Visi daugiabučių gyvenamųjų butų ir kitų patalpų savininkai kiekvieną mėnesį moka kaupiamąsias lėšas, o namo administratorius kiekvieną mėnesį šias kaupiamąsias lėšas apskaičiuoja, surenka ir apskaito. Kaupiamosios lėšos yra kiekvieną mėnesį gyventojų kaupiamos lėšos planuojamiems daugiabučio namo atnaujinimo, remonto ir namo išsaugojimo darbams atlikti pagal privalomus statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Šios lėšos butų savininkų yra kaupiamos atskiroje sąskaitoje pagal LR Vyriausybės nutarimą. Lėšos, atsižvelgiant į namo fizinę ir energinę būklę, yra kaupiamos ir panaudojamos konkretiems bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbams atlikti (tikslinės kaupiamosios lėšos), kurie numatomi namo ilgalaikiame atnaujinimo plane (stogo, sienų, laiptinių langų, šildymo mazgo ir pan. remontui).
Pažymėtina, kad kaupiamosios lėšos kaupiamos ir apskaitomos kiekvienam butui / patalpai atskirai, o ne visam pastatui bendrai. Kaupiamąsias lėšas tvarko pastato administratorius arba bendrijos valdytojas. Jie atsako už lėšų kaupimo planavimą, darbų prioritetų nustatymą, būtinųjų remonto darbų atlikimą, kaupiamųjų lėšų apskaitą.
Kaupiamosios lėšos nėra administravimo mokestis ir nėra administratoriaus pajamos - tai butų savininkų pinigai.
V. Stankevičius pabrėžė, kad didžioji dalis Lietuvos daugiabučių pastatyti dar sovietmečiu. „Šiandien tai atsisuka per dažnesnius gedimus ir didesnes bendras išlaidas. Valstybės sprendimas didinti minimalius kaupiamųjų lėšų tarifus iš esmės yra bandymas ištaisyti šią ilgai brandintą problemą, kad namai būtų prižiūrimi ne „nuo avarijos iki avarijos“, o pagal planą“, - LRT.lt komentavo V. Stankevičius.
Kam naudojamos kaupiamosios lėšos?
Kaupiamosios lėšos yra naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos kaupiamos konkretaus namo reikmėms: stogo, vamzdynų, fasado, laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo elementų remontui ar atnaujinimui. Kitaip tariant, tai - namo „finansinė pagalvė“, padedanti planuoti darbus iš anksto ir sumažinti riziką, kad staiga prireiks didelių įnašų.
Visi daugiabučio namo darbai (įvairūs remonto darbai, skirti atnaujinti ar suremontuoti bendrojo naudojimo objektus - stogą, sienas, laiptinės duris ir t.t.), kuriems bus naudojamos kaupiamosios lėšos, turėtų būti nurodomi ilgalaikių (dviejų ir daugiau metų) darbų plane, kuriame taip pat nurodoma darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai.
Kaupiamųjų lėšų tarifai ir jų skaičiavimas
LR Vyriausybė yra nustačiusi, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo - mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį yra taikomas minimalus kaupiamosios įmokos tarifas: daugiabučiams namams, kurių naudingas plotas iki 3000 kv. m. - 0,05 Eur už kv. m, o kurių naudingas plotas 3000 kv. m ir daugiau - 0,03 Eur už kv. m.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. kai kuriems namams kaupiamosios lėšos perskaičiuojamos iki naujo privalomo minimumo 0,1025 euro už kvadratinį metrą, vietoje anksčiau taikytų mažesnių dydžių. Jeigu namas jau kaupia daugiau nei nustatytas minimalus dydis, pokyčio sąskaitoje gali nebūti. Minimalus tarifas yra apatinė riba. Pokytį pajus dauguma, nes kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal būsto plotą.
Mėnesio įmoka skaičiuojama dauginant tarifą iš buto ploto. Kiekvienam kvadratiniam metrui mėnesio įmoka didėja 1,02 cento. Keturiasdešimties kvadratinių metrų butui įmoka padidės maždaug keturiasdešimt vienu centu, penkiasdešimties kvadratinių metrų butui maždaug penkiasdešimt vienu centu, šešiasdešimties kvadratinių metrų butui apie šešiasdešimt dviem centais, aštuoniasdešimties kvadratinių metrų butui apie aštuoniasdešimt dviem centais.
Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos taip: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m). Pavyzdžiui, žmogui buvo taikomas 0,0923 Eur už kv. m tarifas ir jis turi 60 kv. m butą. Anksčiau jo mėnesio įmoka buvo skaičiuojama taip: 0,0923 × 60 = 5,538 Eur. Dabar, pagal naują minimalų tarifą, ji skaičiuojama taip: 0,1025 × 60 = 6,15 Eur.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. galimi papildomi pokyčiai
Gyventojams verta įsidėmėti dar vieną terminą. Nuo 2026 m. liepos 1 d. kaupiamosios lėšos gali padidėti papildomai, jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir jei pastato būklė bus įvertinta ne kaip gera.
Valstybės nustatytam minimaliam tarifui gali būti taikomi koeficientai pagal pastato būklę. Jeigu būklė gera, tarifas lieka bazinis. Jeigu vidutinė, tarifas gali didėti du kartus. Jeigu bloga, tris kartus. Jeigu labai bloga, keturis kartus.
Jeigu bazinis tarifas yra 0,1025 euro už kvadratinį metrą, priklausomai nuo pastato būklės penkiasdešimties kvadratinių metrų butui mėnesio įmoka gali sudaryti maždaug penkis eurus, dešimt eurų, penkiolika eurų arba dvidešimt eurų.
Didžiausia rizika gyventojams ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas. Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo plano.
Pagal numatytą tvarką renovaciją baigusiems arba naujiems daugiabučiams penkerių metų laikotarpiui gali būti taikomas penkiasdešimties procentų mažesnis tarifas. Tai taikoma todėl, kad nauji ar renovuoti pastatai artimiausiu metu įprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.
Koeficientai, taikomi priklausomai nuo pastato būklės (nuo 2026 m. liepos 1 d.)
| Pastato būklė | Tarifo koeficientas | Pavyzdys (bazinis tarifas 0,1025 Eur/kv. m, 50 kv. m butas) |
|---|---|---|
| Gera | 1 | ~5,13 Eur |
| Vidutinė | 2 | ~10,25 Eur |
| Bloga | 3 | ~15,38 Eur |
| Labai bloga | 4 | ~20,50 Eur |
Kas yra ilgalaikis remonto planas?
Ilgalaikis remonto planas yra dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės taisyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionali. Paprastai planuojama kelerių metų, pavyzdžiui, penkerių, laikotarpiui. Planą gali parengti administratorius, techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas su specialistų pagalba. Planą privalo patvirtinti gyventojų dauguma.
Planas turi apimti planuojamus remonto ar atnaujinimo darbus, jų prioritetus, preliminarias kainas ir terminus.
Pastato techninę būklę periodiškai vertina administratorius arba namo samdytas techninis inžinierius. Jis parengia ataskaitas ir supažindina su jomis gyventojus. Vertinimai fiksuojami Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje ir yra matomi savivaldybėms bei institucijoms. Tai reiškia, kad pastato būklė nėra subjektyvi, o paremta oficialiais įrašais.
Kad būtų išvengta didesnių įmokų ateityje, gyventojams verta pasitikrinti taikomą kaupiamųjų lėšų tarifą. Pasidomėti, ar namas turi ilgalaikį remonto planą. Dalyvauti susirinkimuose ir balsavimuose. Įsivertinti, ar planuojami darbai atitinka realius poreikius.
Civinity pabrėžia, kad kaupiamosios lėšos yra ilgalaikės namo priežiūros dalis. Aiškus planas ir gyventojų įsitraukimas padeda išvengti staigių finansinių šuolių ir užtikrina, kad pastatas būtų prižiūrimas atsakingai ir skaidriai.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomas valstybės nustatytas minimalus tarifas 0,1025 euro už kvadratinį metrą, jeigu iki šiol buvo mažesnis. Mėnesio įmoka skaičiuojama dauginant tarifą iš ploto. Skirtumas yra 1,02 cento už kvadratinį metrą per mėnesį. Nuo 2026 m. liepos 1 d. įmokos gali augti papildomai, jeigu nėra patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir namo būklė įvertinta kaip prasta.