Katilinių patalpų reikalavimai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami katilinių patalpų reikalavimai Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairius teisės aktus ir techninius reglamentus. Aptarsime, kokie reikalavimai taikomi projektuojant naujas ir rekonstruojant veikiančias katilines, kokios kuro rūšys gali būti naudojamos ir kokie specialūs reikalavimai taikomi skirtingų tipų pastatams.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1 patvirtintos Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės, kurios yra privalomos projektuojant naujas ir rekonstruojant veikiančias katilines, kuriose įrengti garo ir vandens šildymo katilai nepriklausomai nuo jų galingumo. Tačiau šios taisyklės netaikomos projektuojant šiluminių elektrinių katilines, mobiliąsias katilines, katilines su elektrodiniais katilais, utilizuojamaisiais katilais, su specialios technologinės paskirties katilais, kuriuose cirkuliuoja aukštų temperatūrų organiniai šilumos nešėjai.

Katilinės, kuriose įrengiami katilai, naudojantys dujinį kurą, kurių bent vieno galingumas yra ne didesnis kaip 400 kW, o bendras jų galingumas ne didesnis kaip 1,5 MW, projektuojamos vadovaujantis Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 4.

Kuro rūšies parinkimas

Katilinėse naudojamo kuro rūšis parenkama atlikus techninį ir ekonominį pagrindimą, pagal šioje vietovėje turimus energetinius resursus, įvertinus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatas. Kuro rūšis nustatoma projektavimo užduotyje.

Granulinis katilas - vienas iš populiariausių pasirinkimų Lietuvoje.

Katilinių tipai ir jų išdėstymas

Pramoniniams statiniams leidžiama projektuoti pristatytąsias, įkomponuotąsias, konteinerines ir stogines katilines. Katilinių, pristatytų prie šių statinių, bendras katilų šiluminis galingumas ir kiekvieno katilo našumas bei šilumos nešėjų parametrai neribojami. Šios katilinės prie statinio sienų turi būti įrengiamos taip, kad atstumas nuo katilinės iki artimiausios angos sienoje būtų ne mažesnis kaip 2 m pagal horizontalę, o atstumas tarp katilinės denginio ir artimiausios sienoje angos pagal vertikalę - ne mažiau kaip 8 m. Katilinių, įkomponuotų į pramonės įmonių statinius, kai katilų garo slėgis iki 0,05 MPa (0,5 bar) ir vandens temperatūra iki 110 °C, šiluminis katilų galingumas neribojamas.

Pramoniniuose statiniuose stogines katilines leidžiama projektuoti su katilais, kurių garo slėgis iki 0,05 MPa (0,5 bar) ir vandens temperatūra ne daugiau kaip 110 °C.

Gyvenamieji namai

Draudžiama rengti katilines, įkomponuotas į daugiabučius gyvenamuosius namus. Gyvenamuosiuose namuose leidžiama įrengti pristatytąsias ir stogines katilines. Šias katilines leidžiama projektuoti su vandens šildymo katilais, kurių vandens temperatūra iki 110 °C. Tokių katilinių galingumas neturi būti didesnis už pastato šilumos poreikius, o stoginės katilinės galingumas neturi būti didesnis kaip 3 MW. Jos turi būti numatomos rengti virš laiptinių aikštelių, dengtų sustiprintomis perdangomis, su sąlyga, kad katilinės nesiribos su ant stogo esančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Draudžiama projektuoti katilines, pristatytas prie gyvenamųjų namų pagrindinių fasadų, turinčių langus, kai atstumas nuo katilinės išorinės sienos iki artimiausio gyvenamosios patalpos lango yra mažiau kaip 4 m pagal horizontalę, o atstumas tarp katilinės denginio ir artimiausio gyvenamosios patalpos lango mažiau kaip 8 m pagal vertikalę.

Bendras katilinių šiluminis galingumas neturi viršyti statinio ar statinio ir greta jo esančių statinių, kuriems bus tiekiama šilumos energija, šilumos poreikio.

Akumuliacinė talpa - svarbus elementas moderniose katilinėse.

Katilinių kategorijos

Katilinės skirstomos į dvi kategorijas:

• pirmos kategorijos - kai sutrikus šilumos tiekimui kyla pavojus žmonių gyvybei arba ūkyje patiriama didelių materialinių nuostolių.

I kategorijos katilinė gamina ir tiekia šilumą vartotojams, kuriems šilumos tiekimo nutraukimas gali sukelti tiesioginį pavojų (ligoninėms, vaikų lopšeliams-darželiams, mokykloms ir pan.) arba padaryti ženklią žalą vartotojų turtui (technologiniams įrenginiams, produkcijai ir pan.). II kategorijos katilinės - katilinės, nepriskirtos I kategorijai.

Kiti reikalavimai

Lauke prie katilinės sienos galima statyti dūmų traukos, pelenų gaudymo įrangą, deaeratorius, dekarbonizatorius, skaidrintuvus, įvairios paskirties bakus, mazuto šildytuvus.

Katilinėse turi būti įrenginių, armatūros ir prietaisų remonto ir reguliavimo aikštelės arba patalpos. Reikia numatyti galimybę įrenginių einamąjį remontą atlikti specializuotoms organizacijoms. Autonominėse katilinėse remonto aikštelės neįrengiamos. Įrenginių, armatūros, kontrolės prietaisų reguliavimą turi atlikti specializuotos organizacijos, turinčios šios veiklos atestatus.

Katilų ir pagalbinių įrenginių išdėstymas katilinėse (atstumai tarp katilų ir statybinių konstrukcijų, takų plotis), aikštelių ir laiptų įrengimas priklausomai nuo šilumos nešėjų parametrų parenkamas pagal Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1-102 ir Lietuvos standartą LST EN 12952-1:2016 Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 1 dalis. Bendrosios nuostatos., taip pat katilų gamintojo nuorodas.

Katilinės statinių (patalpų) gaisro ir sprogimo gamybinė kategorija nustatoma vadovaujantis Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-64, Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 29.

Konteinerinė katilinė - lengvų konstrukcijų statinys, surinktas gamybinėje bazėje arba statybos aikštelėje, turintis visą reikalingą vientisų arba atskirų blokų vidaus įrangą, tokių išorinių gabaritų, kad būtų galima transportuoti autotransportu, geležinkelio arba vandens transportu, pritaikytas statyti tiesiai ant paruošto pagrindo ir galintis saugiai veikti be nuolatinio eksploatuojančio personalo.

Žemės sklypai katilinėms statyti parenkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, jo lydimaisiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, Lietuvos valstybinės standartizacijos tarnybos nutarimu Nr. 141/15 „Dėl statybų projektinės dokumentacijos standartų“, statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintu aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“, Lietuvos standartais LST 1516:2015 Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai, ir savivaldybių patvirtintais specialiaisiais šilumos ūkio plėtros planais ir detaliaisiais planais.

Kuro, reagentų, medžiagų sandėliai, laboratorijų patalpos, taip pat katilinių pagalbinių įrenginių patalpos pramonės įmonių aikštelėse turi būti sujungtos su tos pačios paskirties analogiškomis pastatų patalpomis pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ reikalavimus.

Katilinės aikštelėje reikia išdėstyti pagrindinį korpusą, kuro ūkio pastatus ir pelenų ir šlako šalinimo sistemą, elektros pastotę, dujų reguliavimo punktą (DRP), kondensato surinkimo ir perpumpavimo stotį, bakus akumuliatoriaus, vandens paruošimo ir reagentų ūkio pastatus. Nurodytus pastatus ir statinius galima sujungti, įvertinus šių Taisyklių reikalavimus. Katilinės aptvarą reikia projektuoti vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“.

Katilinės aikštelės ribose leidžiama išdėstyti kuro iškrovimo įrangą, kuro sandėlius, mazuto ūkį, kondensato surinkimo ir perpumpavimo stotį, karšto vandens tiekimo akumuliacinius bakus, priešgaisrines talpyklas ir siurblines, geriamojo vandens tiekimo įrenginius, pelenų ir šlako sąvartynus.

Vandens nutekėjimo kanalą iš katilinės teritorijos reikia projektuoti atvirą, o esant užstatymo sąlygoms - sujungti su įmonės lietaus nuotekų šalintuvu arba to rajono kita suprojektuota katiline. Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 41. Atstumas tarp katilinės ir kitų pastatų sklypo plane nustatomi pagal Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 42. Pelenai ir šlakas turėtų būti naudojami statybinių medžiagų pramonėje ir kitur.

Pelenų ir šlako aikštelių plotas užtikrintų galimybę katilinės veikimo metu susidarančias minėtas atliekas tvarkyti vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 44. Pagrindinio ar rezervinio kuro ir reagentų iškrovimas iš judančio sąstato (tiekiamo kuro svorio norma, vagonų ar cisternų skaičius ir jų pastatymo matmenys, iškrovimo laikas, vagonų ir cisternų keliamoji galia) nustatoma suderinus su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Jei į katilines, kurių našumas daugiau kaip 75 MW, kuras pristatomas ar iš jų pelenai ir šlakas išvežamas autotransportu, pagrindinis automobilių įvažiavimo kelias, jungiantis katilinės aikštelę su išoriniais automobilių keliais, turi turėti dvi judėjimo juostas.

Projektuose turi būti numatyta galimybė automobilių transportui privažiuoti prie katilinės pastatų ir statinių bei įrenginių, įrengtų atvirose aikštelėse.

Projektuojant katilines, reikia vadovautis Lietuvos standartu LST ISO 3864-1:2011 „Grafiniai simboliai. Saugos spalvos ir saugos ženklai. 1 dalis.

Katilinės pastatų ir statinių tarpai turi būti ne mažesni kaip 6,0 m. Esant techniniam ir ekonominiam pagrindimui tarpai gali būti 3,0 m.

Rekomenduojama kolonas išdėstyti kas 6,0 m.

Pastatų, antresolių ar aikštelių aukštį reikia nustatyti pagal technologinius reikalavimus, bet ne mažesnį kaip 2,0 m nuo išsikišusių konstrukcijų. Evakuacinių kelių aukštis gali būti sumažintas iki 1,8 m aukščio, jei juose įrengti technologiniai įrenginiai, komunikacijos ar inžinerinės sistemos, veikiančios be priežiūros personalo.

Katilinės pastatą būtina projektuoti su vienos krypties tarpais. Projektuojant sutankintos statybos aikštelių katilinės rekonstrukciją leidžiami kombinuoti planai, kuriuose numatyti įvairių krypčių tarpai.

Katilinės pastatų sienose ir perdangose turi būti montavimo angos.

Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų. Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.

Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę. Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.

Kuro tiekimo patalpų atitvarų ir dulkių paruošimo vidiniai paviršiai turi būti glotnūs ir nudažyti šviesaus atspalvio drėgmei atspariais dažais. Išsikišimai turi turėti 60° nuolydžius į horizontą ir būti nudažyti šviesaus tono drėgmei atspariais dažais.

Esant pertekliniam šilumos išsiskyrimui katilinių ir jų patalpų (išskyrus patalpas, kuriose nuolat dirba budintysis personalas) konstrukcijų, esančių aukščiau kaip 2,5 m nuo darbo aikštelės lygio, šiluminė varža nereglamentuojama.

Išorinių sienų langų plotas nustatomas atsižvelgiant į natūralų apšvietimą, įvertinus aeracijos reikalavimus. Turi būti įrengtos aikštelės langams atidaryti arba sumontuoti mechanizmai leidžiantys juos atidaryti nuotoliniu būdu. Langų plotas turi būti minimalus, bet ne mažesnis, kaip nurodytas statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, patvirtintuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 ir Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėse. Katilinių pastatų ir statinių, kuriuose apšvietimas natūralus, apšvietimo koeficientas - 0,5. Laboratorijų, skydinių ir remonto dirbtuvių patalpų šis koeficientas - 1,5. Atskirų vandens paruošimo įrenginių patalpų natū...

Praktiniai patarimai įrengiant katilinę

Katilinės patalpai ypatingų reikalavimų nėra. Patalpa turi būti erdvi ypač prie katilo, nes jį lankyti reikės dažnai, teks kurti, užkrauti pakurą ir valyti. Žmogui tai daryti visada geriau natūraliose pozose. Renkantis katilinei vietą, pagalvokite kur iškrausite kurą, kur jį sandėliuosite, prisiminkite, kad Jūs jį visą turėsite sunešioti iki katilo. Todėl kelias, kuriuo nešiosite kurą, turėtų būti pakankamai platus, su kuo mažesniu durų, laiptų ir posūkių skaičiumi.

Būtinai turi būti užtikrintas pakankamas oro pritekėjimas į katilinės patalpą tiesiogiai iš lauko per groteles duryse, nevarstomo lango dalyje ar per kanalą sienoje. Tik esant pakankamam oro pritekėjimui, bus užtikrintas normalus katilo darbas bei katilinės vėdinimas.

Saugos reikalavimai

Katilinės turi būti įrengiamos vadovaujantis „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėmis". Pagrindiniai saugumo reikalavimai:

• Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų. Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
• Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę. Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.

Katilinės patalpos plotas turėtų būti 6-8 m2, idealu, kai katilinė namo centrinėje dalyje, sutrumpėja atstumai iki šildymo prietaisų.

Katilo pajungimo schema.

tags: #katilines #patalpos #reikalavimai