Kas Yra Bendras Sutuoktinių Turtas: Nuosavybės Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, kurį įgyja sutuoktiniai, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe, sako R. Toks teisinis reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į santuokos esmę ir skirtas sutuoktinių lygiateisiškumui bei kiekvieno turtinių interesų apsaugai užtikrinti. Visgi net ir santuokos metu sutuoktiniai gali įsigyti turto asmeninės nuosavybės teise, kuris priklausys tik vienam iš partnerių.

Anot teisininkės, visgi yra keletas būdų, kaip apsidrausti nuo painių situacijų: „Pirmiausia, tėvams išreiškus norą padovanoti pinigų, reikėtų pasirūpinti rašytine dovanojimo sutartimi aiškiai nurodant, kokios lėšos yra dovanojamos, kam ir kokiu tikslu. Įstatymų numatytais atvejais dovanojimo sutartis turi būti tvirtinama notaro. Jei tėvai dovanoja asmeniškai sūnui ar dukrai, šios asmeninės lėšos turėtų būti laikomos atskiroje sąskaitoje, tam, kad būtų galima stebėti jų judėjimą. Galiausiai, sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį: ikivedybinę, jei šalys dar tik rengiasi santuokai, ar povedybinę, jei šalys jau yra susituokę. Taip pat sutuoktiniai gali pasirašyti turto pasidalijimo sutartį ir aiškiai apsibrėžti gyvenamojo būsto ar kito turto nuosavybės formą (asmeninė, bendroji dalinė ar bendroji jungtinė). Taip pat reikėtų susitarti ir kaip bus su tokio turto pagerinimu, jei toks būtų.

Be abejo, santuoka visų pirma grindžiama abipusio pasitikėjimo, meilės ir pagarbos santykiais. Visgi dviejų žmonių sąjunga neišvengiamai sukelia teisines pasekmes ir sutuoktinių turtiniuose santykiuose. Sutuoktiniai, prieš sudarydami santuoką ar bet kada jau būdami susituokę gali sudaryti vedybų sutartį ir nustatyti savo turto teisinį režimą. Galima susitarti, kad visas įgyjamas turtas bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu bus įgytas, arba kad visas turtas bus bendra jungtinė nuosavybė, arba bendra dalinė nuosavybė (t.y. bus įgyjama tam tikromis dalimis, pvz., 1/3 ir 2/3 arba ½ ir ½ ). Teisinį režimą sutartimi galima nustatyti visam turtui, jo daliai, tam tikrai turto rūšiai (pvz., nekilnojamajam turtui ar pinigams bankų sąskaitose) ar tik konkretiems daiktams.

Jei sutuoktiniai vedybų sutarties nesudaro, jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas. Pagal jį visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, tačiau konkrečios jiems priklausančios turto dalys nėra nustatytos. Preziumuojama, kad šios dalys lygios, tačiau sutuoktiniai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį, šias dalis gali pakeisti. Sudaryti turto pasidalijimo sutartį sutuoktiniai gali ne tik ištuokos atveju, tačiau ir būdami santuokoje, jei yra poreikis. Ši sutartis turi būti patvirtinta notaro ir registruojama viešame registre.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan., šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas, įgytas po santuokos sudarymo: Tai yra kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį ar butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
• Pajamos, gautos iš veiklos: Bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Verslas, pradėtas po santuokos: Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas.
• Pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos: Bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos iš asmeninio turto: Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?

• Turtas, įgytas iki santuokos: Tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
• Dovanotas ar paveldėtas turtas: Asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Asmeninio naudojimo daiktai: Asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
• Intelektinė nuosavybė: Kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.
• Lėšos asmeniniam verslui: Asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Ypatingo pobūdžio lėšos: Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
• Turtas, įgytas už asmenines lėšas: Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai aspektai

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.

Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas.

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .

LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Bendro turto padalijimo proceso etapai

Pažymėtina, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą, laikomasi tam tikros turto padalijimo eilės tvarkos, todėl bendro turto padalijimo procesas susideda iš kelių etapų:

1. Pirma, turi būti nustatyta, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, o kuris - asmeninė kiekvieno nuosavybė;
2. Antra, turi būti nustatyta, ar sutuoktiniai turi bendrų kreditorių;
3. Trečia, nustačius bendrą sutuoktinių turtą ir bendrus kreditorius, pereinama prie turto padalinimo - šiame etape sprendžiama, kokiomis dalimis dalinamas sutuoktinių turtas, koks konkretus turtas atitenka vienam ar kitam sutuoktiniui.

Aplinkybės, kurioms esant gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių dalių taisyklės

Minėta, kad trečiajame etape sprendžiama, ar sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis, ar yra sąlygos, leidžiančios nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Taigi, kokias sąlygas, leidžiančias nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, įtvirtina įstatymas ir teismų praktika? Pirmiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas ir teismų praktika neįtvirtina baigtinio aplinkybių sąrašo. Įstatyme nurodytos aplinkybės teismų praktikoje vertinamos kaip pavyzdinės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju analizuojama, ar nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra tikslingas, apsaugantis įstatymo saugomus interesus - kitaip sakant, net jei yra įstatyme ar teismų praktikoje nurodyta sąlyga, teismas, gali, bet neprivalo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Sekant teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, gali būti nukrypstama nuo sutuoktinių turto lygių galimybių principo šiais atvejais:

• Nepilnamečių vaikų interesai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, jog vaikų gerovė paprastai yra užtikrinama jiems teikiamu išlaikymu, todėl šis klausimas santuokos nutraukimo bylose išsprendžiamas nustatant išlaikymo dydį, atitinkantį vaiko poreikius ir tėvų galimybes tokį išlaikymą teikti. Vis dėlto, įstatymų leidėjas kaip vieną iš sąlygų, leidžiančių teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, yra įtvirtinęs būtinybę užtikrinti vaiko interesus, todėl išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo socialiniam, psichologiniam ir fiziniam vystymuisi, ir to negalima pasiekti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu, teismas gali taikyti išimtį ir tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, paskirti didesnę santuokos metu įgyto turto dalį
• Vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė: Jei vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, gali būti priteisiamas išlaikymas sergančiam ar neįgaliam sutuoktiniui arba didesnė turto dalis. Tačiau į sutuoktinio, kuris yra kaltas dėl sunkios savo sveikatos būklės, pavyzdžiui, susirgęs dėl narkotikų, alkoholio vartojimo, sveikatos būklę nebus atsižvelgiama.
• Sutuoktinio elgesys: Jei vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę. Taip pat vieno sutuoktinio dalis gali būti mažinama šeimos negautų pajamų suma, jei šeima šių pajamų negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba dėl to, kad jis nuslėpė pajamas nuo šeimos ir jas naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
• Turto kilmė: Pvz., bendrąja jungtine nuosavybe pripažintas dėl esminio pagerinimo turtas iki santuokos priklausė vienam iš sutuoktinių.
• Priteistas sutuoktiniui išlaikymas: Sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas mokėti nustatyto dydžio vienkartine suma ar priteisiamas tam tikras turtas.

Taip pat svarbu prisiminti, kad tuo atveju, jei santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sutuoktiniams įstatymas suteikia didesnes galimybes susitarti dėl turto pasidalinimo bei nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Svarbus aspektas turto dalybose yra finansiniai įsipareigojimai

Skyrybų metu dalijamos ne tik pajamos ir turtas, bet ir skolos. Tai reiškia, kad jei vienas iš sutuoktinių santuokos metu prisiėmė paskolą šeimos reikmėms, šis įsipareigojimas gali būti laikomas bendra prievole. Norint išvengti ginčų ir užtikrinti aiškias turto dalybų sąlygas, sutuoktiniai gali iš anksto sudaryti vedybų sutartį, kurioje apibrėžiama, kaip turtas bus valdomas tiek santuokos metu, tiek jai pasibaigus.

Santuokos nutraukimas tarpusavio sutarimu

Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.

Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.

Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus.

Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.

tags: #kas #yra #bendras #sutuoktiniu #turtas