Žmogaus gerumas arba tobulumas gali būti sąlyginis, vienpusiškas ir absoliutus. Jis gali būti labai geras draugams, svetimiesiems, tačiau blogas savo šeimoje artimiesiems.
Tačiau kas yra tobulas, tobulybė? Kokia šitų žodžių semantinė reikšmė?
Žmogų daro žmogumi dvasinės vertybės, kurios ypatingai pasireiškia tuomet, kai asmuo komunikuoja su kitais. Mano nuomone, komunikuodamas subjektas įgauna itin daug žinių, kurios formuoja jo asmenybę. Nebendraudamas, atsiribojęs žmogus nuo visuomenės gali prarasti žmogiškąsias vertybes.
Šią problemą įžvelgė ir pavaizdavo Viljamas Goldingas 1954 m. išleistoje knygoje „Musių valdovas“. Knygos pradžioje aprašoma, kaip grupė berniukų, po lėktuvo katastrofos patenka į negyvenamą salą. Supratę, jog saloje jie yra vieni, vaikai sugalvoja taisykles, kurių jie turi laikytis. Iš pradžių berniukų gyvenimas buvo itin geras, visi laikėsi taisyklių, turėjo vadą, kurio visuomet klausė. Tačiau vėliau, vaikai visiškai užmiršta civilizaciją ir žmogiškąsias vertybes. Jie išsidažo veidus, atlieka kruvinas apeigas, šoka aplink laužą, tarsi būtų išprotėję. Kuo toliau, tuo labiau vaikai atsigręžia į žiauriąją žmogaus prigimtį.
Idealiai, tobulas žmogus visais atžvilgiais yra doras. Jo gero būdo pagrindą sudaro protingumas, teisingumas, susivaldymas ir tvirtumas. Jo gyvenimą puošia gražiausios žmogaus dorybės: nuolankumas, dosnumas, skaistumas, romumas, meilingumas, saikingumas ir uolumas. Su Dievu jį vienija tikėjimas, viltis ir meilė Dievui ir žmonėms.
Tačiau dorybės be gerų darbų - tai kaip gėlė be malonaus kvapo. Idealus žmogus gali būti ir nekrikščionis, bet dorybėmis ir gerais darbais toks gali būti tobulesnis už krikščionį, kuris nesirūpina tobulėti. Gerieji darbai yra bendra žmogiškoji savybė.
Kaip moko katalikų Bažnyčia, gerieji darbai sielai yra: nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, nuoskaudas nukęsti, melstis už gyvus ir mirusius. Tai kriterijai, pagal kuriuos pats žmogus gali nustatyti savo vietą kelyje į absoliutų idealą, į absoliučią tobulybę, kurios moko katalikų Bažnyčia.
Kai matome, nuolatinėje gėrio kovoje su blogiu, kuri savo prieštaravimais neišvengiamai paliečia kiekvieną žmogų, kelias į idealą ir tobulybę yra labai nelengvas.
Pabaigai - apaštalo Pauliaus laiškų žodžiai, kurie aktualūs ir mūsų laikams: “Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite, atsinaujindami dvasia, kad galėtume suvokti Dievo valią, - kas gera, tinkama ir tobula” (Rom 12,2).
Gerumas ir draugystė
Geras draugas nebūtinai pasipasakos apie kiekvieną savo gyvenimo įvykį, bet jis stengsis būti atviras su tavimi. Jis stengsis parodyti tau „tikrąjį savo veidą“ ir sąžiningai elgsis su tavimi.
Su kai kuriais draugais linksma, nes jie yra „kompanijos siela”, su kitais linksma, nes jie pastebi kiekvieną menkiausią, keisčiausią situacijos detalę.
Geras draugas yra geras klausytojas ir pastebi, kaip maži kasdieniniai dalykai tave veikia.
Žinoma, tavo draugas galvoja, kad tu „fainas/-a“, bet ar jis/ji siekia to paties, kaip ir tu? Ar jis/ji žino, ko tu gyvenime labiausiai trokšti? Tikrai geras draugas žino, kaip tu gyveni ir padės tau tapti tokiu žmogumi, kokiu tu trokšti būti.
Geras draugas nesistengs užkariauti tavo merginos ar vaikino, nesieks tavo darbo arba pamėgdžioti tave. Jis/ji neliežuvaus apie tave ir nesistengs sugadinti tavo reputacijos.
Skirtingi žmonės įvairiai parodo, kad tu jiems rūpi. Vienas gali parodyti tai apkabindamas tave, kitas gali nepiktai pasityčioti.
Ištikimybė yra savybė, kurią beveik kiekvienas žmogus įvardina kaip pagrindinę gero draugo savybę. Kai tau nesiseka su mylimuoju, kai tu neišlaikei egzamino arba kai tavo tėvai skiriasi, ištikimas draugas bus su tavimi.
Draugaujant sugebėjimas priimti tave tokį, koks tu esi, eina koja kojon su ištikimybe. Taip pat jis/ji yra kantrus/-i, kai tu klysti. Net, kai darai dideles klaidas, jis/ji išmoksta tau atleisti, kai tu jį/ją įskaudini.
Laimė ir meilė
Žmogaus laimė atsispindi meilėje. Meilė mus lydi kiekviename žingsnyje ir kiekvienas žmogus jos trokšta. Tai gerai išreiškiama ir J.V. Gėtės kūrinyje „Faustas“.
Faustas buvo ne tik mokslininkas (Faustas taip pat studijavo mediciną, filosofiją, teisę), tačiau ir paprastas žmogus, kurį jaudino gamtos grožis, žmogiškumo pilnatvė, žmonių džiaugsmas. Jo pagrindinis gyvenimo tikslas - pažinimas.
Harvardo universiteto Granto studijos išvadose skelbiama, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis pasitenkinimą gyvenimu, yra stiprūs asmeniniai santykiai.
„Paprasčiausias būdas tokiems santykiams apibūdinti - kai tau paskambina trečią valandą ryto ir tu tam žmogui tikrai padėtum, arba atvirkščiai, - sako Harvardo universiteto profesorius psichiatras George`as Vaillantas, 30 metų vadovavęs Granto studijoms. - Kitaip - tai santykiai, pagrįsti pagalba, artumu ir abipuse priklausomybe. Žmonės evoliucionavo kurdami santykius, paremtus tarpusavio pagalbos sistema. Santykis tarp teigiamos psichologinės būsenos ir tvirtų, šiltų asmeninių santykių buvo akivaizdus.
Tačiau mainai ir geros energijos tekėjimas turi būti: jei yra žmonių, kurie jus daro laimingą, tai ir jūs turėtumėte kitiems dovanoti šį jausmą.
Per Harvardo tyrimą mokslininkai atrado aiškų ryšį tarp gerų santykių vaikystėje su motina ir didesnio uždarbio suaugus, o prastas bendravimas gali būti silpnaprotystės senatvėje priežastis.
„Net jei santykiai teigiamai nesiklosto vaikystėje, vėliau gyvenime vis tiek gali atrasti mylinčių žmonių. Tačiau svarbiausias dalykas išmokti tą meilę įsileisti, - pabrėžia G. Vaillantas.
Anot G. Navaičio, moteris atlieka svarbiausią vaidmenį ir saugant bei puoselėjant santuoką. Viskas priklauso nuo to, kiek ji yra atlaidi, kaip greitai po barnių, skandalų sugeba nusiraminti ir vėl su vyru bei vaikais bendrauti draugiškai.
Barnių ir ginčų yra kiekvienoje šeimoje. Tik kartais barnis pasibaigia, bet dar tris dienas sutuoktiniai tyli ir nesikalba, o kartais jau po valandos vėl bendrauja, gal net pasibučiuoja. Šitas elgesys, toks greitas susitaikymo modelis labiau priklauso nuo moters, o ne nuo vyro.
Savęs pažinimas ir asmeninės savybės
Žmogui laimė yra savęs pažinimas. Anot rusų rašytojo Nikolajaus Gogolio, laimingas žmogus yra tas, kuris nuolat pastebi savo klaidas.
Laimė - tai ne tobulybė, kurios dauguma siekia, o daug daugiau - tai gilesnis ir brandesnis jausmas, visapusiškas gyvenimas, jo pilnatvė.
Žmogaus gyvenimas pilnas staigmenų - net tas, kuris negali pakęsti nei minutės be žmonių, vieną dieną pasakys, jog nori pabūti pats su savimi. Tuo laikotarpiu dažniausiai atsiskleidžia žmogaus ir gamtos ryšys.
Taigi, laimingu žmogumi tampama tobulinant savo sielą, mylint. Svarbiausia - atsiminti, jog, norint gauti, reikia ir duoti. Niekuomet negausi visko dykai - reikia pačiam dėl kažko aukotis, kažką duoti.
Australų ir amerikiečių psichologų tyrime dalyvavo daugiau kaip 700 vyrų ir moterų nuo 20 iki 55 metų amžiaus, rašo asokur.com.ua. Buvo išskirtos šios savybės:
- Entuziazmas.
- Meilė sau.
- Darbštumas.
- Atjauta, jautrumas.
- Smalsumas.
Naujų žinių troškimas ir gyvas domėjimasis aplinkos reiškiniais padeda kaupti, praturtinti gyvenimiškąją ir profesinę patirtį.
Laimingi žmonės dažnai yra kuklūs, jei kalbame apie lūkesčius. Jie nori tiktai to, ką tikrai gali gauti. Tokių žmonių laimės paslaptis - realių tikslų siekimas ir pasitenkinimas savo gyvenimu, dabartimi. Laimingi žmonės gyvena dabartimi ir paprastai būna geros nuotaikos.
Laimingi žmonės daro tai, kas jiems patinka, o ir atvirkščiai - jiems patinka tai, ką jie daro. Be to, jie dirba ne trokšdami pinigų ar garbės. Nėra prasmės eiti į darbą, kurio nekenti, ir kur tave supa nedraugiški kolegos, kurie čia tik dėl pinigų.
Kai geriausius savo gyvenimo metus eikvojame tam, kad uždirbtume daugiau pinigų, aukodami savo sveikatą ar laiką su šeima, vėliau tenka tuos uždirbtus pinigus leisti tam, kad atstatytume sveikatą ir ryšį su šeima. Argi tai logiška?
Neverta laikytis įsikibus praeities ir vis mėsinėti, kur buvo padaryta klaidų. Taip pat neverta ir projektuoti savęs ateityje, nes nežinia, kiek tų svajonių virs realybe. Laimingi žmonės gyvena dabartimi ir paprastai būna geros nuotaikos.
Jei žmogus nori būti laimingas, jam neišvengiamai teks reikštis (bent dalinai) visuomeniniame gyvenime, siekti padėti aplinkiniams. Ambicingumas - geras charakterio bruožas, padedantis būti laimingu. O štai pavydas tą laimės jausmą užmuša. Geriau susitelkite į savo siekius ir tikslus, o ne svetimų žmonių.
Niekuomet nesijaudinkite, ką apie jus pagalvos kiti, - tyros sielos apjuodinti neįmanoma. Jei apie jus blogai kalba, dėl to blogesniu netapsite, taigi nekreipkite į tai dėmesio.
Daugeliui tyrimo dalyvių, profesoriaus teigimu, gyvenimas pasikeitė į gera, kai jie ėmė tobulėti dvasiškai.
„Paprasčiausias būdas - eiti į bažnyčią arba tiesiog būti už viską dėkingam, suprasti, kad nesi visatos centras, kad yra kitų aukštesnių jėgų ir svarbesnių dalykų pasaulyje už tave, ir tai nebūtinai turi būti Dievas. Tokios vertybės, kaip meilė, užuojauta, atlaidumas, dėkingumas, viltis, - universalios“, - kalba G.
Laimės mokslo vaizdo įraše moteris sako, kad kas rytą padėkoja už viską, ką gauna kiekvieną dieną. Ji dėkoja už paprastus dalykus - maistą, pastogę, netgi dantų pastą.
G. Vaillantas sako, kad dėkingumas aplinkiniams - vienas svarbiausių laimės veiksnių: „Dėkingumas, be abejo, yra lemiamas dalykas norint gyventi sėkmingą gyvenimą. Laimingo gyvenimo paslaptis, G. Navaičio teigimu, dar slypi ir socialiniuose ryšiuose bei savo psichologinio pasaulio tobulinime.
Profesorius B. Gruževskis pabrėžia harmoningą santykį su savimi ir aplinka. „Auksinė taisyklė yra švelnus požiūris, neagresyvus požiūris į save ir aplinką, harmoningas santykis su gyvenimu, - tikina jis. - Tai yra tinkamas dėmesys sau, savo sveikatai, pagarba šalia esančiam. Gerų šeimos santykių pagrindinis receptas - harmonija.
Pinigai ir laimė
Skaičiuojama, kad nuo II Pasaulinio karo Europoje žmonių pajamos kilo kelis kartus, tačiau laimingumas nedidėja. „Tai paradoksas. Pajamos Vakarų Europoje didėja, tačiau laimingumas mažėja“, - paskaitą pradėjo R. Kuodis.
Prieš metus Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje Lietuva tarp 156 klasifikuotų šalių užėmė 50-ąją vietą. Esame laimingiausi iš Baltijos šalių, rodo duomenys. Daug kas gali su tuo nesutikti, primindami aukštą skurdo lygį Lietuvoje.
„Juk Lietuvoje badu niekas nemiršta, todėl absoliutaus skurdo problemos Lietuvoje nėra. Tačiau santykinio skurdo problema - labai aktuali“, - kalbėjo R. Kuodis.
Iš tiesų apie pinigų ir laimės santykį kalbama jau nuo seniausių laikų, o šalys spręsdamos laimės klausimą suka skirtingais keliais.
„Visuomenės turtingėja, bet, atrodo, kad eina neteisingu keliu. Matome Vakarų šalyse daug nusikalstamumo, depresijų, alkoholizmo, savižudybių, kas yra jau viršutinė nelaimingumo išraiška. Šie indikatoriai rodo pakankamai baisius dalykus“, - teigė R. Kuodis.
Teigiama, kad vien JAV per metus įvyksta apie 380 masinių susišaudymų, kurių metu žūva mažiausiai po keturis žmones. Savižudybės ir emigracija taip pat yra žmonių nelaimingumo išraiška. Lietuva šiose statistikos grafose taip pat užima lyderiaujančias pozicijas.
„Niekas nesako, kad pinigai nieko nereiškia. Reikia suvokti, kad yra faktai, o mums reikia teorijas, kad padėtų tuos faktus suvokti“, - teigė R. Kuodis.
Iš esmės žmonės, kurie gyvena turtingose šalyse, yra laimingesni nei tie, kurie gyvena skurdesnėse šalyse. Tačiau šios sąsajos nėra tiesioginės.
„Paaiškinkite, kodėl dantistas Afrikoje, kuris uždirba 100 dolerių į mėnesį yra laimingesnis už statybininką Anglijoje, kuris uždirba dešimt kartų daugiau. To klasikinė ekonomika negali paaiškinti“, - sako R. Kuodis.
Statistika rodo, kad iki pilnos laimės trūksta to, kad kitiems nesisektų. Tai gali skambėti keistai, tačiau tai įrodo tyrimai ir netgi plačiai paplitę priežodžiai.
„Žmonėms to nepakanka, kitiems turi nesisekti. Lietuvos folklore tokių pavyzdžių apstu. Tarkime apie degantį kaimyno stogą ir panašiai. To apstu ir kitose šalyse, todėl mes nesame kažkokie nenormalūs“, - teigė R. Kuodis.
Įdomus tyrimas buvo atliktas Harvardo universitete. Studentų buvo klausima ką jie pasirinks. Pirmas pasirinkimas: jūs gaunate 50 tūkst. dolerių, o kiti - po 25 tūkst. Antras pasirinkimas: jūs gaunate 100 tūkst. dolerių, o kiti gauna po 200 tūkst. Logiška būtų rinktis antrą variantą, nes gaunate daugiau pinigų, tačiau tyrimas parodė, kad daugiau žmonių pasirinko pirmą variantą.
„Tai rodo, kad žmonės geriau renkasi mažiau pinigų, bet svarbu daugiau, nei kiti“, - teigia R. Kuodis. Šiuo atveju jau prasideda kalba apie žmonių statusą visuomenėje, o tai taip pat turi labai daug įtakos laimingumo lygiui.
„Visuomenėje nuolat vyksta mūšis - tai mūšis už statusą. Pasekmės šio karo yra pakankamai liūdnos, ypač kai kuriose šalyse. (…). Kokias pasekmes šios lenktynės gali turėti? Na, įsivaizduokite: kaimynas pradeda dirbti daugiau, kad vaikus išleistų į geresnę mokyklą. Turės daugiau pinigų, pinigai kai kuriose šalyse perka švietimą. Kuo tai gresia jums? Tai gresia tuo, kad jūsų vaikai mokyklą baigs prastesnėje mokykloje. Tai reiškia, kad kaimynas greičiau bėga šiuo socialiniu bėgimu takeliu. Tada atsiranda reiškinys, kai vienas kaimynas gali pagreitinti visų kitų kaimynų bėgimo tempą. Žinote, kaip JAV atrodo darbo diena? Išeinate 8 val., grįžtate 20 val. Asmeninio gyvenimo beveik nėra, grįžtate pavargęs, nes visi lekia - visi nori uždirbti daugiau. Juk negalite išeiti iš darbo 17 val., jei visi išeina 20 val.”, - pasakojo R. Kuodis.
Kita vertus, dar viena nelaimingumo priežastis - nedarbas. Statistika rodo, kad praradus darbą žmogus tampa nelaimingu. Kiek vėliau jaučiamas pagerėjimas, tačiau neilgai trukus situacija pradeda drastiškai blogėti.
„Reikia daryti viską, kad žmogus nebūtų bedarbiu ilgiau nei metus, nes tada jo galvoje prasideda jovalas, prarandami įgūdžiai“, - kalbėjo R. Kuodis.
R. Kuodis sako, kad žmogui svarbūs keturi kriterijai, kurie nulemia laimės lygį. Tai ekonominis, žmogiškasis, socialinis ir gamtinis. Taigi absoliutus pinigų kiekis nėra toks svarbus. Kur kas svarbiau, kad turėtume daugiau, nei jūsų socialinio sluoksnio atstovai, draugai, kaimynai. Tada vėl prasideda lenktynės socialiniu bėgimu takeliu.
Skandinavijos pavyzdys
Kokia kryptimi turėtų žengti Lietuva? R. Kuodis įsitikinęs, kad turime aiškų pavyzdį.
„Pirmiausia turi pasimokyti politikai, kurie turėtų nustoti kartoti tuos BVP skaičius, kurie mažai ką sako. Ypač svarbu, kaip tas BVP pasiskirsto. Turime žiūrėti, kuriame kryptimi mes norime eiti? (…) Iškilo idėja, kad mes turime orientuotis į Skandinaviją. Mes savo temperamentu nesame panašūs į pietiečius. Manau, kad tai geras sprendimas. Skandinavai yra vieni iš laimingiausių ir mes galime iš jų daug ko pasimokyti“, - sako R. Kuodis.
Dar vienas svarbus laimingumo kriterijus - savo lūkesčių nusistatymas. „Danai yra nuolatiniai čempionai. Kodėl taip yra? Todėl, kad jie susitvarko su savo lūkesčiais“, - pasakoja R. Kuodis.
Grįžkime prie laimingiausių pasaulio žmonių skandinavų. R Kuodis pastebi, kad tai lemia visa eilė priežasčių.
„Ten mes matome tolygiai besivystančias visuomenes. Ten dideli mokesčiai, todėl nedidelė nelygybė, bet labai gera socialinė apsauga. Yra super švietimas, super sveikatos apsauga, super socialinė apsauga, kuri leidžia per daug nesukti galvos dėl ateities. Priešingai nei pas mus, kur socialinė apsauga skurdi. Skandinavai yra aukštos kultūros ir net labai daug uždirbantis žmogus neskuba to rodyti ir mėgautis, nes tai blogo skonio ženklas. Prisiminkime IKEA įkūrėją“, - sako R. Kuodis.
Taigi, ko reikia, kad būtume laimingi? Kas priklauso nuo mūsų? Keiskite savo požiūrį į gyvenimą ir tapkite kiek įmanoma labiau optimistais. Tvarkykite savo darbo ir poilsio balansą. Orientuokitės į patirtis, o ne į daiktus. Stenkitės kuo daugiau šypsotis ir juoktis.
Harvardo universiteto mokslininkai teigia, kad, norint būti laimingam, būtina galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus.
G. Vaillantas sako, kad žmonės apskritai nežino, kas yra gyvenimo gerovė, todėl pasitenkinimo ieško ne ten, kur reikia. „Noriu pabrėžti, kad vartoju žodį gerovė, gera savijauta, o ne buvimą laimingam. Mano požiūriu, buvimas laimingam šiais laikais kalboje reiškia, kad randi suknelę su nuolaidą, valgai mėsainį, kai esi alkanas, kai turi neleistiną romaną ar pasigeri. Jis įsitikinęs, kad laimės tikrai nelemia pinigai, naujas telefonas ar veikla, kurią darai, nes prašo kiti. Dalykai, turintys išliekamąją vertę, sako jis, yra tie, kuriais mes prisidedame ir prie kitų žmonių geros savijautos. „Labai paprasta - mažiau galvok apie save, daugiau - apie kitus“, - pabrėžia G.
Laimingiausios šalys pasaulyje
Pasaulio šalys, kuriose gyvena nelaimingiausi žmonės, anot tyrimų, yra Čadas, Kongas, Afganistanas. Lietuva atsidūrusi šeštame dešimtuke. O laimingiausi pasaulyje yra danai - čia nelaimingų žmonių tėra 1 procentas.
Pasaulio laimės indeksas
Štai keletas citatų apie gerumą, kurios įkvepia:
- Geriems būti geram ir geram būti negeriems - štai didžiausias gerumas. - Lao Dzė
- Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso. - Seneka
- Gerumu ir pikčiausią žvėrį prisijaukinsi. - Vytautas Didysis
- Gerbti reikia tą, kuris yra dosnus, o ne tą, kuris gali būti dosnus. - N. Makiavelis
- Gera širdis - tikras auksas. - V. Šekspyras
Svarbiausi dalykai, kuriuos reikia atsiminti:
- Stiprūs asmeniniai santykiai lemia pasitenkinimą gyvenimu.
- Dėkingumas aplinkiniams yra vienas svarbiausių laimės veiksnių.
- Tobulinkite savo psichologinį pasaulį ir palaikykite harmoningą santykį su savimi bei aplinka.
- Pinigai nėra svarbiausias dalykas, bet svarbu turėti daugiau nei kiti jūsų socialinio sluoksnio atstovai.
- Mokykitės iš laimingiausių pasaulio šalių, pavyzdžiui, Skandinavijos.
Tikėtina, kad tau taip pat bus įdomu: