Bažnyčios Patalpos Apibrėžimas ir Paskirtis

Bažnyčios patalpa - tai vieta, visam laikui skirta dieviškojo kulto atlikimui. Tai Dievo namai, Jo gyvenimo tarp žmonių ženklas ir tada, kai joje neatliekamos liturginės apeigos.

Šiandieninėje kultūroje muzika ir giesmė sudaro sąlygas dvasiniam pakilimui. Todėl apeigų metu rengti bažnytinės ar religinės muzikos koncertus yra priimtina praktika. Tačiau kai kurių tikinčiųjų tai kelia nepasitenkinimą, kadangi tokie renginiai nesiderina su bažnyčios pastato paskirtimi.

Koncertai Bažnyčios Erdvėse

Bažnyčiose rengiami koncertai, kuriuose įpinami ir šokio momentai, kelia abejonių dėl vietos šventumo. Koncertuoti bažnyčiose nepalankiai priimtų koncertų organizatoriai, jei būtų draudžiama atlikti pasaulietinę muziką.

Vis dėlto, pagal 1222 kan. būtinumą, Šv. Mišios priežasčių negali būti atlikta šv. vietoje. Leidžiami tik tokie koncertai, kurie skirti Švč. Mergelei Marijai (paremta bibliniais ar Mišių tekstais). Svarbu, kad kiekvienas koncertas būtų skirtas konkrečiam įvykiui, bet ne koncertų ciklui.

Vilniaus Aušros Vartų ir Šv. Teresės Bažnyčios Atnaujinimas

Tęsiant Vilniaus Aušros Vartų ir Šv. Teresės bažnyčios atnaujinimą, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas teigia, kad bendromis Vilniaus arkivyskupijos ir Lietuvos Respublikos institucijų pastangomis bus atnaujintas mums visiems brangus paveldas ir sukurtos palankesnės sąlygos piligrimams ir turistams lankyti Aušros Vartų šventovę.

2017 metais LR Kultūros ministerija patvirtino ES Struktūrinių fondų finansavimą projektui „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas", įvertindama būtinybę išsaugoti šį unikalų paveldo objektą ir geriau pritaikyti jį lankančių piligrimų ir miesto svečių reikmėms.

Prie pastatų atnaujinimo ženkliai prisideda ir Vilniaus Šv. Parapijos tikinčiųjų lėšomis atliekamas dalies bažnyčios langų atnaujinimas ir vitražų restauravimas, taip pat galinės bažnyčios sienos freskų restauravimas.

Darbo Apimtys

• Koplyčios viduje restauruojamos neišlikusios juodo marmuro plytelių grindų dangos dalys.
• Restauruojami langų vidiniai angokraščiai, medinių langinių susidėvėję fragmentai, lakuotas ąžuolo lukštas.
• Metalinės langinės nuvalomos, paruošiamos dažymui ir dažomos.
• Numatoma atnaujinti langų rėmų antikorozinę dangą ir dažymą, keičiami įtrūkę stiklai, atnaujinamas sandarinimas.
• Remontuojami langų uždarymo ir atidarymo mechanizmai.
• Restauruojamas galerijos, vedančios į Aušros Vartų koplyčią fasadas, tvarkoma galerijoje esanti vargonų patalpa, restauruojami joje esantys vargonai.
• Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslas bus apsaugomas nuo vandalizmo, sumontuojant apsauginį specialųjį stiklą.
• Remiantis atliktais tyrimais bus atkurta - restauruojant - kiemo pusėje buvusios zakristijos tūrio dalis (ketvirtoji arkada) ir šioje mūrinėje arkadoje viduje įrengiamas keltuvas žmonėms su negalia (iš vidinio Aušros vartų kiemo pusės).

Aušros Vartų Lobyno Ekspozicija

Patalpoje, esančioje už paveikslo, bus įrengta Aušros Vartų lobyno ekspozicija, sugrįš dabar Bažnytinio paveldo muziejuje saugomas ir inventorizuotas Aušros Vartų lobynas. Vieni iš svarbiausių ir gausiausių eksponatų - tai padėkos Mergelei Marijai, vaizduojamai paveiksle, votai. Jų eksponavimui planuojamos pastatomos vitrinos su įstiklintais atidaromais stalčiais. Centrinėje lobyno salės dalyje numatytos laisvai stovinčios berėmio stiklo vitrinos. Vitrinos, neužgoždamos pagrindinių lobyno eksponatų, suformuoja lobyno ekspozicijos erdvinę struktūrą. Lobyno sienos ir jose esančios nišos taip pat panaudojamos ekspozicijai. Langų nišose numatytos nedidelės, pastatomos, langų neužgožiančios stiklinės vitrinos.

Šv. Teresės Bažnyčios Tvarkybos Darbai

Bažnyčios viduje prie pagrindinių durų bus įrengtas stiklinis tambūras su dvivėrėmis durimis, atsidarančiomis į abi puses. Tambūro forma atkartos įėjimo angokraščio arkinę formą. Bus atliekama bažnyčios vitražų tvarkyba (restauravimas konservavimas); autentiškų bažnyčios medinių durų restauravimas ir konservavimas. Bažnyčios viduje tvarkoma bažnyčios cokolinė dalis ir kolonų bazė - restauruojant atkuriamas dirbtinis marmuras. Bažnyčios rūsyje bus atliekama sienų ir skliautų tvarkyba, užtaisant įtrūkimus, atkuriant pirminį tinkuotą paviršių. Esamos įėjimo į rūsį durys restauruojamos, nekeičiant jų gabaritų. Restauruojamos ir konservuojamos metalinės durys. Rūsio patalpos pritaikomos piligrimams, užtikrinant žmonių su negalia patekimą į patalpas rūsyje. Projektuojami sanitariniai mazgai, pritaikyti žmonėms su negalia. Rūsio patalpose suvienodinus grindų̨ lygį įrengiamos šildomos grindys.

Įgyvendinimas

Tvarkybos darbus atlieka UAB Restauracijos ir statybos trestas, UAB „HSC Baltic“. Darbai vykdomi gavus visus reikalingus leidimus pagal su Kultūros paveldo departamentu suderintą projektą.

Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius teigia, kad bendradarbiaujama su specialistais iš įvairių šalių. Turime ilgą bendradarbiavimo patirtį su Vokietijos, Italijos kultūros paveldo specialistais įvairiuose Bažnyčios projektuose. Šių šalių specialistai turi neabejotinai didelę patirtį sakralinio paveldo išsaugojime. Taip pat Vilniaus arkivyskupijos restauratoriai, menotyrininkai ir Aušros Vartų projekto vadovai Lenkijos Respublikos kvietimu lankėsi Lenkijoje, domėjosi kaip prižiūrimos bei restauruojamos vienokios ar kitokios vertybės.

Projektas „Vilniaus Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, vadinamosios Aušros Vartų koplyčios ir Šv. Teresės bažnyčios aktualizavimas“ įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal ES investicijų priemonę „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“.

Giraitės Šventosios Šeimos Bažnyčios Statyba

16 tonų sverianti Giraitės Šventosios Šeimos bažnyčios stogo konstrukcija pakyla į orą. Vainiku vadinamas stogas keturiomis grandinėmis pritvirtintas prie krano palengva artėja iš plytų sumūrytos apvalios pastato konstrukcijos link. Konstrukcija leidžiasi ir lėtai nusėda ant pastato sienų. Tai ženklas, kad pusė Giraitės bažnyčios jau pastatyta.

„Statyti bažnyčią - didelė atsakomybė, tačiau toks yra mūsų, katalikų, pašaukimas. Statome žmonėms, kad jie turėtų kur susiburti. Sukurti sakralią erdvę nėra paprasta. Ruošiame patalpas taip, kad tai būtų ne tik bažnyčia, bet ir patogi susitikimo vieta gyventojams“, - kalba Giraitės bažnyčią statančios UAB „Archis“ darbų vadovas JONAS URBONAS.

2022 m. Romainių gyventojų parašytas laiškas bažnyčios bendruomenei paskatino maldos namų statybas. Romainių koplyčia buvo privatizuota ir bendruomenė nebeturėjo kur melstis. Tais pačiais metais buvo įkurta Giraitės parapija.

2024-aisiais buvo pašventintas pamatas ir įkasta kapsulė, joje nurodyti šio laikmečio vadovaujančių ir pastatą kūrusių asmenų vardai - popiežiaus, vyskupo, Kauno rajono mero, pastatą projektavusių architektų. Tai yra tarsi šios bažnyčios kertinis akmuo.

Šiandien čia jau iškilęs mūrinis pastatas, ant kurio stogo ką tik užkeltas metalinis vainikas. Viduryje po vainiku įkurta pagrindinė erdvė, kur bus aukojamos šv. Mišios, o aplink ratu išsidėsčiusios parapijos patalpos: vaikų žaidimų kambarys, raštinė, zakristija, choro kambarys, klebono butas.

Pagrindinėje erdvėje langų nedaug. Pasak pastato architekto Gintauto Šveikausko, taip užtikrinamas maldos privatumas. Bažnyčios priekyje numatytas šiek tiek aukščiau iškeltas altorius ir ore kabantis šviečiantis tabernakulis. Jis bus prižiūrimas iš dviejų pusių - presbiterijos ir koplyčios, kurioje numatyta erdvė asmeninei maldai. Dvi koplyčios sienos bus visiškai stiklinės, todėl tai šviesiausia erdvė pastate. Pro langus atsivers gražus vaizdas į parką ir tvenkinį.

Bažnyčia bus ir graži, ir simboliškai prasminga. „Langai bus švelniai veidrodiniai. Pats pastatas iš viršaus atrodys kaip netaisyklingas graikiškos formos kryžius. Taip pat į šią šventovę galime žvelgti kaip į žibintą, nes jos viršus švies. Jėzus sakė: „Aš - pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). Architektūriškai bažnyčia stovės ant supiltos kalvos, ir ta žibinto šviesa spindės nuo kalno, kuris Biblijoje vaizduojamas ir kaip susitikimo su Dievu vieta.

„Jūs pasaulio šviesa. Neįmanoma nuslėpti miesto, kuris pastatytas ant kalno. Ir niekas nevožia indu degančio žiburio, bet jį stato į žibintuvą, kad šviestų visiems, kas yra namuose. Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 14-16).

Taip pat pastato forma primena šulinį, kuris yra Santuokos sakramento Senajame Testamente simbolis“, - maldos namų simboliką aiškina Giraitės Šventosios Šeimos parapijos klebonas kunigas TOMAS TREČIOKAS.

Apvali Bažnyčios Forma - Iššūkis

Visame Kauno rajone tai bus vienintelė taisyklingos apvalios formos bažnyčia. Pasak kunigo T. Trečioko, rato forma neturi nei pradžios, nei pabaigos, kaip ir Dievas. Juolab kad ši forma leidžia šeimyniškai susėsti puslankiu. Tačiau statybininkams apvalus pastatas - tikras galvos skausmas.

„Bažnyčios retai kada būna apvalios, nes tokias jas labai sunku pastatyti. Įsivaizduokite, ką reiškia mūryti apvaliai. Juk prie apvalaus paviršiaus nepridėsi gulsčiuko ir neištempsi virvės, o padaryti kreivą sieną negalima. Todėl kiekvieną plytą reikia dėti labai atsakingai. Mūrininkų specialistų, kurie sugebėtų taip dirbti, trūksta. Džiugu, kad radome vyrų, turinčių tokį išmanymą. Statyti bažnyčią - atsakingas darbas, toks pastatas stovės šimtus metų. Giraitės bažnyčia tikrai bus ilgaamžė, nes jos statybai naudoti nerūdijančiojo plieno ryšiai, o sienos sumūrytos lygiai“, - apie iššūkius, susijusius su pastato forma, pasakoja J. Urbonas.

Apvali pastato forma apsunkina ne tik statybas. Bažnyčioje giedama, kalbama, todėl svarbu, kad čia visur akustika būtų nepriekaištinga. Pasak J. Urbono, apvali maldos namų struktūra nepadeda garsui geriau sklisti, priešingai, apsunkina jo dinamiką. Tačiau architektai pasistengė įgyvendinti ir šią sudėtingą užduotį.

„Bažnyčioje bus galima rengti sakralinės muzikos koncertus. Architektai, galvodami apie gerą akustiką, parinko atitinkamas vidaus apdailos medžiagas. Yra ir garsą sugeriančių medžiagų, į kurias atsimušusi garso banga lūžta. Statydami Giraitės bažnyčią iš Vokietijos atsivežėme gipsines garsą sugeriančias plokštes su skylutėmis. Jas įtvirtinsime prie balkono kaip dekoracijas, tai padės garso bangai lūžti taip, kad nebūtų aido“, - sako J. Urbonas.

Tikimasi, kad bažnyčioje organizuojami koncertai burs bendruomenę.

Šventosios Šeimos Parapija

Pasak kunigo T. Trečioko, buvo ilgai svarstoma, kokia galėtų būti Giraitės parapijos kryptis, kurios šiandieniniam pasauliui labiausiai reikia. Galiausiai nuspręsta parapiją pavadinti Šventosios Šeimos, nes žmonėms reikia buvimo kartu. Šeimoje žmogus, anot dvasininko, priimamas besąlygiškai - ir su klaidomis, laimėjimais, ligomis, šitaip norima elgtis ir parapijoje, stiprinti palaikymo ir meilės kultūrą.

Parapijoje kunigas jau atlieka savo darbą - lanko ligonius, šventina parapijiečių namus. Kartą per mėnesį vyksta susirinkimas su bendruomene. „Didelį buvimo kartu poreikį jaučiu lankydamasis pas žmones namuose, dalyvaudamas bendruomenės renginiuose: namų kino peržiūrose, pyragų, kaimynų dienose, sodų šventėje - stengiuosi kuo dažniau dalyvauti bendruomenės veikloje“, - prisipažįsta kunigas T. Trečiokas.

Lapkričio 29 dieną numatoma dar viena bendruomenės šventė - visai greta bažnyčios bus įžiebta Giraitės eglutė.

Pasak kunigo T. Trečioko, jeigu viskas eisis sklandžiai, bažnyčios durys tikintiesiems atsivers 2027-aisiais.

„Labai smagu matyti, kai į mūsų rankomis pastatytus maldos namus jau žengia tikintieji. Momentas, kai reikia atrakinti bažnyčios duris, yra labai jautrus. Širdis džiūgauja, kai į naujai pastatytą šventovę susirenka tiek tikinčiųjų, kad tiesiog netelpa pastate“, - dalinasi J. Urbonas.

Kunigas T. Trečiokas nuoširdžiai dėkoja mecenatams, remiantiems bažnyčios statybas.

Šildymo Sistemos Bažnyčiose

Sostinės senamiestyje esanti Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, labiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, sutraukia gausius būrius maldininkų ir turistų. Net žiemą šeimos su vaikais mielai užsuka į čia vykstančias pamaldas ir nebijo, kad jiems bus šalta. Bažnyčioje įrengtas grindinis šildymas maldininkams - jaukumas, o šildymu besirūpinantiems broliams pranciškonams - klausimas, kaip susimokėti už brangiai atsieinančią paslaugą.

Turbūt niekam nekelia nuostabos, kad religinių pastatų išlaikymas kainuoja nepigiai. Aukštos lubos, dideli tūriai - kitaip bažnyčia neįsivaizduojama. Žvelgiant į techninius Bernardinų bažnyčios duomenis, tai pasitvirtina: bendras plotas yra beveik 2,6 tūkst. kvadratinių metrų, pagrindinis plotas - daugiau kaip 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Patalpų tūris siekia beveik 37 tūkst.

Kad maldininkams žiemą nebūtų šalta, nuspręsta įrengti šildymo sistemą. 2003 metais buvo parengtas projektas. Nors iki tol pastate ir buvo šilumos punktas, jis nenaudotas aštuonerius metus. Projekte buvo numatytas, o vėliau ir įrengtas grindinis šildymas. Šilumos šaltinis - centralizuoti tinklai. Šildymo sezono metu bažnyčia nuolatos nešildoma, šiluma tiekiama tik į kitas patalpas: socialinį centrą, biblioteką, koplytėles. Momentinis šilumos sunaudojimas būna apie 80 kW. Atsukus sklendę ir pradėjus savaitgaliais šildyti bažnyčią, momentinis energijos naudojimas padvigubėja. Vidutiniškai per mėnesį kompleksas išeikvoja apie 70-80 MW šilumos energijos, ir bene didžioji jos dalis sunaudojama ėmus šildyti bažnyčią.

Bernardinų bažnyčios ūkvedys Gintaras Germanavičius pripažino, kad esama sistema didelio pasitenkinimo nekelia, nors šaltuoju metu jaukumo suteikia nemažai. „Yra kelios priežastys, kodėl norėtųsi kitokios šildymo sistemos. Būtų gerai efektyvesnė, taupesnė, kad būtų galima sumažinti sunaudojamos energijos kiekį, o kartu ir išlaidas. Dar viena priežastis yra tai, kad šildyti bažnyčią mums reikia tik savaitgaliais, kai vyksta pamaldos. Jeigu grindinio šildymo sistemoje cirkuliuotų norminės 45 laipsnių temperatūros šilumnešis, patalpos prišiltų tik per kelias dienas. Todėl leidžiame sistemoje cirkuliuoti kur kas aukštesnei temperatūrai - 55-60 laipsnių. O tai gali pakenkti apdailai“, - pasakojo G. Jis teigė pastebėjęs įtrūkimų grindų plytelėse.

tags: #kas #yra #baznycios #patalpa