„Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, - teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbiausias tautos turtas, vienybės simbolis ir valstybės sargas.
Ji vienija žmones, saugo istoriją ir kultūrą, bei atspindi tautos dvasią. Kiekvienas pilietis turėtų gerbti, saugoti ir puoselėti savo gimtąją kalbą, nes ji yra neatsiejama tautos identiteto dalis.
Prigimtinės kalbos puoselėjimas ir tausojimas, meilė ir pagarba tėvynei bei jos kultūrai, tradicijoms, praeities istorijai - svarbiausias žmogaus sąsajis su jo gimtąja kalba. Kalba sujungia tautą bendrumo jausmu, vienybės siekiu, kuris pagrįstas tautiškumu bei patriotiškomis idėjomis. Kiekvienas valstybės pilietis turėtų suvokti, jog kalba didžiausia tautos vertybė, parodanti jos išskirtinumą bei kultūrą.
Gimtąją kalbą išsaugoti svarbu, nes ji padeda tautai išlikti. Gimtoji kalba - svarbiausias tautos turtas.
Mikalojus Daukša – „Postilė“, gimtosios kalbos svarba
Kalba kaip bendras ryšys ir vienybės motina
Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina ir pilietiškumo tėvas. Ją žmonės laiko viena didžiausių tautos vertybių, ja didžiuojasi, myli ir puoselėja. Kalba vienija tautą, todėl kiekvienas turi ją vertinti, puoselėti ir, jei prireikia, ginti. Žmogus, kuriam gimtoji kalba nieko nereiškia, yra tuščias.
Populiariausios kalbos pasaulyje pagal gimtakalbių skaičių (infografika)
Gimtoji kalba - didelė garbė ir įsipareigojimas
Gimtoji kalba yra tarsi švyturys, parodantis kelią į namus. Tik gimtąja kalba gražiausiai skamba žodžiai „ačiū“, „myliu“ ir „atsiprašau“. Kalba yra prigimtinis turtas, kurį turime saugoti ir puoselėti. Tačiau kalba yra ir priemonė, kuria naudodamiesi mes galime nesusikalbėti.
Kalbos svarba asmenybei ir tautai
Daugelio tautų šviesuoliai - filologai, kurie dažniausiai buvo ir filosofai, - ne vieną šimtmetį nagrinėjo ir suprato gimtosios kalbos reikšmę asmenybei ir tautai. Gimtoji kalba yra tautos dvasios stiprybė, įkūnijanti savitą pasaulėžiūrą ir apsprendžianti žmogaus mąstymą. Ji vienija tautą ir padeda išsaugoti kultūrinį paveldą.
Kalba - laiko saugykla
Kalba yra laiko saugykla, kurioje sukaupta tautos istorija, tradicijos ir papročiai. Ji perduoda žinias iš kartos į kartą ir padeda išsaugoti kultūrinį identitetą. Kalboje tauta pasisako, kas esanti ir ko ji verta. Todėl būtina gerai mokėti gimtąją kalbą, kad galėtume suprasti savo šaknis ir puoselėti savo kultūrą.
Kalbos įtaka ir poveikis
Žodis turi didelę galią paveikti žmogų ir net „daryti stebuklus“. Žodžio galia turėti poveikį ar net „daryti stebuklus“ nėra kažkas nerealu, įsivaizduota ar mistiška. Tai didžioji realybė, kurią patvirtina mūsų pačių patirtis. Kalba formuoja mūsų mąstymą, jausmus ir elgesį. Ji gali įkvėpti, motyvuoti, nuraminti arba įžeisti, įskaudinti ir sunaikinti.
Ar taisyklinga kalba yra vertybė?
Taisyklinga kalba yra tokia, kuri atitinka kalbininkų ar tam tikrų valstybinių institucijų nustatytas normas. Tačiau vertybė yra labai individualu, nes vienų žmonių vertybės yra susijusios su tradicijomis ir normomis, o kitų - su laisve ir kūrybiškumu. Todėl netaisyklingas gimtosios kalbos vartojimas gali būti vertinamas įvairiai, priklausomai nuo konteksto ir individualių vertybių.
Kalba ir tapatybė
Tapatybė, kaip ir namai - virsmų kupina sąvoka, o tautybę nešiojiesi savyje kaip širdies tatuiruotę. Kartais tai slegia, kartais guodžia, bet niekad neišdyla. Tapatybė - nuolat kintanti žmogaus būsena. Ir jausena. Santykis su gimtąja vieta apibrėžia ir tolesnį tapatybės kismą. Lietuviška tapatybė yra neatsiejama nuo lietuvių kalbos, kuri yra mūsų kultūros ir istorijos dalis.
Kalba ir globalizacija
Globalizacijos sąlygomis skirstyti kūrybą į vietinę ir nevietinę sudėtinga, nes radikaliai pasikeitė, išsiplėtė pati vietos sąvoka. Jei norime ją siaurinti, rizikuojame, kad susiaurinsime ir prasmes, ir žvilgsnį į pasaulį, ir gal net polėkį rašyti. Tačiau nepaisant globalizacijos, gimtoji kalba išlieka svarbiu tautos identiteto ženklu ir kultūros paveldo dalimi.
Kalbos saugojimas ir gynyba
„Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, - teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Kalbą turėtų saugoti ir ginti visi - nuo valstybės institucijų iki kiekvieno piliečio. Turime puoselėti kalbos kultūrą, ugdyti kalbos jausmą ir saugoti ją nuo svetimybių. Tik tada galėsime išsaugoti savo tautos identitetą ir kultūrinį paveldą.