Triukšmo Lygio Ribojimai Gyvenamosiose Patalpose Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime esmines taisykles, susijusias su triukšmo ribojimais gyvenamosiose patalpose Lietuvoje. Taip pat sužinosite apie leistinus triukšmo lygius daugiabučiuose namuose ir ką daryti, jei susiduriate su triukšmingais kaimynais. Aptarsime buto pertvarkymo taisykles ir naujoves, susijusias su remonto darbų pranešimu savivaldybėms.

Triukšmo lygio palyginimas decibelais.

Triukšmo Apibrėžimai ir Poveikis

Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jis žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan.

Ilgalaikis triukšmo poveikis gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip:

  • Širdies ligos
  • Padidėjęs kraujospūdis
  • Klausos pažeidimai
  • Miego sutrikimai
  • Atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas

Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos, yra nustatyti tam tikri apribojimai.

Pagrindiniai triukšmo apibrėžimai:

  • Triukšmas: nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.
  • Dienos triukšmas: triukšmas, sukeltas nuo 6 val. iki 18 val.
  • Vakaro triukšmas: triukšmas, sukeltas nuo 18 val. iki 22 val.
  • Nakties triukšmas: triukšmas, sukeltas nuo 22 val. iki 6 val.

Leistinas Triukšmo Lygis

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:

Paros Metas Triukšmo Lygis (dB)
Nuo 6 val. iki 18 val. Ne didesnis nei 45 (ekvivalentinis) ir 55 (maksimalus)
Nuo 18 val. iki 22 val. Ne didesnis nei 40 (ekvivalentinis) ir 50 (maksimalus)
Nuo 22 val. iki 6 val. Ne didesnis nei 35 (ekvivalentinis)

Svarbu atminti, kad šie ribojimai taikomi stacionariems triukšmo šaltiniams. Higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonėse, buitinių įrenginių keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma, pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.

Ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto. Savivaldybės taip pat gali nustatyti papildomus triukšmo apribojimus viešose vietose.

Atsakomybė Už Triukšmavimą

Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK). Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.

Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio ir pakartotinumo, gali būti skiriamos baudos:

  • ANK 45 straipsnis: Už visuomenės sveikatos srities teisės aktų pažeidimus - įspėjimas arba bauda asmenims nuo 60 iki 140 eurų, juridinių asmenų vadovams - nuo 140 iki 600 eurų.
  • ANK 48 straipsnis: Už triukšmo valdymo įstatymo pažeidimus - bauda nuo 50 iki 300 eurų.
  • Savivaldybių triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimas - bauda nuo 80 iki 300 eurų.
  • ANK 488 straipsnis: Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.
  • Pakartotinas nusižengimas: bauda nuo 80 iki 300 eurų.

Kur kreiptis dėl triukšmo:

* Policija (skambinkite 112)* Gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius* Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija

Buto Pertvarkymo Taisyklės ir Triukšmas

Planuojant buto remontą, svarbu žinoti, kad nuo naujų metų įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią apie remonto darbus privalu pranešti savivaldybėms, nurodant remonto rūšį, trukmę ir naudojamus įrankius. Ši tvarka siekiama sutramdyti vakarais daromus remontus, kai triukšmas trukdo kaimynams ilsėtis.

Buto perplanavimo eiga priklauso nuo atliekamos statybos rūšies. Daugiabučio gyvenamojo namo tiek vidaus, tiek ir išorės sienos, priklausomai nuo pastato konstrukcinės schemos, gali būti laikančiosios arba nelaikančiosios. Laikančiosios sienos griovimas - kapitalinis remontas. Kokiai rūšiai priskirtina siena, gali nustatyti kompetentingas specialistas: pastato techninis prižiūrėtojas arba atestuotas projektuotojas, statinių / statinių projektų ekspertizės vadovas.

Kapitalinis remontas

Ruošiantis kapitalinio remonto darbams daugiabučiame name, reikia turėti statinio kapitalinio remonto projektą. Kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas būtinas, ketinant remontuoti ypatingąjį statinį arba jei daugiabutis namas yra neypatingasis statinys, ir kapitaliniam remontui neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD) dėl statinio išvaizdos keitimo.

Daugiabučio gyvenamojo pastato kapitaliniam remontui privaloma gauti SLD šiais atvejais:

  • Kai daugiabutis yra kultūros paveldo statinys;
  • Kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis;
  • Kai kartu su kapitalinio remonto darbais įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos;
  • Kai daugiabutis yra nors vienoje iš šių teritorijų ir keičiama pastato išvaizda: mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.

Pastato išvaizdos keitimu laikoma:

  • Balkonų, lodžijų įstiklinimas;
  • Fasado elementų keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), naujų įrengimas;
  • Esamų angų nuo 0,2 kv. m ir didesnio ploto pastato fasade užtaisymas;
  • Šlaitinio stogo dangos keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą), stoglangių įrengimas ant šlaitinio stogo, keitimas (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą);
  • Fasadų dangos įrengimas, keitimas (keičiant spalvą ir (ar) dangos tipą), dažymas (keičiant spalvą);
  • Didesnės kaip 0,01 kūb. m tūrio įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų tvirtinimas ant pastato fasado ar šlaitinio stogo;
  • Įvairios įrangos, inžinerinių sistemų ar konstrukcijų, iškylančių daugiau kaip 1 m virš pastato plokščiojo stogo parapeto, tvirtinimas ant pastato plokščiojo stogo;
  • Kultūros vertybių registre nurodytų kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių keitimas.

Tuo atveju, kai statinio laikančiosios sienos ardymo, pertvarkymo darbai atliekami pastato viduje nekeičiant jo išvaizdos ir pastatas nėra kultūros paveldo statinys, taip pat kai pertvarkant laikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, tai tokios sienos griovimui gauti SLD nereikia, tačiau, kaip ir minėta, turi būti parengtas kapitalinio remonto projektas ir atlikta projekto ekspertizė.

Paprastasis remontas

Statinio paprastojo remonto tikslas yra iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nesusiję su statinio rekonstrukcija ir kapitaliniu remontu.

Kai daugiabutyje ardoma vidinė nelaikančioji siena, kai ardant nelaikančiąją sieną neįrengiamos, nepertvarkomos, neišmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, SLD nereikia; paprastojo remonto aprašas ar paprastojo remonto projektas (kultūros paveldo statinio atveju) taip pat yra neprivalomas, tačiau gali būti rengiamas statytojo pageidavimu.

Tuo atveju, jei statinio paprastojo remonto darbais (nepertvarkant statinio laikančiųjų konstrukcijų) keičiama daugiabučio gyvenamojo pastato išvaizda, pavyzdžiui, įstiklinami balkonai arba keičiamos durys, langai (keičiant spalvą, matmenis, suskaidymą), įrengiami nauji fasado elementai ir daugiabutis yra kultūros paveldo statinys arba yra bent vienoje iš šių teritorijų (mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje), tokiu atveju privaloma parengti paprastojo remonto aprašą arba paprastojo remonto projektą (kultūros paveldo statinio atveju) ir kreiptis į savivaldybę dėl SLD išdavimo, kai kartu su paprastuoju remontu daugiabutyje įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos SLD - privalomas.

Bendrojo naudojimo objektai ir savininkų sutikimai

Visos pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams) yra bendrojo naudojimo objektai.

Kai statybos darbai susiję su daugiabučio gyvenamojo pastato bendrojo naudojimo objektais, nepriklausomai nuo to, ar statybos darbams privalomas SLD, tokiems statybos darbams privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, įformintą protokolu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Perplanuojant butą svarbu žinoti, kad leidžiama keisti visas vidaus atitvaras nelaikančias konstrukcijas, jeigu naujai suplanuotos patalpos atitiks nustatytus normatyvinius minimalius patalpų dydžių reikalavimus arba naujai suplanuotos patalpos nesumažins insoliacijos, nepablogins vėdinimo, šildymo ir dirbtinės apšvietos rodiklių, garso izoliacijos. Vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio.

Kaip Išvengti Problemų Dėl Triukšmo?

Jei planuojate vakarėlį ar remonto darbus, informuokite kaimynus iš anksto - tai padeda išvengti konfliktų. O jei patys esate jautrūs garsams, ausų kamštukai ar baltas triukšmas gali būti gera išeitis.

Ramybės laikas skirtas tam, kad kiekvienas galėtų jaustis patogiai savo namuose. Gerbiant kitų ramybę, galima išvengti nesusipratimų ir gyventi harmonijoje su kaimynais.

Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti, t. y. kaimynams skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio triukšmo, girdimo iš jų buto - vaikų verkimo, keliamo vaikų triukšmo, šuns lojimo, grojimo tam tikru instrumentu, buities prietaisų naudojimo, kuris skleidžia triukšmą ir pan., nes tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai. Be to, tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas.

Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai, ir už tai iš anksto atsiprašyti savo kaimynų, kad kurį laiką bus trikdoma namo gyventojų rimtis ir tai kels tam tikrą diskomfortą. Tai turėtų būtų suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga.

Be to, renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas. Tačiau ir kartais triukšmaujantiems kaimynams reikėtų nepiktnaudžiauti tuo, t. y. nesugalvoti remontų bute daryti naktį, kai visi kaimynai miega ar ilsisi po darbų ar anksti ryte; ar švęsti šventes vos ne kasdien.

Remonto Darbai Daugiabutyje: Ką Reikia Žinoti?

Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai.

Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.

Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.

Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.

Triukšmas, viršijantis nustatytus leistinus ribinius dydžius ar sklindantis ramybės metu, gali užtraukti administracinę atsakomybę.

5 būdai, kaip apsaugoti buto sienas nuo garso!

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdy...

tags: #triuk6mas #gyvenamosiose #patalpose #higienos #normos