Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ribojimai Lietuvoje

Kiekviena įmonė savo veikloje naudoja ar turi įsigijusi tam tikro ilgalaikio turto. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris įmonės veikloje tarnauja ilgiau nei vienerius metus bei kuris įsigyjamas viršijant tam tikrą minimalią sumą, kuri reikalinga turtą pripažinti ilgalaikiu. Skiriamos 3 ilgalaikio turto grupės: nematerialusis ilgalaikis turtas, materialusis ilgalaikis turtas ir finansinis ilgalaikis turtas.

Ilgalaikio turto naudojimas įmonės veikloje beveik visada išreiškiamas skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba kitaip - amortizaciją. Ilgalaikis turtas įmonės veikloje naudojamas kelis ar net keliasdešimt metų. Per tuos metus ilgalaikis turtas įmonei padeda uždirbti pajamas, o kartu ir dėvisi. Žinoma, turtas dėvisi pamažu, todėl įmonės apskaitoje ilgalaikio turto savikaina paskirstoma per visą turto tarnavimo laikotarpį.

Nudėvimoji ilgalaikio turto vertė skaičiuojama iš turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atimant įmonės nusistatytą likvidacinę vertę. Taigi, įsigijus ilgalaikio turto, itin svarbu tinkamai jį užfiksuoti įmonės apskaitoje bei iš karto nustatyti visus būtinus nusidėvėjimo rodiklius. Ilgalaikio turto apskaita yra svarbi įmonės veiklos tęstinumo garantavimui.

Vertinant ilgalaikį turtą svarbumo aspektu, paminėtina, kad efektyvus ilgalaikio turto valdymas ir tikslus jo apskaitos vedimas gali reikšmingai paveikti įmonės finansinius rezultatus.

Taigi pelno mokesčio prasme ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 18 straipsnį, vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šį straipsnį. Ilgalaikio turto grupės ir jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimas

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai

Kiekviena įmonė renkasi savo nuožiūra savo įgyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį, jo likvidacinę vertę ir metinę ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normą. Metinė nusidėvėjimo norma skaičiuojama iš anksto įvertinus bei išanalizavus šiuos aspektus:

  • Numatomą naudingą ilgalaikio turto tarnavimo laiką;
  • Numatomą ilgalaikio turto naudojimo intensyvumą, turto savybių kitimą, kurios galėtų įtakoti turto naudingumą per visą jo naudojimo laikotarpį;
  • Ekonominę ir technologinę pažangą;
  • Teisinius veiksnius, kurie riboja ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką;
  • Nusistatytą ilgalaikio turto likvidacinę vertę.

Nusistatyti ilgalaikio turto metiniai nusidėvėjimo normatyvai, naudingo tarnavimo laikas bei likvidacinė turto vertė yra ne galutiniai. Jie gali būti tikslinami pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (pvz. atliktas ilgalaikio turto remontas ar rekonstrukcija, pagerinusi turto naudingąsias savybes ar pailgino turto tarnavimo laiką).

Remiantis Pelno mokesčio įstatymu (PMĮ) - ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo laikotarpis negali būti trumpesnis nei PMĮ 1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo normatyvai. Taip pat ilgalaikio turto likvidacinė vertė negali viršyti 10 proc. turto įsigijimo savikainos.

Įmonėms, individualiai atsižvelgiant į situaciją, paliekama galimybė nusistatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį bei likvidacinę turto vertę pačioms. Finansinė ir mokestinė įmonės apskaita gali skirtis, jei tam yra realus pagrindas. Šie laikini skirtumai išnyksta, kai turtas nusidėvi tiek mokestinėje, tiek finansinėje apskaitoje.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodai

Ilgalaikio turto nusidėvėjimui skaičiuoti gali būti taikomi 4 metodai, kuriuos galime rasti 12-tame Verslo apskaitos standarte (VAS):

  • Tiesinis (tiesiogiai proporcingas). Šis metodas remiasi principu, jog ilgalaikis turtas naudojamas vienodai tolygiai visą jo naudingo tarnavimo laiką bei kiekvienais metais teikia tokio paties dydžio ekonominę naudą ir dėl šios prielaidos kasmet nurašoma ta pati ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma.
  • Produkcijos. Šis metodas grindžiamas darbų apimties bei nusidėvėjimo priklausomybe vienam nuo kito. Šiuo atveju kiekvienais metais nusidėvėjimo suma - skirtinga. Kuo intensyviau naudojamas ilgalaikis turtas įmonės veikloje, tuo nusidėvėjimo suma yra didesnė.
  • Metų skaičiaus.
  • Dvigubai mažėjančios vertės. Abu nusidėvėjimo skaičiavimo metodai - progresiniai. Juos taikant įmonėse pirmaisiais metais turto nusidėvėjimo suma nurašoma didesnė nei vėlesniais metais. Abu metodai remiasi tuo, kad pirmais turto naudojimo metais naujas turtas teikia daugiau ekonominės naudos nei vėlesniais metais, dėl šios priežasties ir nusidėvėjimo išlaidos yra didesnės pirmaisiais metais. Šie metodai taikytini tik kai skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimą norima parodyti turto teikiamą ekonominę naudą bei įmonės veiklos rezultatus.

Renkantis turto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą reikėtų nepamiršti, jog Pelno mokesčio įstatymas (PMĮ) nurodo, kad tam tikroms ilgalaikio turto grupėms gali būti taikomas tik tiesinis metodas, kitoms - tiesinis arba dvigubo balanso, trečioms - tiesinis arba produkcijos.

Taip pat svarbu paminėti, jog visam turtui, priklausančiam tai pačiai ilgalaikio turto grupei, turi būti taikomas tas pats metodas.

SVARBU: Jeigu įsigytas kasos aparatas pagal savo technines charakteristikas yra sukonstruotas kaip kompiuteris, t. y. jeigu spausdintuvai įsigyjami kaip atskiri turto vienetai, t. y. jeigu įmonė suskirsto turto grupes į pogrupius pagal objektyvius kriterijus ir taiko skirtingus normatyvus, - finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus. Nusidėvėjimo normatyvų keitimas pagal apskaitos standartus nėra laikomas apskaitos politikos keitimu. Kai įmonė yra labai maža, ji gali nesilaikyti PMĮ 1 priedėlyje nustatytų nusidėvėjimo normatyvų.

Apskaitoje ūkininkas nusidėvėjimo normatyvus nusistato pats, atsižvelgdamas į realų turto naudojimo laiką. Gamintojo nustatytas garantijos laikotarpis gali būti svarbus sprendžiant, kokį nusidėvėjimo normatyvą taikyti. Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti. PMĮ 1 priedėlyje nurodyti normatyvai yra maksimalūs, t. y. pailginti nusidėvėjimo normatyvą nepagerinus turto galima tik su VMI sutikimu. Pelno mokesčio įstatyme nėra numatyta jokių lengvatų ar specialių normatyvų nudėvint lenktyninį automobilį. Automobilių stovėjimo aikštelė - tai materialusis turtas, kuris paprastai yra ilgalaikis.

Nusidėvėjimo metodų palyginimas

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai ilgalaikio turto nusidėvėjimo metodų palyginimai:

Metodas Nusidėvėjimo suma per metus Privalumai Trūkumai Taikymo sritis
Tiesinis Pastovi Paprastas, lengvai suprantamas Neatsižvelgia į faktinį turto naudojimą Dažniausiai naudojamas
Produkcijos Priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio Tiksliai atspindi turto naudojimą Sudėtingiau apskaičiuoti Turtui, kurio tarnavimo laikas priklauso nuo naudojimo intensyvumo
Metų skaičiaus Mažėja su kiekvienais metais Greitesnis nusidėvėjimas pirmaisiais metais Sudėtingesnis nei tiesinis metodas Turtui, kuris pirmaisiais metais teikia didesnę naudą
Dvigubai mažėjančios vertės Mažėja su kiekvienais metais (dvigubai greičiau nei tiesiniu metodu) Dar greitesnis nusidėvėjimas pirmaisiais metais Gali reikėti koreguoti paskutiniais metais Turtui, kuris greitai sensta arba pirmaisiais metais teikia didžiausią naudą

Kada pradedamas ir baigiamas skaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimas?

Įmonė, įsigijus bei parengusi naudoti ilgalaikį turtą, jo nusidėvėjimą pradeda skaičiuoti nuo sekančio mėnesio 1 dienos. NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y. kai turtas pradedamas naudoti veikloje, pradedamas skaičiuoti ir jo nusidėvėjimas.

Turto nusidėvėjimo vertė per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį privalo būti perkeliama į bendras, administarcines sąnaudas arba į gamybos, teikiamų paslaugų savikainą.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo sekančio mėnesio pirmos dienos, jei turtas visiškai nenaudojamas, arba po ilgalaikio turto nurašymo, pardavimo, perdavimo.

SVARBU: Turto, kurio įmonė nebenaudos, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Naujai įsigyto turto, kuris nebuvo pradėtas naudoti, nusidėvėjimas neskaičiuojamas nei apskaitoje, nei pagal PMĮ. Kai įmonė tam tikrą laiką nenaudoja IT, jo nusidėvėjimas PM apskaičiavimo tikslais paprastai neskaičiuojamas. Jeigu įmonė 2011-2014 metais pastato nenaudojo, bet skaičiavo nusidėvėjimą, jis bus neleidžiami atskaitymai.

Į Kultūros vertybių registrą įtrauktas turtas gali būti nudėvimas tik apskaitoje.

tags: #kas #riboja #ilgalaikio #turto #nusidevejima