Visa šeima kartu prie stalo - tai viena iš maloniausių dienos akimirkų daugelyje namų, ypač tada, kai prie šeimynos stalo jau gali sėdėti ir patys mažiausieji. Vis dėlto neretai tėvai pamiršta, kad vaikas, sulaukęs vienerių metų, staiga netampa suaugęs.
Sveikos mitybos ABC/ Edukacinis filmukas
Pagrindiniai sveikos mitybos principai vaikams
Labai svarbu, kad 1 iki 3 metų vaikai valgytų reguliariai. Porcijos turi būti nedidelės, bet pakankamai dažnos - keturis, penkis ar net šešis kartus per dieną. Žinomo tinklaraščio autorė pripažįsta - tėvams tai gali būti gana sudėtinga.
Ką valgyti pusryčiams?
Rytas - pats tinkamiausias laikas angliavandeniams - košė su medumi, viso grūdo dalių lietiniai, duona. Jei nevartojate pieno produktų, gardžias košes galite išvirti naudodami vandenį arba augalinį pieną.
Užkandžiai tarp pusryčių ir pietų
Šio užkandžio tarp pusryčių ir pietų reikia, jei vaikai keliasi labai anksti. Jei valgomi antrieji pusryčiai, pietus galima duoti truputį vėliau, nes mažasis turi spėti pajusti alkį.
Pietūs - svarbus valgymas
Tai labai svarbus valgymas, ypač vasarą, kai vaikai ilgai žaidžia lauke ir neretai užmiega dar prieš vakarienę. Pietums tiks troškintos daržovės - morkos, saldžiosios bulvės, burokėliai, aguročiai, sezoninės daržovės, taip pat mėsa, žuvis arba ankštiniai augalai, kuriuose gausu baltymų.
- Pietų metu galima pasitelkti keletą gudrybių, kaip vaikams „įsiūlyti“ vertingus, bet ne itin jų mėgstamus produktus.
- Lėkštėje per šį valgymą turėtų būti maždaug 50 % daržovių, 25 % grūdinių augalų ir 25 % baltymų.
- Pavyzdžiui, mažajam galima siūlyti viso grūdo dalių makaronus arba viso grūdo dalių ir kvietinių makaronų mišinį su daržovėmis, įdedant mėsos, žuvies, ankštinių augalų, pieno produktų, pavyzdžiui, varškės.
- Jei mažasis „užsiciklino“ ties vienu produktu, nereikėtų jaudintis dėl to, ko jis nevalgo, o džiaugtis tuo, ką valgo.
Popietės užkandžiai
Popietė - sveikų skanumynų metas. Čia tiks džiovinti vaisiai, razinos, abrikosai, švieži vaisiai, jogurtas su dribsniais, riešutai, daržovės, sūris, riešutų sviestas.
Vakarienė
Reikia stebėti, kiek laiko praeina nuo vakarienės iki ėjimo miegoti. Jei vaikas valgo kaip tik prieš miegą, vakarienė neturėtų būti sunki. Jei vakarienę valgote likus kelioms valandoms iki miego, greičiausiai mažieji ir po jos norės dar ko nors užvalgyti. Jei per dieną nebuvo vartojama per daug pieno produktų, galima pasiūlyti jogurto, stiklinę pieno ar kefyro.
Užkandžiai kelionėje
Leidžiantis į kelionę patariama pasiimti sveikų užkandžių, tačiau kelionė yra tas metas, kai galima pamiršti įprastą dienotvarkę ir „nusidėti“ suvalgant kokį skanėstą.
Kaip sudaryti kasdienį valgiaraštį mažyliui?
Ruošdama (-s) valgį savo mažyliui, nepamiršk įdėti visų maisto piramidės grupių produktų. Vienas iš jų - kiekvieną dieną maistas turi būti įvairus. Kitaip sakant, jis turi būti iš visų penkių maisto grupių: grūdiniai augalai, vaisiai, daržovės, pieno produktai, mėsa ar žuvis, kiaušiniai. Šių produktų organizmas, ypač - vaiko, turi gauti kiekvieną dieną. Taip pat svarbu maitintis subalansuotai.
Sezoniniai produktai
Kuo produktas arčiau vartotojo auga, tuo greičiau jis vartotoją pasiekia ir jį reikia mažiau apdoroti, kad ilgiau nesugestų. Kitas dalykas - šalia mūsų augantys produktai ir nuskinami labiau prinokę, nei tie, kurie vežami iš tolimų kraštų. Vis dėlto, kas yra vadinamieji mūsiški produktai, dabar jau labai sunku pasakyti.
Dietologė J.Parnarauskienė pabrėžia - kad įvyktų mitybos pokyčiai, vaikams labai svarbus tėvų pavyzdys.
Rekomenduojamas vaisių ir daržovių kiekis
Vaikui, kai jis pradedamas primaitinti, reikėtų suvalgyti apie 200 g per dieną, nuo 2 iki 6 metų vaisių ir daržovių kiekis turėtų būti apie 300 g per dieną, nuo 6 metų, taip pat ir suaugusiesiems, - apie 400 g per dieną. Didesnę dalį šio kiekio turėtų sudaryti daržovės - vaisiams tenka mažesnė dalis, nes juose yra gana daug greitai įsisavinamo cukraus.
- Vaisių ir daržovių spalvą lemia tam tikra biologiškai aktyvi medžiaga, ir kiekviena jų organizmui turi skirtingą poveikį.
- Tad spalvų įvairovė turėtų būti.
- Pavyzdžiui, pomidorų galima rasti maždaug penkių spalvų - tad būtų gerai, kad visų jų po šiek tiek ir atsidurtų mūsų lėkštėje.
- Arba šalia raudono pomidoro galite papjaustyti mėlynojo kopūsto, įsidėti žalių špinatų.
Bulvės mitybiniu požiūriu apskritai nepriskiriamos prie daržovių - dėl didelio krakmolo kiekio jos priskiriamos prie grūdinių produktų.
Suaugęs žmogus gali suvokti, kad daržoves valgyti būtina. Čia labai svarbus tėvų pavyzdys. Tėvai taip pat turi suprasti, kad yra skanus ar neskanus maistas, bet yra maistas, kurį privaloma valgyti. Jeigu mes, suaugusieji, jo nevalgysime - vaikai taip pat nevalgys, jeigu tėvai valgys - ir vaikai valgys. Vaikai kopijuoja tėvus. Nemokydami vaiko valgyti daržovių darome didelę žalą vaiko augimui ir vystymuisi. Kitas dalykas - nereikia iš anksto nusiteikti, kad nevalgys. Reikia pasiūlyti paragauti - o gal valgys? Žinau iš savo praktikos, kad tai suveikia. Turiu tris vaikus ir tikrai ne kartą girdėjau: neskanu, nevalgysiu. Atsakau: bet tu paragauk ir jeigu bus neskanu - nevalgysi, tačiau tai yra viskas, kas patiekta šį kartą.
Galima tartis su vaiku, kad rinktųsi iš kelių patiekalų, tačiau rinktis reikia iš tų, kuriuos valgyti naudinga.
Ką daryti jei vaikas turi antsvorio?
Vis didėjanti problema Lietuvoje ir pasaulyje - vaikų antsvoris. Reikia labai griežtai keisti jų maitinimosi įpročius. To maisto, kurio vaikas neturėtų valgyti, namuose neturi ir būti. Didesnė rizika turėti antsvorio, kiek pastebėjau, yra tiems vaikams, kurie po pamokų grįžta pas senelius, o seneliai juk labai myli anūkus. Kitaip sakant, jeigu jau vaikas turi problemų, turėtų keistis visos šeimos įpročiai. Maži vaikai nesupranta, kad antsvoris yra problema. Jiems gal sunkiau bėgioti, kažkur palipti, bet dažniausiai jie mėgsta gulėti prie televizoriaus, žaisti kompiuteriu, telefonu, juos sunku išvaryti į lauką, tad jiems antsvoris labai didelės problemos ir nekelia. Ir taip bus tol, kol netaps sąmoningi, o tas sąmoningumas ateina maždaug apie 15-16 metus.
Svarbu skaityti etiketes
Svarbiausia - visi produktai turi būti atrenkami, negalima paimti pirmą pasitaikiusį iš lentynos. Būtina skaityti etiketes. Grūdiniuose produktuose svarbiausias yra skaidulų kiekis. Į tai būtina atkreipti dėmesį tiek renkantis duoną, tiek batoną, tiek kruopas. Jeigu tai yra gaminys - dar ir į cukraus kiekį. Kuo mažiau cukraus ir kuo daugiau skaidulinių medžiagų - tuo produktas bus geresnis.
Mitybos specialistai nuolat pabrėžia, jog vaikų racione turėtų būti gausu daržovių, ankštinių bei kitų augalinių produktų. Jie itin svarbūs augančiam organizmui, suteikia energijos, vitaminų, skaidulų bei padeda formuoti sveikesnius mitybos įpročius. Vis dėlto daugelis tėvų susiduria su situacija, kuomet vaikai atsisako bet kokių patiekalų, jei juose yra akivaizdžiai matomos daržovės. Tuomet tenka sukti galvą, kokios gudrybės padėtų augalinį maistą paversti patrauklesniu vaikams.
Vaikai daržoves pirmiausia vertina ne pagal jų naudą, o pagal skonį, kvapą ir pojūtį burnoje. Kad jos taptų mėgstamos, verta pasirūpinti, jog daržovės būtų paruoštos skaniai ir pateiktos patraukliai. Net ir paprastos daržovės gali įgauti visai kitą charakterį, jei jos pagardinamos mėgstamais padažais ar prieskoniais.
Kaip paslėpti daržoves?
Vienas populiariausių būdų į vaikų mitybą įtraukti daugiau augalinių produktų - „paslėpti“ daržoves tuose patiekaluose, kuriuos mėgsta vaikai.
Pavyzdžiui, tarkuotos morkos, cukinijos ar moliūgai puikiai tinka į blynelius, keksiukus ar net makaronų padažus - juose daržovės beveik nepastebimos, tačiau patiekalai tampa sotesni ir maistingesni. Daržoves galima įmaišyti ir į bulvių apkepus, jomis pagardinti naminę picą ar net košes. Ankštiniai produktai, tokie kaip lęšiai ar avinžirniai, gali būti lengvai sutrinami ir tapti nepastebima, bet naudinga sriubų, troškinių ar net sumuštinių užtepėlių dalimi.
Taip pat daržovių valgymą verta paversti žaidimu - leisti jas mirkyti į mėgstamas užtepėles. Spalvos taip pat gali tapti istorijos dalimi: špinatų glotnutis - „žalias superherojų gėrimas“, o burokėliai suteikia ryškiai rožinį atspalvį, kuris vaikams atrodo įdomus ir žaismingas.
Be to, naudinga mažuosius įtraukti ir į apsipirkimo procesą - kartu keliauti į parduotuvę ar turgų rinktis daržovių, leisti jiems patiems spręsti, ką norėtų paragauti bei visada valgyti kartu. Vaikai mokosi stebėdami - jei tėvai patys mėgaujasi daržovėmis, tikėtina, kad ilgainiui jas pamėgs ir mažieji.
Taip pat svarbu maitintis subalansuotai. Maitinimas krūtimi apima fizinį vaiko ir mamos tarpusavio ryšį, kurio metu stiprinamas jų emocinis ryšys. Mamos žindomas kūdikis jaučia meilę, šilumą, saugumą ir ramybę. Tokiose situacijose kartais verta patyrinėti savo kaip tėvelių arba auklėtojų elgesį. Dirbant darželyje ne kartą teko matyti, kaip prieštaraudami auklėtojų perspėjimams tėveliai neša savo vaikui namuose pagamintus pusryčius, pietus, pridėdami kokį nors vaiko mėgstamą skanėstą. Tokiais atvejais naivu tikėtis, kad vaikas valgys dėl mažiausiai dviejų dalykų.
Trys receptai, kuriuos mielai valgys vaikai
Prekybos tinklas „Lidl“ dalijasi trimis maistingų patiekalų receptais, kuriuos mielai valgys ir vaikai. Juose gausu daržovių, o pateiktas tokia forma jas pamėgs ir patys išrankiausi valgytojai.
Makaronai su daržovių padažu
Reikės:
- 2 vnt. didelių morkų
- 1 vnt. saldžiosios paprikos
- 1 vnt. cukinijos
- 1 vnt. mažo svogūno
- 1 vnt. skiltelės česnako
- 400 g smulkintų konservuotų pomidorų
- 150 g mėgstamų makaronų
- Šlakelio aliejaus kepimui
- Druskos ir pipirų (pagal skonį)
Gaminame:
Gabalėliais supjaustykite morkas, saldžiąją papriką, svogūną ir cukiniją. Daržoves sudėkite į kepimo skardą kartu su česnako skiltele - viską apšlakstykite aliejumi, pagardinkite druska bei pipirais ir kepkite orkaitėje 180 laipsnių temperatūroje apie 30 min., kol visos daržovės suminkštės. Iškepusias daržoves sumaišykite su konservuotais pomidorais ir sutrinkite maisto trintuvu iki vientisos konsistencijos. Išvirkite mėgstamus makaronus ir juos sumaišykite su pagamintu daržovių padažu. Jei padažas per tirštas, įpilkite šiek tiek makaronų virimo vandens.
Orkaitėje keptos cukinijų „bulvytės“
Reikės:
- 1 vnt. cukinijos
- 150 g migdolų miltų
- 50 g kvietinių miltų
- 50 ml augalinio pieno arba vandens
- Saldžiosios paprikos miltelių
- Druskos ir pipirų pagal skonį
Gaminame:
Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Cukiniją supjaustykite juostelėmis. Atskirame dubenyje į vandenį arba augalinį pieną įberkite kvietinius miltus, druskos ir pipirų bei saldžiosios paprikos miltelių. Į kitą dubenėlį suberkite migdolų miltus. Cukinijų pagaliukus pirmiausia pamerkite į skystą kvietinių miltų masę, tuomet lengvai apvoliokite migdolų miltuose ir sudėkite į skardą vienu sluoksniu. Kepkite 20-30 minučių.
Itališki virtinukai (Gnocchi) su špinatais
Reikės:
- 400 g bulvių
- Saujos šviežių špinatų
- 150 g kvietinių miltų
- Saujos vandenyje mirkytų anakardžių riešutų
- 1 vnt. morkos
- 1 vnt. cukinijos
- Alyvuogių aliejaus
- Druskos pagal skonį
Gaminame:
Bulves išvirkite, nulupkite ir sutrinkite iki vientisos masės. Špinatus trumpai apvirkite, nuspauskite vandenį, sutrinkite trintuvu ir įmaišykite į bulvių masę bei pagardinkite druska. Tuomet po truputį berkite miltus ir minkykite, kol gausite minkštą, prie rankų nelimpančią tešlą. Ją padalinkite į kelias dalis, suformuokite „virveles“ ir supjaustykite mažais gabalėliais. Virtinukus virkite pasūdytame vandenyje - jiems iškilus į paviršių, pavirkite dar 1-2 minutes. Pasigaminkite padažą - morką ir cukiniją supjaustykite gabalėliais ir virkite, kol suminkštės. Išvirtas daržoves sutrinkite iki švelnaus, kreminio padažo konsistencijos kartu su anakardžių riešutais, aliejumi, druska ir šiek tiek vandens. Išvirtus virtinikus patiekite su pagamintu padažu. Skanaus!
Kaip suformuoti sveikos mitybos įpročius?
- Valgyti turite pradėti nuo mėgiamo maisto bei jo kiekio pasirinkimo.
- Maisto virškinimas prasideda burnoje, taigi, turėtumėte įprasti valgyti po mažai ir lėtai, kąsnis turėtų būti tokio dydžio, kad neišsipūstų žandai, maistas nekristų iš burnos.
- Burnoje esantis kąsnis turėtų būti gerai sukramtytas ir susimaišęs su seilėmis iki košelės konsistencijos.
- Sotumo jausmas atsiranda valgant lėtai, po mažai (nuosekliai dirginamas sotumo centras esantis pailgosiose galvos smegenyse), maždaug po 15-20 min.
Taigi, reikėtų valgyti maloniai tam nusiteikus, neskubant, susičiaupus, neplepėti, nečepsėti, nesiblaškyti, patogiai sėdėti prie stalo, o ne valgyti atsistojus ar atsigulus. Taip pat skaitykite: Vaikai daržoves pirmiausia vertina ne pagal jų naudą, o pagal skonį, kvapą ir pojūtį burnoje. Kad jos taptų mėgstamos, verta pasirūpinti, jog daržovės būtų paruoštos skaniai ir pateiktos patraukliai.
Ką daryti jei vaikas darželyje nevalgo?
Kaip jau aptarėme, kūdikiui svarbu suteikti laisvės nuspręsti, kiek jis nori valgyti. Šis klausimas aktualus ir vyresnio amžiaus vaikams.
Mitybos specialistė ir šeimos terapeutė Ellyn Satter nurodo, kad tėvai yra atsakingi už vaiko valgymo režimą (ką, kada ir kur jis valgys), o vaikas - už tai, ar jis valgys ir kiek suvalgys. Vaikai puikiai jaučia alkio ir sotumo jausmus - suvalgo tiek, kiek reikia jų organizmui. Mes, suaugusieji, neretai prisivalgome dėl kitų, dažnai su alkiu nesusijusių priežasčių - gailime maisto, būdami svečiuose, nenorime įžeisti namų šeimininkų ir kitų dalykų.
Panašu, jog mums nerūpi, kiek maisto liko vaiko lėkštėje - svarbiausia, kad jis suvalgytų būtent tiek, kiek mes norime. Ar keli papildomi kąsneliai kažką pakeis? Galbūt ir ne, tačiau vis tiek primygtinai reikalaujame.
Vaikų maitinimo klausimas labai aktualus vaikų darželyje. Jau beveik stereotipu tapęs pavyzdys - pradėjęs lankyti darželį vaikas nieko nevalgo. Tėveliai, auklėtojos kaip įmanydami stengiasi, kad tik jis neliktų alkanas. Tačiau darželio lankymo pradžioje vaikas neišvengiamai patiria didesnį arba mažesnį stresą, todėl, natūralu, kad adaptacijos laikotarpiu jis gali atsisakyti valgyti. Nepamirškime, kad namuose jis buvo įpratęs valgyti tam tikros rūšies maistą, kuris galbūt skiriasi nuo darželyje teikiamo maisto. Vaikams reikalingas pastovumas, aiškumas, išankstinis numatymas, kad jie jaustųsi ramūs ir saugūs. Todėl, normalu, kad mažylis gali neragauti pirmą kartą matomo maisto, nes jis nežino, ko gali iš jo tikėtis.
Dalis vaikų vengia ragauti „neaiškiai“ atrodantį maistą, kuriame „nemato“ jo sudedamųjų dalių. Nebent to patiekalo jie yra ragavę namuose ar kažkur kitur ir žino, kad jis tikrai yra skanus ir jį „saugu valgyti“.
Tokiose situacijose kartais verta patyrinėti savo kaip tėvelių arba auklėtojų elgesį. Dirbant darželyje ne kartą teko matyti, kaip prieštaraudami auklėtojų perspėjimams tėveliai neša savo vaikui namuose pagamintus pusryčius, pietus, pridėdami kokį nors vaiko mėgstamą skanėstą. Tokiais atvejais naivu tikėtis, kad vaikas valgys dėl mažiausiai dviejų dalykų. Pirma - paprastai tėveliai yra vaikui autoritetingi asmenys. Nesudėtinga perprasti vaiko vidinę logiką: „Jeigu tėveliai neša maistą, tai tikrai geriau žino, ko man reikia. Galbūt darželio maistas yra „negeras“?Antra - vaikas pasisotina tėvelių atneštu maistu, nejaučia alkio, todėl jam nėra reikalo valgyti darželyje. Prisiminkime, kad kažkada namų maistas vaikui taip pat buvo labai naujas ir nepažįstamas. Prireikė laiko, kol jis pradėjo valgyti ar bent jau ragauti. Nesistenkime „užpildyti vaiko maisto spragų“ užkandžiais - jeigu nenori, jis turi teisę nevalgyti, tačiau kito maisto jam nereiktų siūlyti.
Lyginant su namų aplinka, valgymo procese darželis turi vieną didelį privalumą - kitus vaikus. Vaikai daugybę dalykų išmoksta per pavyzdį. Atėjęs valgyti, vaikas mato, ką ir kaip valgo jo grupės draugai. Iš pradžių tai gali nepadaryti didelio poveikio, tačiau po kurio laiko paprastai įvyksta tam tikri pokyčiai. Pastebėkime, kaip neseniai pradėjęs lankyti darželį vaikas stebi kitus vaikus - bendraujančius, žaidžiančius, valgančius.
Pamatęs, kad jo draugai ramiai, pasiskanaudami valgo darželio maistą, kurią nors dieną, jis pats pamėgins jo paragauti. Iš pradžių galbūt tai bus tik vienas patiekalas, o gal tik jo dalis (pvz., garnyras, duonos riekė). Tačiau apsišarvuokime kantrybe ir palaukime. Žingsnelis po žingsnelio vaikas susipažins su darželio virtuve ir tikrai atras tai, kas jam skanu.
Ką daryti jei vaikas darželyje valgo, o namuose - ne?
Neretai nutinka dar vienas įdomus dalykas - darželyje vaikas pradeda valgyti tai, ko namuose kategoriškai atsisakydavo arba darželyje valgo viską, o namuose - nieko. Viena iš tokio elgesio priežasčių gali būti anksčiau minėtas darželio draugų rodomas pavyzdys. Taip pat vaikui gera ir smagu valgyti kartu su savo grupės draugais. Tačiau valgymas namuose turi privalumą - tėveliai gali įtraukti vaiką į maisto ruošimo procesą. Tokiu būdu vaikui suteikiama atsakomybė, jis jaučiasi svarbus ir reikalingas. Daug skaniau valgyti tai, ką pasigaminame patys. Be to, gamindami matome, kokios yra patiekalo sudedamosios dalys, kas vaikui suteikia aiškumo ir saugumo.
Vienas iš ryškesnių skirtumų tarp maitinimo darželyje ir namuose - valgymo režimas. Darželyje yra nustatytas tikslus laikas, kada vaikas eina valgyti, namuose nutinka įvairiai. Tai nereiškia, kad namuose valgymas būtinai turi būti suplanuotas sekundžių tikslumu. Tačiau reguliarus maitinimas svarbus vaikui alkio ir sotumo jausmų atpažinimui. Be to, galėdamas numatyti, kas bus, mažylis jaučiasi ramiau.
Kaip ir darželio aplinkoje, namuose taip pat būtų gerai vengti numalšinti vaiko alkį papildomais užkandžiais, gerbiant vaiko atsisakymą valgyti. Žinoma, nėra „vieno recepto“ visoms situacijoms. Jeigu matome, kad vaikas yra labai nevalgus, galbūt naudinga būtų patikrinti jo sveikatos būklę ir pasikonsultuoti su gydytoju. Valgymas nėra prievolė, principų kova ar mūšio laukas. Tai turėtų būti džiaugsmingas susitikimas pabūti kartu, pabendrauti ir maloniai praleisti laiką.
Tikėkime ir pasitikėkime vaikais. Jie tikrai gali priimti sprendimus, taip pat ir valgymo procese. Leisdami vaikams savarankiškai nuspręsti dėl savo mitybos, suteikiame atsakomybę, vertiname jų nuomonę, skatiname pagarbiai reaguoti į kūno poreikius, atpažinti alkio bei sotumo jausmus ir geriau save suprasti. Visi norime būti suprasti, gerbiami ir įvertinti.
Skanesnis „nesveikas“ maistas
Gydomosios mitybos specialistė Ilona Kuodienė teigia, jog vartodami smarkiai perdirbtą maistą, negauname reikalingų organizmui medžiagų. Mūsų ląstelės badauja, o kūnas plečiasi. „Dažnai ant stalo - maistas, kuris pagamintas iš „kažko“, ko mūsų organizmas nebeatpažįsta. Tai didelės energinės ir mažos maistinės vertės produktai, turintys cukraus ir riebalų perteklių. Pastarąjį dešimtmetį itin išaugo tokio perdirbto maisto pasiūla, o kartu ir vartojimas. Tokie produktai negali būti sveiki“,- sakė I. Kuodienė. Anot jos, labai liūdna, kad tokį prastą maistą siūlome ir vaikams. Šiuolaikinio vaiko netinkamą mitybą, specialistės teigimu, būtų galima apibūdinti taip: persivalgęs, bet nepamaitintas.
Kavinėse - ne vaikiški meniu. I. Kuodienės teigimu, iš esmės reikėtų peržiūrėti vaikų mitybos meniu, ypač viešojo maitinimo srityje, kur karaliauja itin aukštoje temperatūroje (formuojasi kancerogeninės medžiagos akrilamidai) apdoroti bulvių, miltų ir mėsos gaminai. Šios virtuvės viršūnėje - vaikų itin mėgstamos bulvytės fri nėra pats geriausias pasirinkimas. Pasak mitybos specialistės, yra vaikų, kurie gyvenime nėra valgę jokių kitų daržovių, išskyrus tas bulvytes. Daug sveikesnis pasirinkimas yra virtos bulvės.
Žinoma, geriausia visada pasitarti su gydytoju ar mitybos specialistu, kuris galės individualiai įvertinti vaiko poreikius ir sudaryti jam tinkamiausią mitybos planą.