Svajojate apie nuosavą ūkį? Nesvarbu, ar tai būtų pelningas verslas, ar tiesiog veikla savo malonumui, yra daugybė ūkininkavimo stilių, tinkančių įvairiems poreikiams. Lietuvoje mažas ūkis apibrėžiamas kaip komercinis arba nekomercinis ūkis, kurio bendrasis pelnas yra mažesnis nei 250 000 eurų per metus. Maži ūkiai sudaro daugiau nei 90% visų Lietuvos ūkių.
Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas Lietuvoje.
Ūkininkavimo Stiliai
Yra įvairių ūkininkavimo stilių, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir galimybėms:
- Kaimo žemės ūkis: Gyvenimas vietovėje, kurioje yra daug žemės ir mažai žmonių.
- Miesto žemės ūkis: Maisto auginimas, perdirbimas ir paskirstymas mieste ir aplink juos.
- Daržovių apželdinimas: Vaisių ir daržovių auginimas tarp gėlių ir kraštovaizdžio augalų.
Nesvarbu, kurį stilių pasirinksite, svarbu rinktis vaisius ir daržoves, kurie gerai augs jūsų vietovėje ir kuriuos galima parduoti pelningai. Taip pat galite apmokestinti žmones, kurie atvyksta į jūsų ūkį už privilegiją patiems skinti vaisius ar uogas.
Ūkininko Ūkio Registracija
Ūkininko ūkį įregistruoti gali veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Ūkininkų ūkius įregistruoja rajonų savivaldybių administracijų Žemės ūkio skyriai pagal ūkininko turimos žemės buvimo vietą.
Norint įregistruoti ūkį Ūkininkų ūkių registre, asmuo pateikia savivaldybės administracijos darbuotojui šiuos duomenis:
- Ūkininko asmens ir korespondencijos duomenis.
- Ūkio adreso (pagrindinio žemės sklypo) duomenis.
- Ūkyje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos duomenis.
- Neprivalomus žemės ūkio sklypų duomenis, kuriuos ūkininkas pageidaus įtraukti į ūkio duomenis.
Taip pat reikia pateikti šiuos dokumentus arba jų kopijas:
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Dokumento, patvirtinančio asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti, kopija.
- Žemės sklypo naudojimo pagrindo patvirtinimo sutarties, neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kopiją, jeigu naudojamas žemės sklypas (ne ūkio adresas) nė vienam ūkio nariui nepriklauso nuosavybės teise, arba šių sutarčių sąrašą, kuriame būtų įrašyti sutarčių duomenys (kitos sutarties šalies, sutarties dalyko duomenys, sutarties sudarymo ir galiojimo pabaigos datos), patvirtintą ūkininko parašu ir teiginiu, kad jis atsako už pateiktų duomenų teisingumą, tikslumą ir išsamumą.
- Jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai pateikiama:
- Partnerių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos.
- Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopija.
- Ūkininko sutuoktinio prašymas įregistruoti jį partneriu (jei nėra sudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis).
Jeigu būsimas ūkininkas neturi žemės ūkio srities išsilavinimo ir yra jaunesnis nei 50 metų, jis privalo baigti pasiruošimo ūkininkauti kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą. Asmenys, norintys baigti mokymus, pateikia prašymą vienam iš profesinio mokymo teikėjų, turinčių teisę vykdyti mokymus pagal minėtą programą.
Ūkininko profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimai netaikomi Ūkininkų ūkių registre ūkį registruojantiems asmenims, vyresniems kaip 50 metų amžiaus ir turintiems ne mažesnę kaip 3 metų žemės ūkio veiklos patirtį.
Vienam iš žemės savininkų panorus tapti ūkininku ir įregistruoti savo ūkį, įtraukiant į ūkio duomenis žemės sklypą, priklausantį dviem ar daugiau asmenų, būsimasis ūkininkas jam priklausančią sklypo dalį galės įtraukti į ūkio duomenis kaip nuosavą žemę. Kitas dalis - pagal nuomos (panaudos) sutartį, kuri gali būti įregistruota arba neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Jei žemė priklauso sutuoktiniams, tarp jų gali būti sudaryta sutartis, kad vienas iš jų neprieštarauja, kad kitam sutuoktiniui, registruojančiam ūkininko ūkį, būtų perleista jo (jos) žemės dalis.
Priėmus LR ūkininko ūkio įstatymo pataisas ir patvirtinus naują Ūkininkų ūkių registro nuostatų redakciją, nuo 2018 m. ūkininkams atsirado prievolė kiekvienais kalendoriniais metais atnaujinti ūkio duomenis. Jeigu ūkio duomenys nepasikeitė, ūkininkas privalo šį faktą patvirtinti.
Taip, jei kitoje savivaldybėje turite nuosavos ar nuomojamos arba naudojamos pagal panaudos sutartį (nuoma / panauda turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre) žemės ūkio (miškų ar vandens) paskirties žemės.
Finansinė Apskaita
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. visi ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantys ekonominę veiklą, turės tvarkyti finansinę apskaitą kaip ir kiti savarankiškai dirbantys asmenys. Taigi finansinės apskaitos tvarkymas aktualus visiems ūkininkams ir gyventojams, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, vykdantiems ekonominę veiklą, t. y. siekiantiems gauti pajamų.
Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, finansinę apskaitą reglamentuos ne trys teisės aktai, o vienas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriuo patvirtinti supaprastintos apskaitos ir dvejybinės apskaitos tvarkos aprašai.
Ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, galės patys pasirinkti, kokiu būdu tvarkyti finansinę apskaitą. Visi kiti ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, turės teisę pildyti Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose, pirkimų ir pardavimų žurnalą, pasirinktinai popieriniu ar elektroniniu formatu.
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. keičiasi Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo (,,žaliojo žurnalo) pavadinimas. Dabar jis vadinasi Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalu.
Senojo formato žurnalai gali būti naudojami iki 2025 m. sausio 1 d., tuo atveju, jeigu žurnalo pirmasis lapas užpildomas pagal 2022 m. balandžio 25 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-280 patvirtinto Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos supaprastintos finansinės apskaitos tvarkos aprašo nuostatas.
Tvarkant apskaitą dvejybinio įrašo būdu 2022 m. galioja Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo taikant dvejybinio įrašo būdą rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491.
ES parama jauniesiems ūkininkams.
ES Parama Jauniesiems Ūkininkams
Jaunasis ūkininkas taip pat gali kreiptis lengvatinės paskolos - kartu su parama investicijoms arba atskirai. Didžiausia parama jaunajam ūkininkui - 60 000 Eur nepriklausomai nuo to, kokios specializacijos ūkis yra kuriamas. Parama išmokama dviem etapais - pirmoji išmokos dalis sudaro 80 proc. prašomos ES paramos jaunajam ūkininkui sumos ir yra išmokama priėmus sprendimą skirti paramą. Antroji 20 proc. dalinė išmoka išmokama, kai sėkmingai įgyvendinamas jaunojo ūkininko įsikūrimo verslo planas.
Jaunųjų ūkininkų projektai pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bus atrenkami pagal kriterijus, skiriant balus:
- Jaunasis ūkininkas įsipareigoja vykdyti žemės produktų ekologinę gamybą (turi būti sertifikuota ne mažiau kaip 50 proc.
- Jaunasis ūkininkas įsipareigoja perdirbti savo ūkyje pagamintą ir (arba) užaugintą žemės ūkio produkciją (pajamos iš žemės ūkio produkcijos perdirbimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc.
- Kuriamas mišrusis ūkis (iš daugiau nei 2 sektorių, iš kurių nei vieno pajamos neviršytų 50 proc. visų ūkio pajamų arba iš 2 sektorių, iš kurių kiekvieno pajamos ne mažiau kaip 30 proc.
- Kuriamas gyvulininkystės ūkis vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (šios vietovės sudaro ne mažiau kaip 50 proc. valdos ploto, pajamos iš gyvulininkystės daugiau kaip 50 proc.
Jaunojo ūkininko verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo ir vykdomas ne ilgiau kaip iki 2028 m.
Įkuriamo ūkio pajamos iš žemės ūkio veiklos ir žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo nuo verslo plano įgyvendinimo pabaigos iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos bus ne mažesnės kaip 75 proc.
ES parama jauniesiems ūkininkams gali būti skiriama, jei planuojamas įkurti ūkis, kurio potencialus ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija (VED), yra nuo 12 000 Eur iki 70 000 Eur (skaičiuojama pagal Žemės ūkio ministro patvirtintus normatyvus). Paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais ir kontrolės laikotarpiu (3 metus) ūkio žemės ūkio veiklos ir ūkyje išaugintos produkcijos perdirbimo pajamos turi sudaryti ne mažiau kaip 12 minimalių algų ir ne mažiau kaip 75 proc.
Jaunojo ūkininko valda sudaryta iš sklypų, kurie buvo sutuoktinio valdoje, ir šiems sklypams jau buvo skirta parama pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (įskaitant pagal 2014-2020 m.
Reikalavimai Ūkininkui
Mažiausiai ūkininko ūkiui registruoti yra nustatyta pusė Hektaro. Žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti ne mažesnė kaip 50 arų viename sklype (t.y. vienas sklypas, kuris ne mažesnis kaip 50 arų). Amžiaus ir išsilavinimo apribojimų realiai tai nėra.
Neturintiems su žemės ūkiu susijusio išsilavinimo (kokio nors tai diplomo), reikia lankyti kursus, gauti kursų baigimo dokumentą. Yra dar toks punktas, kad asmenims, vyresniems nei 50 metų, nereikia jokio diplomo ar kursų, jei jis anksčiau yra buvęs ūkininku ne trumpiau kaip 3 metus.
Jei nori turėti ūkininko ūkio statusą, privaloma bet kokiu atveju turėti mokslą kažkokį, pats mažiausias nustatytas įstatymu yra minimalūs ūkininkavimo pradmenų kursai: lankai apie mėnesį, gauni pažymėjimą ir gali ūkį steigti. Bet žemės ūkio verslą norint vystyti, nebūtina steigti ūkininko ūkio. Galima turėti ūkį kaip fiziniam asmeniui. Tada neprivalo turėti išsilavinimo, bet patartina. Jei nori dalyvauti šitame procese, žmogus turi išmanyti, kas vyksta. Be žinių šioje vietoje labai sudėtinga. Nebent, aišku, gali samdytis specialistus, konsultantus, kad viską prižiūrėtų - technologijas, finansus.
Jei neturi žemės ar pinigų jos įsigyti, ar kad kas padovanotų, tai neįmanoma pradėti verslo. Laisvos žemės nėra, iš valstybės žemė neparduoda - tik nuomojama 25 metams, bet praktiškai visa jau išnuomota. Lengviausias įsikūrimas, kada tėvai pasitraukia iš žemės ūkio verslo ir perduoda vaikams, arba nelaimės atveju būna, kad pasitraukia iš gyvenimo ir parduoda ūkį su žeme. Kito kelio nelabai matau. Turint pakankamai pinigų, žemės pasiūlos yra. Nuo 2 iki 10 tūkst. Eur už 1 hektarą. Galima įsigyti, bet pinigų ne truputį reikia turėti, o pakankamai.
Iš esmės, Lietuva laikosi ant žemdirbystės, augalininkystės ūkių, vadinasi reikia turėti žemės, kurią tu dirbsi. Tai daug lemiantis veiksnys. Kas tą žemę dažniausiai turi? Dažniausiai tai šeimos ūkių tęsinys, nes įsigyti žemę ir dar turėti lėšų nusipirkti būsimą techniką ar apyvartinių lėšų, tai praktiškai neįmanoma nuo nulio startuoti. Ar seneliai padovanoja, ar tėvai gabaliuką perrašo, kad tą pradžią suteiktų. Tai sunkiausias dalykas, pradedant žemės ūkio verslą, turėti žemės. Gali pradėti kurti verslą ir nuomojamoje žemėje. Gerai, jei atsiranda kažkas, kas atiduoda tą žemę taip laisvai dirbti. Paprastai jau visa žemė Lietuvoje užimta, praktiškai nėra tokios žemės, kuri nedirbama. Gauti laisvos žemės yra labai sudėtinga, nes neturi jokio konkurencinio pranašumo nei prieš nuomotoją.
Paskolą gauti būtų nelengva. Paskolos duodamos, jei turi užstatyti turto padengti paskolą kažkuo kitu, o jei neturi ką užstatyti, tai tokių rizikingų paskolų bankas neišduoda. Ši problema aktuali smulkiems ir vidutiniams. Su Lietuvos bankų asociacijos vadovu S. Kropu kalbėjau, kuris sako, jog pinigų turim, bet rizikingų paskolų neišdavinėsim. Pagrindinė problema, kad smulkus ar vidutinis ūkininkas neturi turto, ką bankui užstatyti. Norint kažką pradėti daryti turi arba turtingus tėvus turėti, arba giminaičius, arba partnerį. Bet partneris, kuris turi pinigų ir be draugų gali kurti verslą.
Kažkada buvo remiamas žemės įsigijimas per jauniesiems ūkininkams skirtą paramos priemonę, jie galėjo kompensacijos prašyti. Dabar nėra tokios galimybės.
Ūkio Sritis
Vienas svarbiausių dalykų - Europos Sąjungos parama. Pasirinkus labiau remiamą ūkio sritį, galima tikėtis didesnės ES paramos.
Mūsų ūkininkais tampama ne be ES paramos. Ryžtasi pradėti verslą su sąlyga, jei juos remia ES. Pas mus egzistuoja iškreipta situacija, nes ateina dažnai žmonės, kurie sako: „Padėkite. ką daryti, kad pradėčiau kažkokį verslą ir gaučiau paramą.“. Svarbu, kad žmogus būtų pats motyvuotas ir žinotų, ką reikia daryti ir turėtų savo verslo idėją. Mes su tuo stengiamės kovoti ir paaiškinti, kad čia ne tik paskolos gavimas ir, jei nesiruošia rimtai žiūrėti į tą verslą, tai nieko neišeis.
2014-2020 m. Lietuva išsikėlė prioritetą - atgaivinti ir paremti gyvulininkystę, sodininkystę, daržininkystę, uogininskytę. Dėl to didžioji paramos dalis nukreipta į šių sektorių kūrimą ir plėtojimą.
Gyvulininkystės ūkis turėtų daugiau šansų didesnę paramą gauti. Tai tai - sudėtingas verslas. Kasdien gyvuliai turi būti šeriami, atsiranda ir darbo jėgos poreikis, turi sugalvoti, ar vienas pats sugebės nudirbti visus darbus. Gyvulininkystės sektoriuje - mažiau žemės, nes pagrindas gyvuliai. Augalininkystės verslas - sezoninis, šioje vietoje jis lengvesnis, bet reikia daug žemės, kad galėtum pragyventi: pasidengti kaštus ir dar sau pasilikti. Visgi ne visi ryžtasi gyvulininkystei, nors ir prioritetai ir paramos intensyvumas daug didesnis šiuose sektoriuose nei augalininkystės ūkyje.
Turėtų likti tiesioginės išmokos, neaišku kaip pasikreips, bet jei žiūrėsime į kitas valstybes, jos jau praėjo mūsų šiandieninį etapą: irgi turėjo investicinę paramą ir tiesioginių išmokų paramą, taip pat buvo nutrauktas investicinių paramų teikimas, bet padidintas tiesioginių išmokų, tai jie generuodavo pinigų srautą iš jų. Tai nebus taip, kad visiškai nebus tos paramos, tiesioginės išmokos bet kokiu atveju liks.
Rinkos Tendencijos
Sunku daryti įtaką rinkos kainoms, šioje vietoje iš pelningumo pusės - augalininkystės verslas, mažiau rizikingesnis ir pelningesnis nei gyvulininkystės. Apskritai gyvulininkystė yra pienas, mėsa ir tai maisto produktas, kurio ilgai neišlaikysi. Augalininkas gali sandėliuoti savo produkciją ilgą laiką net metus ir laukti palankių kainų. Gyvulininkas šito negali sau leisti - pienas kasdien turi būti parduodamas. Kas susidūrė su krize, pamatė, kad šis verslas duoda minusą ir perėjo į augalininkystę.
Žemės ūkyje nėra pastovumo ir niekada nebus taip, kad žinosi rezultatus į priekį. Mes metus laiko nežinome į priekį, nes viską diktuoja rinka. Visi produktai konkuruoja su pasauline rinka. Kiek pasaulyje kainos, už tiek ir mes parduodame. Jeigu geri metai, dirbdamas užsiaugini lašinius ir lauki, negali paskutinių pinigų išleisti, nes kiti metai gali būti blogesnė. Gali ant nulio baigti ir tada tirpdai lašinius ir lauki geresnių metų. Ir per 5-10 metų išvedus kreivę matai, kad tik 1 ar keli proc. yra pelnas. Nebūna, kad 3 metus iš eilės pelnas. Produkcijos perteklius visur ir visų produktų: ir mėsos, ir kiaulienos, ir jautienos, ir daržovių, ir grūdų. 2 mlrd. badauja žmonių, tą perteklių galima rasti, kur paduoti, bet reiktų atiduoti jį, nes neturi pinigų iš ko pirkti.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kuriame regione ūkis kuriamas. Mat ūkininkas pririštas prie rajono specifikos.
Kokiame Lazdijų rajone, nederlingos žemės, pagrinde vyrauja gyvulininkystės ūkis, pievos. Augalininkystės neprikursi. Pavyzdžiui, Kauno ar Kėdainių regione yra derlingos žemės, Šiaulių apskrityje - labai derlingos žemės. Ten neapsimoka gyvulininkystės vystyti, nes daug naudos duoda pati žemė. O tose ne našiose nieko ir nepadarysi, nes gausi dvigubai trigubai mažesnius derlius nei ūkininkas gautų kitame rajone.
Jaunųjų ūkių kūrimą labai skatina ES parama, ne kas kitas. Nors dabar tendencija stebima, kai grįžta emigrantai iš užsienio, parsiveža idėjų. Bet vėl turi idėjų labai minimaliai ir bando kurti žemės ūkio verslus, uogininkystės. Ieško, kur parama. Ateina klausia, o kaip gauti paramą, nes nėra lengva.
Šiuo metu aš ūkio nekurčiau. Žinome, kad po Brexit ir kaimo plėtros programos, išmokos bus peržiūrėtos ir sumažės. Matome, kad nauja valdžia irgi kalba apie lengvatų nuėmimą. Taip, kad tie patys daugelis išeis iš ūkininkavimo, ne tik, kad nauji nebeateis. Deklaruoja pasėlius apie 127 tūkst. ūkininkų, 87 proc. dirba be pelno - tik juos gelbėja išmokos. Tai koks čia stebuklingas verslas? Jei toks būtų, tai eilė stovėtų prie ūkių, visi norėtų eiti ūkininkauti. Visi spaudžia į Vilnių nori teisininkais būti, valstybinime darbe dirbti, kur garantuotos darbo valandos ir atlyginimas. O čia ne 8 val. dirbi, o ir 14 val., ir 16 val., ir 24 val. kai reikia. To niekas nemato.
Pelningi Maži Ūkiai
Norėtumėte pradėti ūkininkauti siekiant pelno, dirbant pilną darbo dieną, bet neturite kapitalo nusipirkti daug žemės? Ne problema! Augindami populiarias žoleles, tokias kaip rozmarinas, šalavijas, raudonėlis, bazilikas ir mairūnas, galite gauti tvarkingą pelną. Jei pirmiausia mokotės, bičių auginimas yra viena pelningiausių mažų ūkių formų. Bičių auginimas leidžia parduoti medų, korių, bičių vaško ir apdulkinimo paslaugas. Mikro žalumynams, tokiems kaip lapiniai kopūstai, brokoliai ir rukola, auginti nereikia daug žemės, tačiau reikia patalpų arba šiltnamio. Norėdami gauti pelno, turėsite auginti daug mikrožalumynų.
Dvigubas pasėlių auginimas - tai dviejų pasėlių sodinimas iš eilės, siekiant sumažinti nuostolių riziką, padidinti pelną ir palaikyti dirvožemio sveikatą. Tačiau norint, kad tai būtų pelningas ūkis, derėtų investuoti į atitinkamas technologijas. Toks ūkis šiais laikais sunkiai prasiverstų be specialios įrangos ir naujos kartos traktorių bei kitos technikos. O pastaroji turi būti ne bet kokia, o su tam tikrais įrankiais, padėsiančiais pelningai dirbti.
Jei nuspręsite įkurti medelyną, turėsite turėti laiko ir pinigų, kad pamatytumėte pelną iš produkto.
Augalų šaknys.