Šeimos verslo sėkmės istorija: nuo mažos kavinės iki autentiškų namų restorano

Vokiečių rašytojas Gustavas Freitagas yra pasakęs: „Kiekvieno žmogaus širdyje - miniatiūrinis jo tautos portretas.“ Nuostabu, kai tuo savo tautos atspindžiu, palikimu, papročiais ir tradicijomis žmogus dalijasi su kitais, perduodamas tai, kas geriausia, kuo labiausiai didžiuojasi, brangina.

Gražus šį posakį iliustruojantis pavyzdys - iš Armėnijos kilusių Suzanos ir Gračiko Simonianų šeima, kurie jau tris dešimtmečius savo namais laiko Lietuvą, tiksliau - Širvintas. Čia, 52-ajame automagistralės Vilnius - Panevėžys kilometre, jau 23 metus veikia restoranas „Suzana“, stebinantis net visko mačiusius keliauninkus. Apie šią armėniškos virtuvės namais vadinamą užeigą, šeimos palaikymą siekiant svajonių, meilę Lietuvai ir jos žmonėms kalbėjomės su restorano savininke ir siela p. Suzana.

Norėdami papasakoti apie tai, nuo ko gi viskas prasidėjo, turime nusikelti į 9-ojo dešimtmečio pabaigą. Tuometu Suzanos vyras Gračikas tarnavo Rygoje, Latvijoje, vėliau čia studijavo ir dirbo. Pas jį atvyko Suzana. Visgi jiedu planavo grįžti į Armėniją, tačiau… 1988 m. gruodžio 7 d. šalį supurtė pražūtingas žemės drebėjimas, ir Suzanasu vyru Gračiku liko Rygoje. Vėliau šeima, jau su dviem vaikais, persikėlė gyventi į Lietuvą, kur buvo apsistoję jų draugai.

Iš pradžių gyveno Vilniuje, nuomojosi būstą, o, norėdami ištrūkti į gamtą, pakvėpuoti grynu oru, atvažiuodavo į Širvintas pas pažįstamus. Sykį sužinojo, kad netoliese parduodamas namas, nutarė jį nusipirkti ir turėti sodybą, kurioje galėtų leisti laisvalaikį jau su atžalomis. Vis daugiau laiko leisdami šiame krašte, dirbdami netoliese įsikūrusioje užeigoje, galiausiai nutarė atidaryti savo restoraną bei motelį ir, padedami tėvų, palaikomi artimųjų, 2001 m.

Idėja restoraną pavadinti žmonos vardu buvo Suzanos vyro. „Visi žmonės mane atpažindavo ir vadindavo Suzana, kai kurie - Zuzana, užsukę vis užtraukdavo: „Oi, Zuzana, širdis mano“, ir Gračikas nusprendė restoraną pavadinti mano vardu, kad vietiniai žmonės žinotų, kur mes persikėlėme“, - pasakoja p. Suzana.

Pasak p. Suzanos, greta populiariausių armėniškos ar lietuviškos virtuvės patiekalų norisi savo nuolatinius svečius nustebinti, pasiūlyti ką nors naujo, kokybiško, gardaus ir netikėto. Taip meniu atsirado „Fish & Chips“ - gruzdintos menkės alaus padaže su keptomis bulvytėmis ir tartaro padažu; aštuonkojis su juodaisiais lęšiais ir krevečių kiautų padažu; taip pat jaučio žandas, troškintas raudonajame vyne, patiekiamas su bulvių piurė ir daržovėmis.

Dar vienas noras, kuriuo pasidalijo p. Suzana, - įtraukti į meniu jaučio kaulų sultinį chašą, kuris verdamas visą naktį. Šio patiekalo ruošimas ir valgymas - savotiškas ritualas. Šeimininkas nemiega per naktį ir prižiūri ilgai verdantį sultinį, o anksti ryte visi jo skanauja. Ant stalo būtinai turi būti česnakų, druskos ir džiovinto lavašo. Pagardinę sultinį druska ir česnakais, įtrupinę lavašo, armėnai jį valgo ir kaip maistą, ir… kaip vaistą. Šis sultinys ypač tinka moterims, nes tai - natūralus kolageno šaltinis, maistas odai, plaukams, tikras jaunystės ir sveikatos eliksyras.

Nenuostabu, kad žmonės čia sugrįžta: nors pakelės užeigų mūsų šalyje esama daug ir pačių įvairiausių, ši vieta išties išsiskiria. Pirmiausia - šviežiu, čia pat virtuvėje ruošiamu maistu, autentiškais armėnų, europietiškos virtuvių ir lietuviškais patiekalais, estetiška aplinka, šeimininkų ir viso čia dirbančio personalo svetingumu, nuoširdžiu rūpesčiu bei aptarnavimu. Tai vieta, kur mėgstama pasikviesti brangių ir garbingų svečių; paskanauti gardžių patiekalų atvykstama ne tik iš aplinkinių miestų bei miestelių, bet ir iš sostinės. Išties, kas gi ta pusė šimto kilometrų, kai gali pasimėgauti tikrais armėniškais skoniais, pajusti tos šalies dvasią, šilumą ir vaišingumą.

Armėnų virtuvė - viena seniausių pasaulyje, ir nors Armėnijoje yra buvęs toli gražu ne kiekvienas lietuvis, šios šalies patiekalai lietuvių itin mėgstami. Armėnų virtuvės pagrindą sudaro žalumynai, sūriai, gaminami iš karvių, ožkų pieno, daržovės, mėsa ir lavašas. Mėsa patiekalams dažniausiai naudojama neriebi, kepama ant ugnies, o ne keptuvėje. Armėnijoje ji dažniausiai valgoma su šviežiomis ar ant tos pačios ugnies keptomis daržovėmis. Svarbiausia čia - natūralus skonis - mėsos, daržovių patiekalams pagardinti naudojama daug įvairių žolelių: krapai, petražolės, čiobreliai, kalendros, bazilikai ir kt. Armėnų maistas paprastas ir gardus, o gamina šioje šalyje visi.

Ponia Suzana prisipažino nepažįstanti nė vienos moters, kuri nemokėtų skaniai gaminti ar kepti pyragų, taip pat ir vyro, kuris nemokėtų paruošti mėsos ar marinuoti šašlyko. Restorano „Suzana“ svečiams siūloma autentiškų armėniškų patiekalų, ruošiamų pagal p. Suzanos receptus. Tradicinis armėnų mėsos valgis - marinuotas šašlykas su žalumynais - žinoma, yra bene populiariausias ir mėgstamiausias mūsų šalyje armėnų virtuvės patiekalas.

Vienas charakteringiausių, tipiškų armėnų virtuvės patiekalų, pasak p. Suzanos, - dolma iš jautienos faršo su ryžiais, svogūnais bei prieskoniniais žalumynais iš savo daržo. Tai savotiški balandėliai, tik malta mėsa čia vyniojama į specialiai paruoštus vynuogių lapus, suteikiančius patiekalui autentiškumo. Vienas charakteringiausių, tipiškų armėnų virtuvės patiekalų yra dolma. Beje, ir pačioje Armėnijoje, ir šios šalies restoranuose užsienyje ruošiama nemažai patiekalų, kurie yra bendri visam Kaukazo regionui.

Vienas iš tokių - charčio. Šia net dvylika skirtingų prieskoninių žolelių paskaninta aštria sriuba, įtraukta į restorano meniu, p. Suzana ypač didžiuojasi ir stengiasi, kad jos skonis nesikeistų, išliktų toks pat puikus. Na, o teikiantiems pirmenybę švelnesniam skoniui, patariame rinktis tradicinę armėnišką sriubą su jautiena - chašlamą. Na, o smaguriams patiks bene populiariausias armėniškas saldėsis - pachlava. Tai kepinys, kurį sudaro plonytė tešla, medus ir riešutai.

Beje, Armėnijoje labai populiarus ir mums puikiai žinomas tortas „Napoleonas“, tik čia jis sutepamas vien kremu, be uogienės. Nacionalinis Armėnijos gėrimas - konjakas, tačiau, pasak p. Suzanos, šiomis dienomis bene dažniau pasirenkamas vynas. Bene populiariausias armėniškas saldėsis - pachlava.

„Suzana“ kviečia atšvęsti čia šeimos šventes, vestuves, krikštynas, jubiliejus ar kolektyvinius vakarus, visus rūpesčius patikint profesionaliam restorano kolektyvui. Bus pasirūpinta ne tik skaniais patiekalais, bet ir visos šventės organizavimu: dekoracijomis, muzikantais, vakaro vedėju, apgyvendinimu… Čia taip pat ruošiami prabangūs pobūviai, furšetai, degustacinės vakarienės, teminiai vakarai. Štai armėniškas vakaras, kurio metu svečiai mėgavos iarmėniškais patiekalais, klausėsi armėniškos muzikos, orestorano personalas buvo pasipuošęs tautiniais kostiumais, sulaukė itin didelio atgarsio.

Na, o šį rudenį surengta gurmaniška jūrų gėrybių ir žuvų vakarienė su specialiai šiam vakarui virtuvės šefo Gintaro Martinonio sukurtais patiekalais, itališku klasikiniu desertu bei prie valgių priderintu vynu. „Norisi pasiūlyti šio krašto žmonėms išties aukštos kokybės patiekalų, suteikti jiems galimybę paskanauti gurmaniškų gėrybių“, - teigia p. Suzana.

Pačioms įvairiausioms šventėms, progoms paminėti restorane „Suzana“ yra puikios sąlygos: pirmo aukšto erdvė, kurioje telpa apie 100 svečių, taip pat 60-ies vietų banketinė salė bei taip pat čia įrengta ir mažesnė, privatumą užtikrinanti jauki salytė mažesnėms draugijoms. Šiltuoju metu svečių itin mėgstama lauko erdvė, o, orams atšalus, galima apsistoti jaukiose vidaus salėse, kurios, dekoruotos šventiškai, atrodo itin puošniai ir elegantiškai.

Itin šiltai ir jautriai atsiliepianti apie mūsų šalį ir Širvintų kraštą, kur jaučiasi sava ir mylima, p. Suzana sako, kad iš tiesų, kad ir kur būtų, pasiilgsta Lietuvos, jos gamtos, žalumos. „Kaip sakoma, visur gerai, bet namuose geriausia. O čia - mūsų namai“, - jautriai užbaigia pokalbį restorano savininkė.

O juk iš tiesų, kaip sakė amerikiečių rašytojas Džordžas Santajana, „kojomis žmogus turi įaugti į savo tėvynės žemę, bet jo akys tegul žvalgosi po pasaulį“.

Šeimos verslas gimė neatsitiktinai - įkūrėjai jau nuo mokyklos laikų darbavosi restoranuose ir, kaip pasakoja Rūta, jiems teko išbandyti visas pozicijas - nuo indų plovėjų iki vadovų. Pastaruosius kelis metus „MeatUp“ virtuvės šefas ir restorano įkūrėjas L. Gaudėšius dirbo virtuvės šefu Danijoje, o prieš atidarant nuosavą restoraną teko padirbėti ir viename iš Palangoje esančių. Tuo tarpu Rūta yra šio restorano direktorė, taip pat darbuojasi prie baro.

„Gyvendami Vilniuje, Kaune ar Danijoje visada turėdavome mėgiamą vietą, kur galėdavome neįpareigojamai leisti laiką skanaudami gerą maistą, kokybiškus gėrimus, žiūrėdami sporto varžybas. Būtent nuo to mūsų „MeatUp“ vizija ir prasidėjo - stengiamės sukurti vietą, kurioje būtų gera ir dirbti, ir lankytis, kurios duris svečiai kaskart užvertų su šypsena ir planuodami sekantį apsilankymą“, - pasakoja viena iš restorano įkūrėjų R. Andriušytė-Gaudėšienė.

Čia atvykę svečiai gali ne tik paskanauti grilio patiekalų, bet ir gerai praleisti laiką: restoranas turi biliardo stalą, knygų lentynas, transliuoja sporto varžybas, taip pat yra įkurtas ir vaikų žaidimų kambarys, kur laiką gali leisti ir mažieji restorano lankytojai. Nors „MeatUp“ labiausiai orientuojasi į ant tikrų anglių ruoštus mėsos patiekalus, meniu galima rasti ir egzotiškesnių, įdomesnių patiekalų.

„Mūsų virtuvės komanda jauna, pasisėmusi patirties užsienio šalyse, tad mūsų meniu jungia skirtingų pasaulio virtuvių skonius ir praktikas. Daug įkvėpimo mūsų šefas sėmėsi iš savo draugų bei buvusių kolegų iš Tailando, Meksikos, Artimųjų Rytų, Australijos, skirtingų Europos valstybių“, - dėsto Rūta. Svečiams taip pat siūloma paragauti ir kas rytą konditerės iškeptos šviežios duonos, bandelių ir įvairių desertų, kuriuos taip pat galima įsigyti ir išsinešimui.

„Be nuolatinio meniu nuolat turime specialių šefo pasiūlymų, taip pat būna ir paslėptų meniu opcijų, kurias svečiams pasiūlo mūsų padavėjai, tad siūlome nebijoti eksperimentuoti ir kas kartą užsukus paragauti naujų skonių“, - priduria virtuvės šefas L. Gaudėšius.

„MeatUp“ įkūrėjai pasakoja, kad dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos pasaulyje ir stringančių įrengimo darbų, atidarymo dieną teko ne kartą nukelti. „Išsvajotojo atidarymo vakarėlio nepavyko turėti - iki paskutinio momento nežinojome, kada pavyks atsidaryti. Praėjus vos dienai po intensyvių pasiruošimo ir įrengimo darbų paskelbėme, kad atsidarome. Tiek su džiaugsmu, tiek su nerimu to laukėme, nes reklamos nebuvo daug, visiškai nežinojome, ko tikėtis“, - pasakoja Lukas.

Vis dėlto, pirmoji diena nenuvylė - svečių tą vakarą susirinko nemažai, o dabar jau sulaukia ir grįžtančių lankytojų. „Mūsų grilio namas nėra tik steikų restoranas, kurį galima sau leisti kartą per savaitę - veikiau tai susitikimų ir gero laiko praleidimo vieta, kur savo mylimų svečių laukiame kasdien“, - teigia Rūta.

Uostamiesčio centre įsikūrusi vegetariška kavinė „Laimės skonis“ laužo standartus. Šioje vietoje galima atsipalaiduoti ir pabėgti nuo kasdienių rūpesčių. Kruopščiai ir su meile pagamintas maistas pamalonins gomurį, kūrybiškas kolektyvas stebins savo išmone, o pravėrę „Laimės skonio“ duris pasijusite, kaip užsukę pas gerus draugus. Tokią kasdienybę įvardija kavinės savininkas Mykolas Astrauskas.

Kavinė „Laimės skonis“ didžiuojasi galėdama pristatyti vegetariškų patiekalų valgiaraštį, kuris nudžiugins net ir mėgstančiuosius mėsą. Tiekiamos porcijos stebina savo dydžiu, tad galima ne tik paragauti, bet ir sočiai pasimėgauti sveiku ir skaniu maistu. „Išsiskiriame savo paprastumu ir originalumu - ši vieta leidžia pamiršti oficialumą ir kviečia jaukiai įsitaisyti iš europinių padėklų sukurtose sofutėse. Norime klaipėdiečius bei miesto svečius užkrėsti gera nuotaika ir kviečiame paragauti sveiko greitojo maisto. Ne veltui ir pavadinimas „Laimės skonis“ - savo klientams norime padėti atrasti, kur slypi laimės paslaptys“, - dėsto M. Astrauskas.

Verslininkas priduria, kad vegetariška kavinė kilo ne iš idėjos, o iš poreikio. Jo nuomone, Klaipėdai jau seniai reikėjo tokios vietos. „Vietos, kur tiesiog galėtum ateiti atsigerti arbatos, pavalgyti skanaus maisto ir pasijusti kaip pas draugus svečiuose. Siekiame, kad pas mus žmogus jaustųsi ne kaip atėjęs į kokį restoraną, kur galioja patys įvairiausi apribojimai ar taisyklės. Čia lygūs visi“, - pabrėžia savininkas.

Pasiteiravus apie kylančius sunkumus, M. Astrauskas sako, kad sunkiausia dirbti su žmonių sąmone. „Šio proceso įgyvendinimas yra ilgas ir sudėtingas. Mes esame vis dar kelyje. Dirbame ne tiek su pačia idėja, kiek su visuotine žmonių sąmone. Laužome įsisenėjusius stereotipus, taisykles ir standartus. Dažnai žmonės net leisdami laisvalaikį jaučiasi įsitempę. Daugeliui keista ir sunku suvokti, kad galima ateiti į viešą vietą ir jaustis laisvai. Užsukti į kavinę, kuri būtų lyg gerų draugų namai. Būtent to ir siekiame. Juk tuomet net atmosfera tampa magiška ir jauki“, - pabrėžia verslininkas.

Jis priduria, kad kasdienių sunkumų taip pat neišvengiama, kaip ir visur. Juk reikia sugalvoti, kuo skaniai pamaitinti klientus, kaip jų pritraukti daugiau ir kaip padaryti, kad „Laimės skonio“ kolektyvas būtų laimingas bei motyvuotas dirbti toliau. Ne tik dirbti, bet ir skleisti laimę kitiems.

Prabilęs apie investicijas, „Laimės skonio“ savininkas tikina, kad jam jau tai atsipirko. Tik galbūt labiau ne pinigais, o gėrio ir laimės dalijimųsi su kitais. „Žinoma, kiekvieną dieną reikia įdėti daug darbo. O atsipirkimas, mano akimis, gana reliatyvus dalykas - man tai jau atsipirko. Ne tik finansiškai, bet ir dvasiškai. Aš pasaulio nematuoju pinigais. Už juos daug brangiau yra kiekviena šypsena, kiekvienas nuoširdus kliento ištartas „ačiū“, žinojimas, kad galbūt kažkam praskaidrinai dieną“, - džiaugiasi M. Astrauskas.

Pasak jo, šis verslas - tai naujos pažintys ir nuostabūs žmonės, kurie čia lankosi. „Geriausias jausmas, kai čia žmonės ateina ne tik pavalgyti, bet ir atgauti jėgų, pailsėti. Kiekvienas čia yra lygus - benamis ar karalius - žmogus. Nesu per daug ambicingas. Nežadu uždirbti milijono, nenoriu sukurti imperijos. Aš tiesiog noriu sukurti namus, oazę sau ir kitiems. Noriu padėti visiems, kuriems to reikia: „O toliau viskas bus, kaip būti privalo, kažkam žirgas, o kažkam tik kamanos, kaip sakė maestro Vytautas Kernagis“, - motyvuoja verslininkas.

„Jeigu jauti, kad kažką reikia daryti ir kad tai yra teisinga, pirmyn, jei ne - savęs neapgausi, negali daryti to, ko nenori.“ M. Astrauskas.

Kalbėdamas apie ateities planus ir svajones, „Laimės skonio“ savininkas prasitaria, kad yra minčių nusipirkti autobusiuką, kuriuo būtų galima maitinti žmones visoje Lietuvoje bei Europoje. „Ši plėtra būtų kaip antras filialas, tik ant ratų. Kol kas tai tik idėja, tad konkrečiau dar nekomentuosiu“, - sako verslininkas.

Kitiems, kurie nori, tačiau galbūt nesiryžta pradėti ir imtis savo verslo, laimę ir gėrį dalijantis M. Astrauskas linki drąsos bei ramybės. „Jeigu jauti, kad kažką reikia daryti ir kad tai yra teisinga, pirmyn, jei ne - savęs neapgausi, negali daryti to, ko nenori.

Sėkmės istorijos pamokos

Šios istorijos atskleidžia ne tik sėkmingų verslų kūrimo ypatumus, bet ir svarbius aspektus, kurie padeda išlaikyti aukštą kokybę, autentiškumą bei klientų pasitenkinimą.

• Šeimos palaikymas ir bendradarbiavimas: Daugelis sėkmingų restoranų ir kavinių yra šeimos verslai, kuriuose nariai dirba kartu, palaiko vienas kitą ir dalijasi atsakomybe.
• Autentiškumas ir unikalumas: Išskirtinis meniu, interjeras ar paslaugos padeda pritraukti klientus ir sukurti lojalumą.
• Kokybė ir šviežumas: Naudojant aukštos kokybės, šviežius produktus ir ruošiant patiekalus vietoje, užtikrinamas geresnis skonis ir klientų pasitenkinimas.
• Svetingumas ir rūpestis: Šiltas priėmimas, nuoširdus aptarnavimas ir dėmesys klientų poreikiams sukuria jaukią atmosferą ir skatina sugrįžti.
• Gebėjimas prisitaikyti: Verslas turi būti lankstus ir sugebėti prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, klientų poreikių ir naujų tendencijų.
• Finansinis raštingumas: Tinkamas finansų valdymas yra būtinas norint užtikrinti verslo stabilumą ir augimą.
• Socialinė atsakomybė: Rūpinimasis bendruomene, darbuotojais ir aplinka padeda sukurti teigiamą įvaizdį ir pritraukti klientus, vertinančius socialiai atsakingą verslą.

Apibendrinant, sėkmingo restorano ar kavinės savininko kelias reikalauja ne tik verslumo įgūdžių, bet ir aistros maistui, meilės žmonėms bei nuolatinio tobulėjimo. Tik derinant šiuos elementus galima sukurti vietą, kuri taptų ne tik verslu, bet ir tikrais namais klientams.

Kavos namas, UAB: Finansiniai duomenys

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai UAB "Kavos namas" finansiniai duomenys:

Šaltinis: Rekvizitai.lt

tags: #kavine #namai #savininkas