Kas sudaro renovacijos projektą?

Džiugu, mat pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų pasiryžta renovuoti senos statybos daugiabučius namus, kuriuose gyvena. Juk renovacija - vienintelis būdas pratęsti pastato eksploatavimo laikotarpį. Vis tik Kauno būsto modernizavimo specialistai pastebi, kad neretai gyventojus gąsdina pats renovacijos procesas. Daugumai jis atrodo painus, sudėtingas ir labai ilgas. Tačiau viskas tampa žymai paprasčiau, jei gyventojams visuose renovacijos etapuose padeda renovuojamo daugiabučio renovacijos administratorius.

Daugiabučio renovacijos procesas ilgas - jis prasideda dar gerokai prieš pačius modernizacijos darbus. Pirmiausiai, norint, kad renovacija būtų pradėta, sprendimą turi priimti daugiabučio butų savininkai. Modernizacijai turi pritarti ne mažiau kaip 55 procentai namo butų savininkų.

Renovacijos administratorius privalo visame renovacijos procese pagelbėti gyventojams, jiems paaiškinti laukiančių etapų tvarką, atsakyti į aktualius klausimus. Būtent renovacijos administratorius turi gyventojams suteikti visą išsamią informaciją. Renovacijos administratorius turi spręsti visus nesklandumus bei problemas, kurių natūraliai gali atsirasti. Reikia nepamiršti, kad ir namo bendruomenė turi aktyviai bendrauti su renovacijos administratoriumi. Natūralu, kad renovacijos procese gyventojai gali susidurti su įvairiausiais klausimais.

Tvirtindami investicinį planą daugiabučio namo gyventojai patvirtina ir renovacijos administratorių. Dažniausiai, kai daugiabučiai namai yra atstovaujami bendrijų pirmininkų, iki šio etapo visus formalumus atlieka jie patys. Investicinio plano rengimas - labai svarbus etapas. Jis turi būti atliktas pagal įstatymuose numatytas procedūras. Jeigu bendrijos pirmininkas nėra pasiryžęs savarankiškai administruoti renovacijos proceso, iki investicinio plano tvirtinimo jis turi priimti sprendimą, kas tą darbą atliks.

Pagrindinė ir pati svarbiausia renovacijos administratoriaus funkcija - gyventojų atstovavimas.

Nuo ko pradėti namo renovaciją? Tai dažniausiai yra sudėtinga, daugiaetapė procedūra, kuri susijusi su nemažomis išlaidomis ir pakankamai dideliu streso lygiu. Pradžioje turime įvertinti esamo pastato techninę būklę. Tikriname pamatus, sienas, ieškome įtrūkimų, pelėsio vietų.

Renovacijos projekto dokumentacija

Kai jau žinome ko norime ir galvoje turime nusipiešę galutinį vaizdą, galime pradėti galvoti apie dokumentacijos rengimo planą. Jei tai bus įprastasis remontas tai projektas yra tik rekomendacinio pobūdžio, o jei tai bus rekonstrukcija - tai projektas būtinas bei privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kaip žinia paprastam remontui užtenka brėžinių, rodančių, kur norime turėti elektros lizdus, jungiklius, šviestuvus ar kaip išdėlioti keramines plyteles bei įmontuojamus baldus ir t.t. Be abejo, jame turime atsižvelgti ir į nelaikančių sienų ar pertarų perkėlimus ar griovimus, jei tokius planuojame. Tokį projektą gali sukurti architektas arba interjero dizaineris, bet tuo pačiu reikia turėti ir tam tikrų statybos žinių.

Turint projektą, galime pradėti planuoti renovacijos darbus. Čia turime atsižvelgti į tai, kokių ir kiek medžiagų mums prireiks, reikės užtikrinti, kad turime vietos joms sandėliuoti, suplanuoti darbų eiliškumą, tai, kuo užsiimsime patys, ir tai, kuriems darbams reikės samdyti specialistus. Svarbu prisiminti, kad daugelis gerų specialistų turi užsakymų mėnesiams į priekį, todėl susiplanuoti, kada jų mums prireiks, turės didelę reikšmę, darbų atlikimo pabaigai. Be to, turime planuoti, ką su šeima veiksime renovacijos metu, jei savo gyvenamajame name vyks intensyvūs renovacijos darbai.

Išsprendus reikalingų renovacijos dokumentų klausimus, galime pradėti tikruosius renovacijos darbus. Pradžioje sustipriname, taisome arba keičiame tuos namo elementus, kuriuose pastebėjome įtrūkius ar deformacijas. Seniai pastatytuose mediniuose namuose dažnu atveju iškyla esamų pamatų stiprinimo arba net naujų pamatų įrengimo klausimai, kadangi prieš šimtą metų dažnai jų net nebuvo, o namus statydavo ant akmenų. Tik būdami tikri, kad mūsų konstrukcijos sustiprintos - pradedame griovimo darbus, jeigu jie yra suplanuoti. Pašaliname senas plyteles ir grindų dangą, išpjauname angas naujiems langams ar durims, užmūrijame senas jeigu taip numatyta.

Kai name pašalintos ar perkeltos pertvaros ir jau turime aiškų kambarių išdėstymą galime pereiti prie santechnikos montavimo ir elektros instaliacijos darbų etapo. Nes pasikeitus išplanavimui bus poreikis pakloti naujus išvadus nuotekoms ir pajungti naujus vamzdynus šildymui ir vandeniui. Dabar labai dažnai įrengiamas grindinis šildymas, todėl tai neatsiejama šio grindų etapo dalis. Išvedžiojus elektros instaliaciją sienose, galime pradėti paviršių tinkavimą, tada kloti kitus grindų sluoksnius ir sumontuoti langus. Jei darbai vykdomi ne šiltuoju sezonu, langus ir lauko duris reikia įdiegti, kaip tik įmanoma anksčiau.

Po etapų kuomet jau visos namo sistemos įdiegtos namo viduje, galime pradėti fasado atnaujinimo darbus. Priklausomai nuo planų, tai gali būti pastato šiltinimas, sienų tinkavimas arba tiesiog jų dažymas. Po šių svarbiausių veiksmų mūsų namų renovacija pradės panašėti į įprastą, daugelio gyventojų atliekamą periodiškai paprastąjį remontą. Eilės tvarka klojame grindų dangą, glaistome, klijuojame plyteles, dažome sienas ir galiausiai montuojame elektros rozetes ir jungiklius bei laukiame atvykstant baldų. Šią dalį atliekame beveik pabaigoje, kartu su vonios arba dušo kabinos įrengimu. Kai virtuvėje bus pakabinta paskutinė spintelė, liks praeiti pro namus ir išvalyti nešvarumus po remonto ar ištaisyti netyčia pažeistas vietas. Dabar galime pradėti surinkinėti visus tuos naujus, ką tik įsigytus baldus.

Šių priemonių suminis energinis efektyvumas, kuris yra išreiškiamas šiluminės energijos sąnaudomis kWh/m per metus, turi atitikti atnaujininimo programos 2 priede nustatytus reikalavimus, užtikrinti ne žemesnę kaip D energinionaudingumo klasę ir sumažinti skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 20 procentų, lyginant su sąnaudomis prieš daugiabučio atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą.

Tai dar ne viskas - toliau projekto administratorius turi parengti atnaujinimo įgyvendinimo projektą. Pirmiausia būtina gauti energinio naudingumo sertifikatą, kuris nurodo namo energinį naudingumą. Pagal tai, kiek šilumos energijos suvartoja namas, yra nustatoma jo energinio naudingumo klasė. Nerenovuoti būstai dažniausiai priklauso žemiausioms - F arba G klasėms, o atnaujinus daugiabutį jis pasiekia ne mažesnę nei B energinio naudingumo klasę.

Tiesa, norint gauti valstybės paramą, kiekvienas būstas po renovacijos privalo pasiekti ne žemesnę nei B pastato energinio naudingumo klasę, sutaupyti bent 40 proc. energijos. Priešingu atveju daugiabučio gyventojams nėra suteikiama valstybės parama. Visgi, dažniausiai šie reikalavimai yra viršijami - renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50-70 proc. energijos.

Administratoriui parengus projektą, sekantis etapas - investicijų plano rengimas, kurį paruošia konkurso būdu išrenkamas investicijų plano rengėjas. Šis dokumentas numato kokios namo atnaujinimo priemonės bus panaudotos, kokia bus preliminari renovacijos kaina, atnaujinimo atsipirkimo laikas ir daugybė kitų elementų. Su paruoštu investiciniu planu turi susipažinti daugiabučio butų savininkai ir ne mažiau kaip 55 proc. jų planą turi patvirtinti. Investicijų plane numatytas biudžetas yra maksimalus ir vykdant rangos darbų bei kitus pirkimus kainos dažniausiai sumažėja.

Nuo ko priklauso renovacijos kaina?

Į klausimą, kiek visgi kainuos daugiabučio renovacija, atsakymas paprastas. Kaina priklausys nuo pasirinktų priemonių, daugiabučio namo dydžio bei jame gyvenančių žmonių skaičiaus.

Preliminari daugiabučio modernizacijos priemonių įgyvendinimo kaina nustatoma vadovaujantis Statybos produktų sertifikavimo centro interneto tinklalapyje paskelbtomis rekomendacijomis dėl kainų nustatymo. Pastatų modernizavimo darbų kainynas yra vertingas pagalbinis įrankis planuojant finansinius resursus bei renovacijos biudžetą. Jame galima palyginti skirtingų renovacijos priemonių kainas, įvertinti privalumus bei trūkumus. Kainyne galima rasti visas namo atnaujinimo darbų išlaidas.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, vidutinė vieno baigto renovuoti namo investicija 1 kv. m rangos darbams yra 226,94 Eur, vidutinė projekto vertė 326 tūkst. Eur. O šiuo metu vykdomo projekto vidutinė rangos darbų vertė 1 kv. m - 398,21 Eur, vidutinė projekto vertė 607 tūks. Eur.

Kadangi Lietuvoje daugiabučiai yra labai įvairūs - nuo 1 iki 16 aukštų, įvairaus išplanavimo, todėl įvardyti vieną vidutinę kainą sudėtinga. Visgi, viena ryški tendencija - didesnių daugiabučių gyventojams renovacija kainuoja mažiau, nes išlaidos pasiskirsto dideliam butų skaičiui. O štai mažesniems, iki kelių butų daugiabučiams, investuoti į renovaciją tenka daugiau.

Kiek trunka renovacija?

Kad gyventojai galėtų džiaugtis renovacijos nauda, prireikia laiko. Parengus renovacijos projektą, per mėnesį viešojo konkurso būdu išrenkamas projektavimo darbų rangovas, paruošiantis techninį namo renovacijos projektą. Tuomet vyksta viešasis pirkimas, kuriuo skelbiamas rangovų konkursas. Įgyvendinus šiuos žingsnius ir išrinkus rangovą, neužilgo pradedami daugiabučio modernizacijos darbai. Jų įgyvendinimo greitis priklauso nuo pastato dydžio ir pasirinktų priemonių - procesas gali trukti apie metus.

Žinoma, darbų spartai įtakos gali turėti net oro sąlygos, nes tokie darbai kaip šildymo sistemos atnaujinimas gali būti atliekami tik ne šildymo sezono metu. Kad renovacijos procesai vyktų kaip įmanoma sparčiau į juos raginami įsitraukti visi renovacijos dalyviai, net ir daugiabučių gyventojai. Jie, pastebėję broką ar prastai dirbančius darbuotojus, turėtų kreiptis į projekto administratorių, techninį prižiūrėtoją ar statybos darbų vadovą - visi šie žmonės gali padėti išspręsti kilusius nesklandumus. Jei šių problemų išspręsti visgi nepavyksta, gyventojai turi galimybę kreiptis į APVA.

tags: #kas #sudaro #renovacijos #projekta