Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su daugiabučių namų bendrijų turto valdymu ir priežiūra Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į teisinius reglamentavimus, ginčų sprendimo būdus ir bendrijų teises bei pareigas. Daugelis lietuvių žino tris svarbiausias valstybės šventes, per kurias privaloma iškelti valstybinę vėliavą: Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.
Prieš keletą metų buvo siūlymų panaikinti pareigą gyventojams bei įmonėms švenčių dienomis kelti Lietuvos valstybės vėliavą ir palikti tokį reikalavimą tik valstybės ir savivaldybių institucijoms. Toks siūlymas motyvuotas tuo, kad šį veiksmą turėtų skatinti natūralus pilietiškumas, o ne teisinė pareiga. Nepaisant panašių argumentų, Vyriausybės nutarimu įteisintas privalomas vėliavos iškėlimas.
Už vėliavos iškėlimą prie valstybinių įstaigų atsako jų vadovai, už individualius namus, suprantama, atsakingi jų savininkai. O kas atsako už tai, kad vėliava plevėsuotų prie daugiabučio pastato sienos, kur savininkų - ne vienas? Kokios baudos laukia nepaisančių įstatymo?
Už vėliavų iškėlimą ant daugiabučių namų sienų atsako bendrijų pirmininkai arba, jei nėra bendrijos, - pastatų administratoriai. Tačiau kartais nutinka taip, kad žmogus išvyksta ar dar kažkas nutinka - ir vėliava lieka neiškelta. Mes apvažiuojame, pasižiūrime ir, pastebėję tuščią laikiklį, aiškinamės situaciją.
Žinoma, dairausi, pasikalbu su gyventojais, esu draugiškai perspėjęs ir žmogų, kuris vėliavą per klaidą pasikabino atbulai. Bet šventės - ne tik laisvos dienos, tokiomis svarbiomis progomis vyksta įvairūs renginiai, dažnai reikia juose dalyvauti, tad važinėti ir tikrinti, kas ir kaip laikosi ar nesilaiko įstatymų, ne visada yra galimybė, - kalbėjo R. Šią savaitę Savivaldybėje vykusio posėdžio metu R. - Tarp kitko, jau net porą kartų per valstybės šventę esu pastebėjęs tuščią vienos didelės miesto centre esančios įstaigos vėliavos stovą. Įspėjau jos vadovą, bet baudos dar neskyrėme.
Vis dėlto tikrai keista - jei jau tokios įstaigos nerodo pavyzdžio, tai ar gali kaltinti paprastus žmones? Pavyzdžiui, ant vieno iš daugiabučių namų šią Vasario 16-ąją vėliavą gyventojas iškėlė tik apie pietus - sutrukdė kažkokios aplinkybės. Dar kitame name jau daug metų šį darbą dariusi gyventoja per tą pačią šventę vėliavos neiškėlė, nes… po renovacijos laikiklis iškeltas aukščiau, ir moteris jo tiesiog nepasiekė.
Bet kas iš tų įspėjimų ir grasinimų, jei žmogus pats nejus pareigos? Aš pasakysiu paprastai - vėliavą reikėtų iškelti ne tik prie namo, bet ir „dūšioje“. Jei to nebus, baudos nieko negelbės, nes tikrasis tikslas pasiektas nebus, - kalbėjo R.
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu. Sprendimus dėl bendrojo turto valdymo gali priimti bendrijos pirmininkas, bendrijos valdyba ir bendrijos susirinkimas balsų dauguma.
Teisinis reglamentavimas
Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai. Konstitucinis Teismas 1999 m. birželio 23 d. Bendrija veikia tik kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais.
Bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas, todėl ji negali spręsti tų klausimų, kuriuos turi teisę spręsti tik patys to turto bendraturčiai. Pavyzdžiui, bendrija negali priimti sprendimo dėl disponavimo bendrosios dalinės nuosavybės objektu, taip pat spręsti, kam po rekonstrukcijos priklausys ginčo patalpa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2004).
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto bendrija įpareigojama saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu.
Pavyzdžiui, vykdydama sutarties ir susitarimų sąlygas, bendrija gali skirstyti suvartotos šilumos kiekį bendrijos gyventojams, rinkti iš jų mokesčius už šilumą ir karštą vandenį bei pervesti juos tiekėjui (bendrijos išoriniai teisiniai santykiai). Tokiu atveju manydama, kad iš savo narių surinko ir sumokėjo tiekėjui daugiau mokesčių už šildymą ir karštą vandenį nei priklausė pagal teisės aktus, ir gindama savo narių turtinius interesus, bendrija turi teisę reikalauti iš tiekėjo (taip pat ir pareikšdama ieškinį teisme) atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisingo mokesčių skaičiavimo.
Reikalavimo tenkinimo atveju grąžintų pinigų panaudojimo bendrijos interesams ar paskirstymo tarp jos narių klausimas sprendžiamas pagal bendrijos narių vidinių teisinių santykių tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, kat.
Patalpų savininkai gali pasirašyti jungtinės veiklos sutartį namo bendrajai nuosavybei valdyti. Jungtinės veiklos sutartyje galima nustatyti, ar bendrus reikalus tvarko vienas iš savininkų, ar visi savininkai kartu. Tačiau būtina, kad visi bendrasavininkai pasirašytų sutartį. Daugiabučiame name butai parduodami, keičiasi savininkai, todėl net vienam savininkui pasikeitus, sutartis tampa negaliojanti.
Administratorius veikia, pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus nuostatus. Svarbiausia administratoriaus funkcija yra įtraukti savininkus į jų turto valdymą, nuolat informuoti juos apie realią turto būklę.
Bendrijos teisės ir pareigos
- Saugoti ir ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu.
- Vykdyti sutartis ir susitarimus, susijusius su komunalinių paslaugų teikimu ir mokesčių rinkimu.
- Reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisingo mokesčių skaičiavimo.
Ginčų sprendimo būdai
Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (toliau - Būsto rūmai) yra įsteigę Ginčų nagrinėjimo komisiją, kurioje neteismine tvarka yra nagrinėjami daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų (nuomininkų) skundai (ginčai), kylantys iš būsto valdymo ir priežiūros paslaugų teikimo srities bei vartotojų ginčai su kitų paslaugų teikėjais, kurie yra Būsto rūmų nariai ir subjektais nesančiais Būsto rūmų nariais, įskaitant ginčus, kurių viena iš šalių (arba abi šalys) yra Būsto rūmų nariai.
Dėl neteisminio ginčų sprendimo galima kreiptis:
Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
Stiklių g. (8 5) 2611003, faks. (+8 5) 20120647, Mob. 8 673 85290
El.
Esant ginčams su kaimynais dėl triukšmo, pirmiausia reikėtų pabandyti su jais pasikalbėti ir susitarti gražiuoju. Jei tai nepadeda, galima kreiptis į policiją arba savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių.
Taip pat, jei semia vanduo du butus, o namo bendrija nieko nedaro, pagelbėti ar bent patarti turėtų bendrijos pirmininkas. Galite imtis priemonių patys tvarkyti, o vėliau pateikti argumentuotą (nuotraukos, aktai, sąskaitos ir kiti dokumentai) reikalavimą kompensuoti žalą tiems, dėl kieno kaltės tai įvyko, pavyzdžiui, bendrijai, jeigu, pavyzdžiui, nebuvo sutvarkyti bendrojo naudojimo vamzdynai ir todėl užliejo butus. O gal kaltė virš butų gyvenančio savininko, gal...
Žemės sklypo valdymas
Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Administracija) kviečia daugiabučių namų administratorius bendradarbiauti kuriant patogų daugiabučių namų kvartalų tvarkymą. Teikiame aktualią informaciją, susijusią su Šiaulių miesto daugiabučių namų kvartalų planavimu ir planavimo galimybėmis daugiabučių namų administratorių iniciatyva. Administracijos iniciatyva Šiaulių miesto teritorijoje yra parengti teritorijų planavimo dokumentai (DP) ir žemėtvarkos planavimo dokumentai (ŽSFP), kuriuose yra suprojektuotos žemės sklypų ribos.
Informacijos suradimo seka: žemėlapiai - viešosios paslaugos - duomenys matininkams ir žemėtvarkininkams - žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniai (ŽPDRIS). Informacijos suradimo seka: žemėlapiai - viešosios paslaugos - duomenys matininkams ir žemėtvarkininkams - registruotų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (TPDR).
Daugiabučiam namui eksploatuoti suprojektuotos žemės sklypo ribos yra projektinės - jos nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau suprojektuotos ribos suteikia galimybę, nerengiant jokio žemės planavimo dokumento, daugiabučio namo administratoriui inicijuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypas yra registruojamas VĮ Registrų centre (tai atlieka Šiaulių miesto savivaldybė kaip valstybinės žemės patikėtinis).
Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Įregistruotą žemės sklypą DNSB ar kitas administratorius, kuriam yra pavesta sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį bendrijos narių vardu, gali išsinuomoti žemės sklypą ir tokiu būdu įgyti visas nuomininkui priskirtas teises.
Svarbu paminėti, kad organizuojant daugiabučio namo bendrijos narių susirinkimą dėl valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, reikalingos daugiabučiams gyvenamiesiems namams eksploatuoti nuomos, būtinas DNSB balsavimas dėl sprendimo pavesti bendrojo naudojimo objektų valdytojui sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų vardu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės nuomininkas įgyja statytojo teisę: „nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo“.
Papildomai informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto nuostata, atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas: „statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. Automobilių parkavimo aikštelių projektavimas ir statymas vykdomas pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai.*Žemės sklypo dalių nustatymo planas yra būtinas tik tuo atveju, kai viename žemės sklype yra daugiau nei vienas savarankiškai funkcionuojantis statinys.
Bendrijos finansai
Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose.
Labai gerai, kai sąskaitose atsispindi visi skaičiai, bet jeigu jums kokios informacijos trūksta, kreipkitės raštu informacijos į jūsų bendrijos pirmininką, o jeigu bendrijos nėra įsteigta - į paskirtąjį administratorių, jie privalo pateikti atsakymus per 10 dienų. Jeigu atsakymo negaunate, galite rašyti skundą savivaldybei, kuri kontroliuoja ir bendrijų, ir paskirtųjų administratorių...
Savininkai mokesčius moka ne buhalterinės apskaitos bendrovei, bet savo bendrijai. Mokant bendrijos pavadinimą reikia įvesti tokį, koks jis yra įregistruotas. Siūlome pasitikrinti, ar teisingai įrašėte. Su "Vienos sąskaitos" sistemos administratoriumi bendrija turėtų pasirašyti sutartį, tada galėsite įtraukti ir paslaugos teikėją - savo bendriją, dėl mokėjimų "Maximoje", "Perlo"...
Bendrijos pirmininko atsakomybė
Jūsų bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą, jis privalo atnaujinti ir tvirtinti bendrijos narių sąrašą, jis turi žinoti, kokie yra savininkai ir kas yra bendrijos nariai, kada, kas ir kiek yra skolingas bendrijai ir jis turėtų pateikti pažymą apie jūsų atsiskaitymą pagal prievoles su bendrija. Jeigu bendrija labai apleista (būna, kad net ir pirmininko oficialiai įregistruoto nėra), gali tekti pirmiau visą bendrijos veiklą atstatyti...
Bandykite nurodyti, kad veikiate vadovaudamasis Bendrijų įstatymą, bendrijos įstatais, pagal galimybę plačiau apibūdinkite, paaiškinkite, kad vykdydamas bendrijos pirmininko pareigas, turite žinoti, kas yra savininkai, kokie jų butų (patlapų) naudingieji plotai, tam, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.83 str. 6 dalies nuostatomis proporcingai mokestinius įnašus priskirtumėte tik tikriesiems savininkams.
Bendro naudojimo objektų priežiūra
Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objketų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, speciualistų išvadas). Reikia informuoti savininką ir raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas.
Dėl būdo, kaip atlikti bendrojo naudojimo objekto atnaujinimą ir remontą pasako specialistai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo abjektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio...
Bendrai yra organizuojama bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objetą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams. Iš pateikto trumpo apibūdinimo galima suprasti, kad jūsų atveju remontuoti nieko nereikėjo, o reikėjo tik išvalyti (atkimšti) vamzdžius ir jeigu priežastis - užkimšimas...
Jeigu... Inžineriniai tinklai, taip pat ir šildymo sistema, yra bendrojo naudojimo objektas, už šios sistemos priežiūrą ir atnaujinimą turi mokėti proporcingai visi savininkai.
Dėl keliamo triukšmo, kai tai pažeidžia normas ir kelia problemų, siūlytume kreiptis į policiją arba į savivaldybės viešosios tvarkos priežiūros skyrių. Žinoma, prieš tai galima (reikėtų) pasikalbėti su kaimynais, paprašyti geranoriškai gerbti vienas kitą. Kartais savininkai priima sprendimus pasididinti savo sienų garso izoliaciją.
Pagal LR teisės aktų nuostatas Valstybinių švenčių dienomis prie namų būtina iškelti Lietuvos vėliavą. Daugiabutyje gali būti ir gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų, o visą namą administruoja (valdo bendrojo naudojimo...
Valstybinės vėliavos kėlimo tvarka
Pagal LR teisės aktų nuostatas Valstybinių švenčių dienomis prie namų būtina iškelti Lietuvos vėliavą. Daugiabutyje gali būti ir gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų, o visą namą administruoja (valdo bendrojo naudojimo objektus ir atstovauja visiems savininkams bendraisiais klausimais) - bendrija. Taigi, manytume, kad valdytojo (bendrijos) atstovas (vadovas) - bendrijos pirmininkas turėtų pasirūpinti (organizuoti), kad vėliava būtų iškelta prie, virš ant bendrijos administruojamo pastato, kai tai yra privaloma.
Jeigu norėtumėte gauti tikslesnį ir išsamesnį atsakymą, siūlytume keriptis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamentą telefonu (8 5) 236 2461 arba el.
Dažniausiai pasitaikantys vėliavos kėlimo būdai - įstatant vėliavos kotą į laikiklį, pritvirtintą ant pastato fasado, ir ant stiebo, įrengto prie pastato. Statant naujus pastatus paprastai yra numatomas ir vėliavos kėlimo būdas. Kyla klausimas, ar norint pritvirtinti vėliavos laikiklius prie pastato fasado bus reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą ir rengti statinio projektą.
Visgi įtvirtinus įrangos, konstrukcijų, tvirtinamų ant pastato fasado minimalų tūrio dydį, manytina, kad šiai dienai norint prie pastato fasado tvirtinti vėliavų laikiklius, kurie yra didesnio tūrio nei 0,01 m3, bus reikalingas tiek statinio projektas, kad ir koks nesudėtingas jis būtų, o taip pat ir statybą leidžiantis dokumentas.
Šiek tiek sudėtingesnis, tačiau tuo pačiu ir iškilmingesnis vėliavos kėlimo būdas - ant stiebo, įrengto prie pastato. Stiebai, skirti kelti vėliavoms, pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priskirtini prie kitos paskirties inžinerinių statinių, paprastai turėtų patekti į I grupės nesudėtingųjų statinių kategoriją.
Atlikus statybos darbus, kuriems yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas, tačiau neturint šių dokumentų arba pažeidus esminius statinio projekto sprendinius, gresia ne tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vizitai dėl savavališkos statybos nustatymo, tačiau ir įpareigojimas nugriauti pastatytą savavališką statinį, pašalinti kitus savavališkos statybos padarinius. Be to, Administracinių pažeidimų kodekse numatyta ir administracinės atsakomybė už savavališką statybą.
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkai teigia, kad nors vėliavos laikiklio ant pastato ar stiebo įrengimas prie pastato gali pasirodyti itin nesudėtingas, „kosmetinis“ statinio patobulinimas, visgi prieš tvirtinant tokį fasado elementą vertėtų įvertinti jo tūrį.
Lietuvos Valstybinės vėliavos reikalavimai
Lietuvos valstybinė vėliava turi atitikti vėliavos etaloninį atvaizdą ir matmenis. Vėliavos audeklas turi susidaryti iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės - geltonos, vidurinės - žalios, žemutinės - raudonos. Vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliama Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Vėliava gali būti ir kitokių matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5. Taip pat vėliava turi būti tvarkinga ir nenublukusi.
Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje pusėje (žiūrint iš vėliavą stebinčio žmogaus perspektyvos) turi būti geltona juosta, viduryje - žalia, dešinėje - raudona.
Atsakomybė už vėliavos neiškėlimą
Vėliavos neiškėlimas ar kitoks vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių namų administratoriams arba juridinių įstaigų vadovams užtraukia įspėjimą arba 10-12 eurų baudą. Pakartotinai padarytas šis nusižengimas užtraukia 12-16 eurų baudą.
Surašyti protokolą už vėliavos nekėlimą gali tiek policijos pareigūnai, tiek savivaldybės administracijos darbuotojai.
Lietuvos policijos teigimu, specialių reidų, kai už tokius pažeidimus būtų baudžiami gyventojai, pareigūnai nerengia, tačiau į gaunamus pranešimus apie tokio pobūdžio pažeidimus reaguoja. Prieš šventes, kai reikia išsikelti vėliavas, pareigūnai aplanko gyventojus ir primena jiems apie tokią pareigą.
Kada vėliavą išsikelti privalo valstybės valdymo institucijos ir įstaigos?
Vėliava visada privalo būti iškelta virš, prie ar ant šių pastatų: Seimo, Prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir ministerijų, Konstitucinio Teismo ir kitų teismų, Generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Vyriausiosios rinkimų komisijos, Gedimino pilies bokšto, savivaldybių tarybų, pasienio kontrolės punktų.
Prie kitų valstybės valdymo institucijų ir įstaigų vėliava privalo būti iškelta per jau minėtas valstybines šventes, taip pat kitomis svarbiomis dienomis:
- sausio 1-ąją - Lietuvos vėliavos dieną;
- sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną;
- vasario 24-ąją - Estijos nepriklausomybės dieną;
- kovo 29-ąją - Lietuvos įstojimo į NATO dieną;
- gegužės 1-ąją - Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną;
- gegužės 9-ąją - Europos dieną;
- birželio 14-ąją - Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu);
- birželio 15-ąją - Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
- liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio dieną;
- rugpjūčio 23-iąją - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną;
- rugpjūčio 31-ąją - Laisvės dieną;
- rugsėjo 23-iąją - Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
- spalio 25-ąją - Konstitucijos dieną;
- lapkričio 18-ąją - Latvijos nepriklausomybės dieną;
- lapkričio 23-iąją - Lietuvos karių dieną.
Už Lietuvos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų iškėlimą ir naudojimą valstybės ir savivaldybių institucijose yra atsakingi šių institucijų veiklą užtikrinančių įstaigų vadovai - Seimo kancleris, Vyriausybės kancleris ir t. t.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia 10-16 eurų baudą. Pakartotinai padarytas šis nusižengimas užtraukia 16-30 eurų baudą.