gyvybei pavojingų daiktų (peiliukų, degtukų, petardų, šaunamųjų ginklų ir pan.), sveikatai kenkiančių maisto produktų, gėrimų (traškučių, „Coca colos“).
• Žalingi įpročiai: rūkymas, svaigalų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas mokykloje ir jos teritorijoje, atsinešimas į mokyklą bei platinimas.
• Elgesio problemos: smurtavimas, reketavimas, tyčiojimasis, apkalbinėjimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, peštynės, bėgiojimas po mokyklą ir pan. Nedelsiant informuoti gimnazijos darbuotojus apie mokykloje ar jos teritorijoje vykstančias muštynes, patyčias, kitas pavojingas veikas.
• Technologijų naudojimas: pertraukų metu mokiniams draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais ir kita asmenine garso, vaizdo bei kompiuterine technika (pažeidus šią taisyklę antrą kartą, be įspėjimo prietaisas gali būti atimamas ir grąžinamas tėvams). Mokykloje draudžiama slapta filmuoti, fotografuoti, įrašinėti kitų asmenų (mokinių, mokytojų) veiklą ir pokalbius, garsiai klausytis muzikos. Pamokų metu mobiliojo ryšio telefonais bei grotuvais naudotis griežtai draudžiama, jie turi būti išjungti, išskyrus tuos atvejus, kai mokytojas šiomis priemonėmis leidžia naudotis. Jei mokytojas neleidžia naudotis mobiliuoju telefonu, o mokinys naudojasi, mokytojas telefoną paima, informuoja apie tai tėvus. Jei mokinys pamokoje be leidimo antrą kartą naudojasi telefonu, mokytojas telefoną paimama, informuoja tėvus apie telefono atsiėmimo galimybes. Atsiskaitomojo darbo metu pastebėjus naudojamą telefoną, telefonas paimamas, informuojami tėvai.
• Kitos taisyklės: gimnazijoje draudžiama žaisti azartinius žaidimus. Pertraukų metu klasės turi būti vėdinamos, mokiniai privalo išeiti iš klasės, koridoriuose mokiniams draudžiama, bėgioti, šiukšlinti, stumdytis. Už piktybišką šiukšlinimą gimnazijoje ir gimnazijos teritorijoje bus paskirta sutvarkyti dalį gimnazijos teritorijos. Ugdymo proceso metu mokiniui draudžiama išeiti iš gimnazijos teritorijos. Išimtis: kai pamokos vyksta kitose patalpose, gimnazinių klasių mokiniai, turintys raštiškus tėvų leidimus. Valgykloje privaloma elgtis drausmingai, laikantis nustatytos tvarkos.

Vaiko šalinimo iš mokyklos tvarka

Švietimo įstatymas numato, kad už sisteminį mokyklos vidaus tvarkos taisyklių, mokinio elgesio taisyklių šiurkščius pažeidimus, mokytojų bei bendramokslių garbę ir orumą žeminančius veiksmus mokyklos tarybos sprendimu mokinys, turintis 16 ir daugiau metų, gali būti šalinamas iš mokyklos.

Poveikio priemonės:

• žodinis įspėjimas;
• palikimas po pamokų;
• drausmės pažeidimo pažymos surašymas;
• tėvų informavimas;
• pašalinimas iš pamokos (ų), renginio (ių);
• mokinio elgesio svarstymas Administracijos komisijoje;
• mokinio elgesio svarstymas Vaiko gerovės komisijoje.

Mokytojas pamokų metu surašęs mokiniui drausmės pažeidimo aktą už Mokinio elgesio taisyklių nesilaikymą siunčia mokinį pas pavaduotoją į pokalbį. Mokytojas privalo tą pačią dieną skambučiu informuoti tėvus apie įvykusį drausmės pažeidimą.

Mokinys gali būti paliekamas po pamokų (nustatytą dieną), jeigu:

• nevilki uniformos gimnazijoje pamokų ir pertraukų metu;
• be mokytojo leidimo naudojasi mobiliuoju telefonu;
• vartojo necenzūrinius žodžius;
• išėjo už gimnazijos teritorijos;
• nevykdė budėtojo nurodymo;
• ar kitais šiose taisyklėse numatytais atvejais.

Po 3 užfiksuotų drausmės pažeidimų kviečiami mokinio tėvai į pokalbį su klasės auklėtoju ir pavaduotoju. Mokiniui ir toliau pažeidinėjant mokinio elgesio taisykles (pakartotinai užfiksavus 3 drausmės pažeidimus) jo elgesys ir tolimesnio mokymosi gimnazijoje galimybės svarstomos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Posėdžio nutarimu gali būti siūloma gimnazijos direktoriui skirti mokiniui drausminę nuobaudą ar taikyti kitas poveikio priemones. Drausmines nuobaudas skiria gimnazijos direktorius: 1. papeikimą; 2. griežtą papeikimą; 3. šalina iš gimnazijos.

Situacijai nepagerėjus gimnazijos direktorius priima sprendimą dėl mokinio šalinimo iš gimnazijos.

Sprendžiant mokinio elgesio problemas bei taikant poveikio priemones turi būti vadovaujamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu, Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 437, Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941, Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215, Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-1396, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr.

Priėmimas į mokyklą

Mokiniai, mokykloje norintys mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pateikia prašymą bei mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje. Iš užsienio atvykę (grįžę) asmenys, neturintys mokymosi pasiekimų ar išsilavinimo dokumentų, į mokyklą priimami po to, kai mokykla atlieka jų užsienyje įgyto pradinio, pagrindinio mokslo programos dalies vertinimą.

Į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą pirmumo teise privalo būti priimamas asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Jeigu mokykla negali patenkinti visų priimto mokytis mokinio ugdymosi poreikių ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinama, kad dėl neproporcingos ar nepagrįstos naštos priimtam mokytis mokiniui mokykloje neįmanoma užtikrinti tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis, mokyklos vadovas kreipiasi su motyvuotu prašymu į savivaldybės vykdomąją instituciją (savivaldybės mokyklos - biudžetinės įstaigos ir viešosios įstaigos, kurių savininkė yra savivaldybė), savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) (valstybinės mokyklos - biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės mokyklos - viešosios įstaigos, kurios dalininkė yra savivaldybė), savininką (dalyvių susirinkimą) (kitų mokyklų) dėl siūlymo mokiniui mokytis kitoje mokykloje ir (ar) tinkamo sąlygų pritaikymo ugdytis.

Priėmimą mokytis pagal švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas), vykdomą centralizuotai, administruoja, o priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotai koordinuoja viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“, naudodama šiai funkcijai atlikti skirtą valstybės informacinę sistemą. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Alternatyvūs sprendimai ir prevencinės priemonės

Vaiko šalinimas iš mokyklos turėtų būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos poveikio priemonės yra išnaudotos. Prieš priimant tokį sprendimą, būtina įvertinti visas galimas alternatyvas:

• Konsultacijos su specialistais: psichologais, socialiniais pedagogais, Vaiko gerovės komisija.
• Individualus ugdymo planas: pritaikytas mokinio poreikiams ir galimybėms.
• Elgesio korekcijos programos: skirtos padėti mokiniui pakeisti netinkamą elgesį.
• Tėvų įtraukimas: aktyvus bendradarbiavimas su tėvais, siekiant spręsti problemas namuose ir mokykloje.

Mokykla taip pat turėtų imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta elgesio problemų:

• Sveikos aplinkos kūrimas: pagarba, tolerancija, saugumas.
• Elgesio taisyklių aiškumas: visi mokiniai turi žinoti taisykles ir pasekmes už jų pažeidimus.
• Mokytojų kvalifikacijos kėlimas: mokytojai turi būti apmokyti, kaip spręsti elgesio problemas klasėje.
• Ankstyva intervencija: pastebėjus pirmuosius elgesio problemų požymius, nedelsiant imtis priemonių.

Teisės ir pareigos

Tiek mokinys, tiek mokykla turi tam tikras teises ir pareigas. Mokinys turi teisę į mokslą, tačiau kartu privalo laikytis mokyklos vidaus tvarkos taisyklių. Mokykla turi teisę reikalauti, kad mokiniai laikytųsi taisyklių, tačiau kartu privalo užtikrinti jų teises ir saugumą.

Svarbu paminėti, kad pašalinus mokinį iš mokyklos, jam turės būti suteikta visokeriopa pagalba - pavyzdžiui, turės būti suteikiama informacija, kur jis toliau galėtų tęsti mokslus. Tuo turės rūpintis mokyklos administracija, psichologai, socialiniai darbuotojai. Su tokiais vaikais turės dirbti socializacijos centrai, įvairios suaugusių mokyklos. Pasak švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio, tarybai pašalinti mokinį ir toliau bus galima, tačiau šalinamam vaikui turės būti suteikta visokeriopa pagalba - pavyzdžiui, turės būti suteikiama informacija, kur jis toliau galėtų tęsti mokslus. Tuo turės rūpintis mokyklos administracija, psichologai, socialiniai darbuotojai. Su tokiais vaikais turės dirbti socializacijos centrai, įvairios suaugusių mokyklos. V. Bacio teigimu, rūpintis vaiku iki 18 metų privaloma pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą. Tuo metu mokslas pagal privalomojo švietimo programas privalomas iki 16 metų.

Ginčų sprendimas

Jei mokinys ar jo tėvai nesutinka su mokyklos sprendimu dėl šalinimo, jie turi teisę apskųsti šį sprendimą. Skundas turi būti pateiktas mokyklos steigėjui arba kitai kompetentingai institucijai.

Privačių mokyklų specifika

Privačios mokyklos turi didesnę autonomiją nustatant savo vidaus tvarkos taisykles ir sprendžiant dėl mokinio šalinimo. Tačiau ir privačios mokyklos privalo užtikrinti mokinio teises ir laikytis įstatymų.

Pagal Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 29 straipsnio 10 punktą, mokinys gali būti pašalintas iš mokyklos ir perkeltas į kitą mokymosi įstaigą anksčiau nei 16 metų, jei jo elgesys kelia grėsmę mokyklos bendruomenei ir pažeidžia taisykles. MOKINIO UGDYMOSI VIETA GALI BŪTI PAKEIČIAMA NE ILGESNEI KAIP ŠĮ SPRENDIMĄ PRIĖMUSIO MOKYTOJO PAMOKOS TRUKMEI.

Visos teisės saugomos.

tags: #del #ko #vaikas #gali #buti #ismestas