Lietuvos Miškų Masyvai: Apibrėžimas, Istorija ir Dabartinė Būklė

Senovėje beveik visa dabartinės Lietuvos teritorija buvo apaugusi miškais. Plintant žemdirbystei miškų plotai pradėjo mažėti. Pirmo tūkstantmečio pabaigoje miškai užėmė apie 2/3 teritorijos. Vyravo plačialapių medžių rūšys. 11-13 a. miškai jau dengė 55 % Lietuvos teritorijos, vėliau miškų plotai mažėjo.

Lietuvos miškingumo žemėlapis

Istorinė Apžvalga

Pirmieji rašytiniai dokumentai apie valstybės rūpinimąsi miškais siekia 16 amžių. Miškų nuosavybės apsaugos klausimai buvo reglamentuoti Pirmajame (1529) ir vėlesniuose Lietuvos Statutuose. Valakų reformos įstatymu (1557) netinkami žemės ūkiui plotai buvo paliekami apaugti miškais. 1559 aprašytos didžiojo kunigaikščio girios ir žvėrių perėjos, 1636-41 pertvarkytas miškų ūkis (girių ordinacija). Lietuvai esant Rusijos imperijos valdžioje (1795-1915) miškai buvo alinami didelių netvarkingų kirtimų. Dideli miškų plotai buvo verčiami kitomis naudmenomis. 1914 dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 1175 tūkst. ha miškų.

Vokietijos okupacijos metais (1915-18) miškų buvo iškirsta prie kelių, upių plynai - 26,5 tūkst. ha, pasirinktinai - 38,5 tūkst. hektarų. Buvo kertami ir nesubrendę medynai. Iškirstos medienos tūris - 11,7 mln. m3, t. y. daugiau kaip 6 m. kirtimo norma. Kertama patogiose išvežti vietose (prie kelių, upių), net ir nesubrendę medynai. 1918-40 Lietuvos miškų plotai sumažėjo apie 1,5 %. Dėl II pasaulinio karo ir okupacijos padarinių Lietuvos miškingumas šalies dabartinėje teritorijoje buvo mažiausias (apie 20 %).

Šiuolaikinė Situacija

Daugiausia miškų yra Lietuvos pietrytinėje dalyje. 2024 Varėnos rajono savivaldybės miškingumas buvo 69,5 %, Švenčionių - 60,3 %, Šalčininkų - 47,9 %, Trakų - 50,0 %, Vilniaus - 41,1 %. Mažiausiai miškų buvo šiose rajonų savivaldybėse: Vilkaviškio - 11,0 %, Pasvalio - 17,2 %, Joniškio - 20,0 %, Pakruojo - 20,0 %, Skuodo - 20,1 %, Šakių - 23,0 %.

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai yra:

• Dainavos giria (Druskininkų-Varėnos miškai) apie 145 tūkst. ha
• Labanoro-Pabradės giria - 91,5 tūkst. ha
• Kazlų Rūdos miškai - 58,7 tūkst. ha
• Karšuvos giria (Viešvilės-Smalininkų miškai) - 42,85 tūkst. ha
• Rūdninkų giria - 37,5 tūkst. ha
• Lavoriškių-Nemenčinės miškai - 31 tūkst. ha
• Gaižiūnų-Rumšiškių miškai - 30,5 tūkst. ha
• Kapčiamiesčio giria - 27,85 tūkst. ha
• Ažvinčių-Minčios giria - 23,89 tūkst. hektarų.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, kasmet iškertama apie 9,82 mln. m3 žalių medžių tūrio (tai sudaro apie 50,1 % nuo bendro metinio tūrio prieaugio). Miškai yra ne tik medienos, bet ir uogų, grybų, vaistinių augalų šaltinis, daugelio gyvūnų ir paukščių buveinė. Kasmet superkama vidutiniškai po 1510 t uogų, 2291 t grybų, 43 t vaistinių augalų.

2006 miško žemės plotas buvo 2121 tūkst. ha, miškingumas - 32,5 %, miško plotas, tenkantis vienam gyventojui, - 0,62 hektaro. Pušynai sudarė 35,8 %, eglynai 21,4 %, beržynai 21,1 %, juodalksnynai 6,7 %, baltalksnynai 6,4 %, drebulynai 3,3 %, uosynai 2,5 %, ąžuolynai 2,0 %.

2021 pušynai sudarė 34,4 %, eglynai - 21,2 %, beržynai - 21,9 %, drebulynai - 4,6 %, juodalksnynai - 7,9 %, baltalksnynai - 5,9 %, ąžuolynai - 2,4 %, uosynai - 0,6 %, kiti medynai - 1,2 %.

Medynų vidutinis amžius 54 m. (valstybinės reikšmės miškų - 57 m., privačių - 51 m., miškų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti - 53 m.), bonitetas I,4, skalsumas - 0,74.

Pagal derlingumą ir drėgnumą miškų žemės suskirstytos augavietėmis, medynai - miško tipais.

2022 miškuose buvo 20 676 briedžiai, 77 300 tauriųjų elnių, 13 418 danielių, 172 599 stirnos, 23 659 šernai, 15 675 barsukai, 696 vilkai.

Miško ekosistema

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2019 01 valstybinės reikšmės miškų buvo 1 105 tūkst. ha (50,3 %), privačių - 891 tūkst. ha (40,6 %), rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti - 201 tūkst. ha (9,2 %).

Miškų būklę, jų naudojimą, atkūrimą ir apsaugą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Nuo 2018 miškų ūkinę veiklą prižiūri Valstybinių miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (įkurta įgyvendinus valstybinių miškų ūkio pertvarką ir sujungus 42 valstybines miškų urėdijas). 2020 buvo 26 regioniniai padaliniai ir 338 girininkijos; regioninio padalinio vidutinis plotas 41,1 tūkst. ha, girininkijos - 3,2 tūkst. hektaro. Iš apie 1 mln. ha valstybinės reikšmės miškų apie 200 tūkst. ha buvo draustiniai ir kiti saugomi miškai.

Miškų valstybės kadastrą ir informacinę sistemą sudarančias duomenų bazes tvarko Valstybinė miškų tarnyba.

Miškingumo Pokyčiai Savivaldybėse

Ši lentelė parodo miškingumo skirtumus skirtingose savivaldybėse:

Sklypų Masyvas Šalčininkuose

PARDUODAMAS 1 HA SKLYPŲ MASYVAS ŠALČININKUOSE KOMERCINĖS PASKIRTIES Puiki galimybė jūsų investicijai! Šis sklypų masyvas - tai vieta, kur verslo idėjos gali virsti sėkmingais projektais. Aiškiai suformuoti sklypai, registruoti servitutai ir strategiškai patogi vieta užtikrina sklandų vystymą bei ilgalaikę vertę. Nepraleiskite progos investuoti į augančią teritoriją!

Bendra Informacija:

• Vieta: Šalčininkai, Čiužakampio g.
• Bendras plotas: 1 ha
• Paskirtis: komercinė ir rekreacinė
• Suformuoti 7 komercinės paskirties sklypai ir rekreacinės paskirties sklypai
• Servitutai: registruoti, užtikrinantys patogų privažiavimą ir infrastruktūros plėtrą
• Matavimai: atlikti tikslūs geodeziniai matavimai

Privalumai:

• Puiki investicija - tinkama verslo vystymui, NT projektui ar komercinei veiklai
• Suformuoti sklypai - aiškiai išdėstyti ir paruošti vystymui
• Registruoti servitutai - užtikrintas privažiavimas ir infrastruktūros prieiga
• Geodeziniai matavimai - sklypai tiksliai išmatuoti ir įregistruoti
• Strategiškai gera vieta - patogus susisiekimas su Šalčininkų centru ir pagrindiniais keliais
• Plėtojama infrastruktūra - šalia elektros ir kitų komunikacijų tinklai

Vieta:

Šalčininkai - sparčiai augantis miestas su gerai išvystyta infrastruktūra. Netoliese veikia mokyklos, prekybos centrai, medicinos įstaigos, o sklypų masyvas yra strategiškai patogioje vietoje, tinkamoje komercinei ar rekreacinei veiklai. +37060285074El.

tags: #kas #yra #sklypu #masyvas