Mažų ir vidutinių įmonių metinio balansinio turto apskaita Lietuvoje

Mažosios ir vidutinės įmonės turi didelę reikšmę šalies ekonomikoje. Jos sudaro didelę bendro įmonių skaičiaus dalį, nes vyksta privatizavimo procesai, kuriamos naujos verslo įmonės ir kt. Šio tipo įmonėse dirba ir dirbs nemažas specialistų, verslininkų skaičius. Dažniausiai jaunieji specialistai ir pradeda savo gamybinę veiklą šio tipo įmonėse.

Visos šalies ūkis pagrįstas įmonių veikla. Nuo jų veiklos rezultatų priklauso respublikos ekonomikos potencialo augimas. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos respublikos įmonių įstatymas. Jis ir nusako įmonės sampratą :” Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų numatyta tvarka, tam tikrai komercinei ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiagų daiktinių, finansinių ir materialinių aktyvų jos teisių ir pareigų kompleksas.”

Kiekviena įmonė vienija tam tikrą darbuotojų kolektyvą, turi savo žinioje gamybos priemones, medžiagas, žaliavas, vykdo gamybos ar paslaugų procesus. Įmonė, kaip teisinis subjektas, gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo. Šių įmonių (nedidelių) yra gana daug ir jose dirba nemaža dalis visų dirbančiųjų, taigi ir jos buhalterinė apskaita yra paprastesnė nei didžiųjų įmonių, kad jos galėtų lengviau ir toliau vykdyti savo veiklą sėkmingai ir plėtoti savo veiklą.

Kadangi smulkių įmonių yra ir visai mažų (pvz. Užsienio šalyse nėra konkretaus mažųjų įmonių sąvokos apibrėžimo, o kartu ir griežtų kriterijų, pagal kuriuos įmonės priskiriamos šių įmonių grupei. Ilgą laiką Europos Sąjungos valstybėse nebuvo vieningo standarto, kuris griežtai nustatytų, kokia įmonė yra labai maža, kokia yra vidutinė ar didelė.

Mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimas ir klasifikacija

Europos komisija apibrėžia šias įmones keliais kriterijais: darbuotojų skaičiumi, nepriklausomumu, apyvarta ir įmonės balansu. Smulki ir vidutinė įmonė yra ta, kurioje dirba ne daugiau kaip 250 žmonių, metinė apyvarta neviršija 40 mln. ekiu, o įmonės balansinis turtas neviršija 27 mln. ekiu. Mūsų šalyje iš mažų ir vidutinių įmonių grupės išskiriamos labai smulkios, individualios (personalinės) įmonės, kurios dirba tik savininkas ir jo šeimos nariai (sutuoktiniai, tėvai, įtėviai, vaikai, įvaikiai). Šioms įmonėms daugiausia priklauso amatų ir paslaugų įmonės.

Smulkios įmonės, kurios vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9. Vidutinės įmonės, kurios vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49. Tačiau šių įmonių klasifikavimas pagal darbuotojų skaičių ne visiškai priimtinas visose ūkio šakose, įvertinant gamybos pobūdį, mechanizavimo lygį, įmonės buvimo vietą ir kt. Taigi vienų ūkio šakų daugiau kaip 50 žmonių turinčias įmones galima būtų priskirti mažoms, o kitų - vidutinėms įmonės.

Šios įmonės stiprina atskirų rajonų ekonomiką, padeda pertvarkyti jos struktūrą, skatina gamybinių jėgų plėtojimąsi ir padeda spręsti naujų darbo vietų sukūrimą. Jose dirba per pusę procento visų šalies dirbančiųjų. Ekonominėas veiklos požiūriu vyrauja įmonės, užsiimančios apdirbamąja pramone, prekybos, transporto bei ryšių veikla. Pastaruoju metu statistiniai duomenys rodo, kad šios įmonės sugeba išlaikyti arba padidinti gamybos ar paslaugų apimtis. Pavyzdžiui, 1998m. gamybos apimtis padidino 31,1 proc. įmonių, iš kurių net 40,5 proc. jas padidino 16 ir daugiau procentų.

1998m., lyginant su 1997-aisiais, padidinus gamybos apimtis įmonių buvo daugiau celiuliozės, popieriaus, elektros mašinų bei prietaisų ir kitose apdirbamosios pramonės šakų įmonėse. Sumažėjo gamybos augimas tekstilės gaminių, drabužių siuvimo, kailių išdirbimo ir kitų šakų įmonėse. Didžiausią įtaką gamybos pokyčiams turi rinkos sąlygos.

Veikiantieji Lietuvoje įstatymai numato tokias smulkių ir vidutinių įmonių rūšis: individualio (personalinės), akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kredito unijos.

Individualiosios (personalinės) įmonės

Individualioji (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios privatinės nuosavybės teise. Individualiosios įmonės pavadinime, būtina įvardinti jos savininką. Šio tipo įmonėms taikomi įstatymai, reguliuojantys valstybinės įmonės veiklą. Individualiosios įmonės priklauso daugiausia vienam asmeniui ar keletui žmonių.

Įmonė turi teisę verstis bet kokia gamybine ar komercine veikla, išskyrus tą, kuri draudžiama, arba kuriai reikalingi specialūs leidimai (pvz., eksploatuoti naudingąsias iškasenas, jų telkinius, gaminti ir realizuoti vaistus, narkotikus ir kt.). Įmonės dirba savininko naudai, joms neprivalomos valstybinės valdžios ar valdymo organų užduotys. Pagamintą produkciją jos realizuoja savo nuožiūra pagal tarpusavio susitarimus su gaminių vartotojais.

Individualiosios įmonės gali būti dviejų tipų: 1) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir jos šeimos narių darbu; 2) įmonės, kurių veikla pagrįsta paties savininko ir samdinių darbu. Šios įmonės turi ir teigiamų ir neigiamų bruožų. Teigiama yra tai, kad individualioji įmonė sudaro sąlygas reikštis savininko iniciatyvai. Privati nuosavybė - svarbus akstinas plėsti ir piginti gamybą, diegti mokslo ir technikos naujoves. Neigiama tai, kad jos neturi galimybių samdyti labai kvalifikuotų specialistų, be to, sunku arba visiškai neįmanoma sukurti įmonių, kurioms reikalingas labai stambus pagrindinis kapitalas (pvz., automobilių gamyklų ir pan.).

Tikroji ūkinė bendrija

Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos ūkinės atsakomybės įmonė, įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sujungus kelių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai ir turinti bendrą firmos vardą. Bendrijoje turi būti ne mažiau kaip du ir ne daugiau kaip 20 narių. Jos nariais negali būti valdžios ir valdymo organai, valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės. Bendrija nėra juridinis asmuo. Jos nariai solidariai atsako visu savo turtu. Tikroji ūkinė benddrija neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrąja veikla.

Tikrosiose ūkinėse bendrijose sukaupiamas didesnis nei individualių įmonių kapitalas. Atsiranda galimybė sudėti atskirų bendrijos narių kapitalus. Bendrijose sudaromos sąlygos bendrauti įvairių sričių ir skirtingų profesijų specialistams. Antra vertus, jose padaugėja savininkų, todėl sunkiau įmones valdyti, būtina atsižvelgti į kitų nuomonę. Be to, bendrijos nariai atsako ne tik įmonės, bet ir asmeniniu turtu, Todėl išplėtotam verslui gali pritrūkti lėšų. Pasitraukus vienam nariui, bendrija nustoja egzistavusi.

Komanditinės ūkinės bendrijos

Komanditines ūkines bendrijas sudaro bendros firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir komanditoriai. Ūkinėje bendrijoje turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas komanditorius. Jų turtas atskirtas nuo komanditorių turto, tačiau neatskirtas nuo tikrųjų narių turto.

Pagal komanditinės ūkinės bendrijos prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai - tik tuo savo turtu, kurį perdavė arba turėjo perduoti bendrijai, bet jo neperdavė sutartyje numatytais terminais. Paprastai tokia bendrija turi savo pavadinimą. Bendrija turi savo kapitalą, kurį sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Įnašai įmokami pinigais arba materialinėmis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas. Pasibaigus ūkiniams metams, sudaromas buhalterinis balansas.

Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė

Akcinė benddrovė ir uždaroji akcinė bendrovė yra juridinio asmens teises turinčios ribotos turtinės atsakomybės įmonės, kurių kapitalas padalytas į akcijas. Bendrovės turtas nuosavybės teise priklauso bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Akcininkai turi nuosavybės teisę į akcijas. Akcinės bendrovės veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai. Dabar galioja 1994m. liepos 5 d. priimtas Lietuvos akcinių bendrovių įstatymas.

Lietuvoje pirmosios akcinės bendrovės įkurtos praėjusio šimtmečio septintajame dešimtmetyje. 1925 metais priimtas Lietuvos Respublikos akcinės bendrovės įstatymas. Šiuo metu Lietuvos akcinės bendrovės kuriamos privatizuojant valstybines įmones bei steigiant naujas įmones. Akcinių bendrovių steigimą sąlygoja tam tikri faktoriai. Pirma, atkurti akcines bendroves ekonomiškai tikslinga, nes į apyvartą įtraukiami laisvi įmonių ir gyventojų pinigai. Antra, atsiveria didžiulės galimybės jas reorganizuoti: pertvarkyti valdymo struktūrą, keisti gaminių asortimentą ir rinkos struktūrą, kai akcininkai pripažįsta tai esant tikslinga. Trečia, naudojant sutelktas akcininkų lėšas, mažėja bankų kreditų poreikis.

Kad atskiros įmonės bei aasmenys susiburtų į akcinę bendrovę ir ji taptų juridiniu asmeniu, reikia atlikti nemažai operacijų. Tie, kurie tai padaro, vadinami steigėjais. Dažnai stegėjai sudaro įmonės steigimo sutartį, kurioje numato įmonės steigimui reikalingų užduočių įvykdymą. Svarbiausias dokumentas, kurį reikia parengti akcinės bendrovės steigimo etape, yra įstatai. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 tūkst. Lt. Minimalus akcinių bendrovių steigėjų skaičius - vienas. Uždarojoje akcinėje bendrovėje negali būti daugiau kaip 50 akcininkų. Jos įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. Lt.

Akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi įsigijęs bent vieną bendrovės akciją. Minimalus akcinės bendrovės akcininkų skaičius yra penki, o uždarosios akcinės bendrovės - du asmenys. Bendrovė turi būti įregistruota įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jos įstatų įregistravimo dienos. Likviduoti bendrovę turi teisę visuotinis akcininkų susirinkimas arba teismas.

UAB yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises. Ribotos turtinės atsakomybės įmonės savininkas atsako už jos įsipareigojimus tik atiduotu šiai įmonei savo turtu (pajumi). Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas formuojamas iš įnašų, gautų už išleidžiamas akcijas. Akcijos viešai neplatinamos. Fiziniai ir juridiniai asmenys, įsigiję bendrovės akcijų, yra jos akcininkai. Uždarosiose akcinėse bendrovėse gali būti nuo vieno iki penkiasdešimt akcininkų, darbuotojų skaičius neribojamas. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę, organizuoti viešą akcijų pasirašymą draudžiama. Akcinės bendrovės įsigyjamos už pinigus arba įmokant kitą turtą. Be to, akcijos gali būti įsigyjamos už atliktą darbą arba paslaugas akcinei bendrovei.

Smulkiojo verslo interesų gynimas ir teisinis reguliavimas

Smulkiojo verslo interesus Lietuvoje gina “Mažų įmonių įstatymas”, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 1 dienos. Pagal 1995 m. liepos 1 d. įstatymo papildymą, maža įmonė apibūdinama kaip kolektyvas, kuriame dirba ne daugiau kaip 50 žmonių, o bendrosios pajamos per metus - ne didesnės kaip 500 tūkst. Nustatytas sąrašas veiklos rūšių, kurioms nuo 1994 m. balandžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 962 patikslinta gamybos veiklos pajamų sąvoka.

Įsigaliojus šiam papildymui, pasikeitė “Mažų įmonių įstatymo” lengvatų taikymo tvarka. Dabar pirmiausia nustatoma, ar pajamos iš neskatintinos veiklos neviršija 30% pardavimo pajamų.

Teisinės apskaitos individualiosiose (personalinėse) įmonėse, ūkinėse bendrijose, akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse ir kitose organizacijose, siekiančiose pelno, vedimo tvarką nustato LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (1992m. birželio 18 d. Nr. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas reglamentuoja įmonių turto, nuosavybės, ūkinių procesų, taip pat veiklos rezultatų bendruosius apskaitos principus: besitęsiančios veiklos, apskaitos pastovumo, pajamų ir sąnaudų kaupimo.

2001 m. lapkričio 6 d. Nr. 1 straipsnis. 1. 2. 3. 2 straipsnis. 1. 2. 3. 4. Apskaitos standartai - ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, atitinkančios Europos Sąjungos teisę bei Tarptautinius apskaitos standartus ir suderintos su Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. 5. Buhalterinė apskaita (toliau - apskaita) - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. 6. 7. 8. 9. Nuosavas kapitalas - ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.

10. Pajamos - ūkio subjekto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t. y. 11. 12. 13. Sąnaudos - ūkio subjekto ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 3 straipsnis. 1. 2. 3. Ūkio subjektai, kurių vertybiniai popieriai įtraukti į Vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, apskaitą tvarko pagal Tarptautinius apskaitos standartus. 4. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Šiuos standartus parengia ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas. 5. Biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovaujasi Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais. Šiuos standartus patvirtina Finansų ministerija. 6. Lietuvos Respublikos apskaitos institutas yra įstatymų nustatyta tvarka įsteigta viešoji įstaiga. Jos steigėjai - Finansų ministerija ir kiti ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys. Visuotiniame dalininkų susirinkime 50 procentų balsų priklauso Finansų ministerijai ir 50 procentų balsų - kitiems dalininkams. 4 straipsnis. 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

5 straipsnis. 1. 2. 6 straipsnis. 1. 2. 3. Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais iir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą. 4. Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba, o prireikus - ir lietuvių, ir užsienio kalba. 7 straipsnis. 1. 2. Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas. 8 straipsnis. Valdymo (vidaus) apskaitos sistemą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. 9 straipsnis. 1. 2. Ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais. 10 straipsnis. 1. 3) pats savininkas. 2. 11 straipsnis. 1. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. 2. 3. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu. 12 straipsnis. 1. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. 2.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti mažų ir vidutinių įmonių klasifikavimo kriterijus:

Ši lentelė padeda geriau suprasti, kaip įmonės skirstomos pagal dydį, atsižvelgiant į pagrindinius ekonominius rodiklius.

tags: #kas #yra #metinis #balansinis #turtas