Žmonija patyrė daugybę tragedijų. Genocidas žinomas jau VIII-VII a. prieš Kristų. Tamerlano antplūdžiai, 200 metų kryžiuočių žygiai į Lietuvą, 1915 m. komunistinis ir rudasis nacistų įvykdytas žydų bei kitų tautų genocidas - tai tik dalis istorijos, kurioje didelė tauta naikinama, bet patiria tokį patį skausmą.
Šiandien pasaulio visuomenė pagrįstai susirūpinusi dėl politikų abejingumo šiai juodąjai žmonijos istorijos dėmei, bet ne didžiosios valstybės ar jų vadovai. Deja, bet doktrina bei jų politika, tebėra gyvi ir komunistiniai režimai. Tai neleistina.
Svarbu suprasti, kad nebaudžiamumas nuolat skatina nusikalsti (lot. k. nebaudžiamumas nuolat skatina nusikalsti). Ar įmanoma atkurti teisingumą, jei kaltininkai neieškomi, nenubausti ir net neminimi? Ar galima pamiršti žmogžudystes, kurias turi surinkti ir patikrinti valstybinės institucijos? Deja, bet tai nepadaryta ir dar nedaroma.
Tarptautinius nusikaltėlius turėtų teisti tarptautiniai teismai. Tačiau šiandien tarptautiniu lygmeniu dar neįvertinta jų padaryta žala žmonijai. Todėl, turime sudaryti prielaidas, nepaliekant užmarštyje nė vieno žmonių ir tautų naikinimo atvejo. Siekiant teisingumo, svarbu nubausti ne tik vykdytojus, bet ir kitus jų parankinius.
Šiame kontekste, Lietuvoje 2000 m. įvyko svarbus įvykis - įsteigtas Tarptautinis Vilniaus Visuomeninis Tribunolas, skirtas įvertinti komunistinių režimų padarytus nusikalstamus veiksmus.
Tarptautinio Vilniaus Visuomeninio Tribunolo Steigimas
Remiantis Tarptautinio Kongreso „Komunizmo nusikaltimų įvertinimas" 2000 m. birželio 12 d. sutikimu, buvo įsteigtas Tarptautinis Vilniaus visuomeninis Tribunolas.
Tribunolui dirbti numatytos sesijos. Dabar būtų pirmoji sesija, kuri vyks tris dienas. Kokie susitarimo principai? Kiekvienas turite susitarimo projektą. Teisė bus suteikta, jeigu Jūs suteiksite šią teisę. Tribunolas dirbs sesijomis. Svarbu surinktą medžiagą, kuri bus pateikta Tribunolui.
Kongreso dalyviai, bendru sutarimu, priėmė sprendimą steigti tokį Tribunolą. (Plojimai) Prieštaraujančių nėra.
Lietuva Europos žemėlapyje
Tribunolo Nuostatai
Tribunolas dirbs sesijomis. Pirmoji sesija vyks dabar. Tribunolui suteikiama teisė padidinti Tribunolo narių skaičių iki 11 narių, o taip pat teisė juos pakeisti. Svarbiausia nuostata čia yra dėl antrosios sesijos. Antroji sesija prasidės Tribunolui nusprendus ir nustačius jos datą. Tokios sudėties antroji sesija galėtų tęsti darbą.
Procesas yra atviras iki tol, kol bus priimtas nuosprendis. Kaltinamieji aktai bus pateikti ir pridėti prie bylos, o pateikta medžiaga pridedama prie bylos. Tribunolas priims nuosprendį arba verdiktą. Visa tai yra numatyta mūsų Nuostatuose.
Tribunolo Sudėtis
Remiantis Organizacinio komiteto pasiūlymu, buvo išrinktas Tribunolo pirmininkas, kaltintojas, jo pavaduotojas ir vyriausiasis sekretorius. Siūloma išrinkti: Tribunolo pirmininku V. Zabielą, kaltintoju Kongreso atstovę Z. Šličytę, kaltintojo pavaduotoju M. Glondą, sekretoriumi E.Mikučiauską. Atsarginiai teisėjai: A. Krušna ir A. Endriukaitis.
Į Tribunolo sudėtį įėjo teisininkai ir atstovai iš įvairių šalių: L. Andresen (Kanada), V. Raudeliūnas (Lietuva), A. Liudvigs (Latvija), M. Kulčinsky (Ukraina), U. Pauls Strelis (Latvija), M. Glonda (Slovakija), E. Mikučiauskas (Lietuva), A. Krušna ir A. Endriukaitis.
Tribunolo Reglamentas
Tribunolo proceso dalyviai patvirtino Tribunolo reglamentą, kurį teisėjų kolegija patvirtino, nes Kongresas šitą teisę delegavo Tribunolui. Tribunolo teisėjų kolegijos darbui vadovauja kolegijos pirmininkas. Kolegija skiria pirmininko pavaduotoją, Vyriausiąjį sekretorių.
Procesas yra viešas. Jis vyks 2000 m. Vilniuje. Teisminis nagrinėjimas pradedamas paskelbiant kaltinamuosius aktus. Jie skelbiami viešai. Po nuomonių išklausymo, teisminis tyrimas baigtas ir pradedami teisminiai ginčai. Tribunolas skelbs nuosprendžio ar nutarties. Jie skelbiami viešai.
Tribunolo procesas vyksta lietuvių kalba. Taip pat galimos kitos kalbos. Visi dokumentai verčiami į lietuvių kalbą ir protokoluojami. Posėdžio pirmininkas ir Vyriausiasis posėdžio sekretorius užtikrina tvarką. Visi proceso dalyviai kreipiasi į teismą stovėdami.
Kaltinamasis Aktas
Pagal 1920 m. liepos 12 d. sutartį, Sovietų Sąjunga pripažino Lietuvos valstybę su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, atsisakydama visiems laikams nuo visų Rusijos teisių į Lietuvos tautai ir žemei priklausiusią valdžią. Tačiau tai netrukdė SSRS 1940 metais įjungti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.
Komunistų partijos yra nusikalstamos organizacijos, kurios įteisino prievartą ir smurtą kaip priemonę įgyvendinti savo tikslus. Jų veikla pažeidė pagrindines žmogaus teises ir laisves, įskaitant teisę į gyvybę, nuosavybę ir saviraišką. Dėl to, komunistinių režimų nusikaltimai turi būti pasmerkti ir įvertinti tarptautiniu lygiu.
Ukrainai buvo primesta imperinė komunistinė ideologija. Bolševikų valdžia skleidė terorą ir šis teroras buvo įteisintas. Tokiu būdu buvo pažeisti tarptautiniai susitarimai ir įstatymai.
Šis tribunolas - tai bandymas atkurti teisingumą ir atminti aukas. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad tokios tragedijos niekada nepasikartotų.