Turtas - tai iš esmės bet koks resursas, turintis vertę. Tai gali būti nekilnojamas turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, įranga ir bet koks kitas turtas, turintis tam tikrą vertę rinkoje.
Bendrosiose gyvenimo srityse turtas gali būti labai įvairus ir turėti įvairių klasifikacijų. Visas įmonės turtas yra atspindimas balanse (viena iš pagrindinių įmonių finansinių ataskaitų), balanso sudarymo dienai.
Valstybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis. Savivaldybės turtas taip pat gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis.
Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris neperduotas šiam fondui, - valstybės įmonės ir valstybės įstaigos.
Savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja tik įstatymų nustatyta tvarka arba, jeigu ji nenustatyta, kiekvienu atveju gavusios Vyriausybės leidimą. Kitos savivaldos institucijos, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo ir naudoja Biudžeto sandaros įstatymo, Biudžetinių įstaigų įstatymo, įstatymo “Dėl valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, savivaldos institucijų, valstybės ir savivaldybių įmonių, įstaigų ir organizacijų nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nurašymo”, kitų įstatymų nustatyta tvarka ir savivaldybių tarybų sprendimais.
Turto klasifikacija
Įmonės turtas gali būti skirstomas į kelias pagrindines kategorijas:
- Ilgalaikis materialusis turtas: Ši turto grupė gamybos įmonėse paprastai būna pagrindinė ir yra reikalinga efektyviam gamybos procesui. Taip pat reikšmingą ilgalaikį materialų turtą gali turėti ir kitos įmonės: mažmeninės prekybos, statybos ir pan. Paslaugų įmonėse čia dažniausiai pateks automobiliai, biuro technika ir pan.
- Trumpalaikis finansinis turtas: Tai likvidžiausias įmonės turtas, kas daugeliu atveju yra piniginiai aktyvai (ar tokie, kurie greit gali būti paversti į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius.
- Trumpalaikis nefinansinis turtas: Tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse.
- Ilgalaikis nematerialusis turtas: Paprastai daugiau šio tipo turto turi tik didesnės ar nestandartinės įmonės, kurių verslas remiasi "know-how" ar patentais. Mažesnės bei vidutinės įmonės paprastai šioje grupėje išskiria tik programinės įrangos licencijas.
Svarbu atsiminti, kad balanse esanti turto vertė nebūtinai bus lygi realiai turto rinkos vertei.
Nekilnojamasis turtas: ką svarbu žinoti?
Nekilnojamą turtą sudaro: gyvenamieji namai, butai, komercinės patalpos, sandėliai, ūkiniai pastatai, žemės sklypai, angarai, inžineriniai pastatai, įvairūs priestatai. Kilnojamas turtas gali būti: statybinės medžiagos, transporto priemonės, gamybinės linijos, prietaisai, staklės, gyvūnai, žemės ūkio produkcija, įvairūs įrengimai.
Nekilnojamasis turtas pagal prigimtį yra žemė ir su ja susiję daiktai (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kita), kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų naudojimo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų ekonominės vertės. Įstatymai nekilnojamuoju pripažįsta kilnojamąjį turtą, kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija, pavyzdžiui, laivus, orlaivius, kosminius laivus. Nekilnojamaisiais daiktais įstatymai gali pripažinti ir kitą turtą, pavyzdžiui, įmonę.
Nekilnojamajam turtui taikoma specialaus vertinimo procedūra - nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas rinkos vertės pagrindu siekiant sužinoti rinkos kainą, už kurią nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną, taip pat gali būti vertinamas remiantis žinybiniais instituciniais (ne rinkos) metodais, pavyzdžiui, vertė nustatinėjama atliekant buhalterinę apskaitą, kadastrinį vertinimą, deklaruojant ar apmokestinant turtą ir kita.
Nekilnojamojo turto vertė nustatoma taikant lyginamosios (pardavimo kainos analogų), atkuriamosios (išlaidų, būtinų atkurti nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimas), naudojimo pajamų (vertė nustatoma kapitalizuojant iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas) ir ypatingosios (taikomas unikalioms meno ar istorijos vertybėms) vertės metodą.
Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999, nauja redakcija įsigaliojo 2012) turto vertinimo subjektais laikomi užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos. Nekilnojamojo turto vertintoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą (kvalifikacijos atestatą) ir besiverčiantis nekilnojamojo turto vertinimo veikla.
Nekilnojamasis turtas vertinamas remiantis vyriausybės 2012 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika ir 2005 patvirtintomis Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis (nauja redakcija 2011).
Būsto vertę įtakojantys aspektai
Būsto vertei įtakos turi 3 pagrindiniai aspektai: vieta, kaip įrengtos patalpos bei situacija rinkoje.
Rinkos kainos yra svyruojančios dėl to, kad jas nulemia pardavėjai, pirkėjų lūkesčiai ar net vyraujanti visuomenės nuomonė. Jeigu išsirinktoje vietoje yra pardavinėjama daug namų ar butų, natūralu, jog pirkėjai nori rinktis geresnius kainų pasiūlymus turinčius būstų variantus. Šiuo atveju ima kristi nekilnojamo turto vertė visuose aplinkiniuose parduodamuose objektuose.
Jeigu ima plisti kalbos, jog nekilnojamas turtas brangs, žmonės ima jį pirkti, tikėdamiesi nepermokėti ir ateityje nemokėti brangiau. Taip pat neretai pasklinda atvirkščia nuomonė, jog turtas greitai ims pigti. Tuomet žmonės neskuba ir nekilnojamo turto procesą nutolina ateičiai. Tie asmenys, kurie šiuo laikotarpiu norės įsigyti gyvenamąjį būstą, gali prašyti nuolaidos, o tai nėra naudinga pardavėjams.
Kadangi gyvenamieji namai, butai ar kitos patalpos priklauso nekilnojamo turto grupei, juos vertinant svarbiausia - vieta. Turto vertintojai atsižvelgia į miestą bei mikrorajoną, kuriame įsikūrusi gyvenamosios ar kitos paskirties objekto vieta. Tačiau net ir tokios vietos kaip centrinis miesto rajonas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Miestų centruose pastatyti gyvenamieji namai pasižymi gera infrastruktūra, tačiau čia įprastai būna mažiau gamtos, daugiau triukšmo, sunkiau rasti kur pastatyti automobilį.
Taip pat įsigyjant būstą svarbu atkreipti dėmesį į jo kokybę, garantijas ir energinę klasę. Dėl būsto pirkimo konsultuojantis su profesionaliais specialistais, šie, objektyviai įvertinę kokybę, kurią sudaro medžiagos, iš kurių būstas buvo statomas bei pačio pastato būklė, pateiks sprendimą dėl statinio vertės.
Sąskaitos už komunalines paslaugas yra svarbios tiek planuojant įsigyti senos, tiek naujos statybos būstą. Įdomu tai, kad konkrečios ribos tarp senos ir naujos statybos gyvenamųjų būstų nėra.
Imant paskolą būsto pirkimui yra svarbu įsitikinti, ar jo kaina atitinka kokybę. Atsižvelgdami į turto vertintojų pateiktas išvadas, bankų darbuotojai sprendžia, kokią pinigų sumą kaip paskolą asmenims galima suteikti. Taip pat rekomenduojama ne tik apsvarstyti, bet ir paskaičiuoti, kokia pinigų suma bus reikalinga būsto išlaikymui tiek po metų ar penkerių. Jeigu norima pirkti jau pastatytą namą ar butą, kuris turėjo ankstesnius šeimininkus, galite jų paprašyti paskutinių metų sąskaitų už komunalines, remonto paslaugas, šildymą ir pan.
Informacinių technologijų laikais vis daugiau būstų pirkėjų nekilnojamo turto dairosi skelbimų portaluose ar specialiose viešose grupėse.
Paveldėjimas: teisės ir pareigos
Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą.
- Paveldėjimas pagal testamentą: Jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
- Paveldėjimas pagal įstatymą: Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Paveldėję turtą visų pirmą per 3 mėnesius turite kreiptis į notarą, pagal palikėjo registruotą gyvenamąją vietą.
Priimant paveldėjimą sutinkate su visomis teisėmis ir pareigomis, prisiimate atsakomybę (skolas jeigu tokių yra).
Paveldėjus būstą, reikia žinoti apie mokesčius:
- Notaro mokesčiai: Notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
- VMI mokesčiai: Šie mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70proc. viso turto vertės).
Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą. Paveldėtojas turi teisę pasirinkti vieną iš turto vertės nustatymo būdų.
Registrų centro nustatoma turto vertė dažnai gali būti kur kas mažesnė negu reali rinkos vertė, tad jeigu planuojama paveldėta būstą parduoti ir sumokėti kuo mažiau mokesčių, paveldėtojui vertėtų rinktis individualų turto vertinimą. Jeigu planuojate parduoti būstą po paveldėjimo, priimkite palikimą pagal atliktą nepriklausomą turto vertinimą ir joje nurodytą kainą, o ne rinkos nustatytą.
| Mokesčiai | Apskaičiavimo būdas |
|---|---|
| Notaro mokesčiai | 0,1% turto vertės |
| VMI mokesčiai | Apskaičiuojami nuo 70% viso turto vertės |