Kėdainių aruodai: Bylų istorija ir teisiniai ginčai

Šiame straipsnyje apžvelgiama UAB "Kėdainių aruodai" dalyvavimo bylose istorija, taip pat nagrinėjami su įmone susiję teisiniai ginčai.

UAB "Kėdainių aruodai" teismuose

Nuo 2015 metų įmonė UAB "Kėdainių aruodai" dalyvavo 7 bylose (skaičiuojamos tik viešai skelbtos aukštesnės instancijos teismų bylos). Bylų tipai: visos 7 - civilinės bylos.

Šiame sąraše pateikiamos tik tos bylos, kurios buvo skelbtos viešai. Skelbiamos tik civilinės Lietuvos Aukščiausiojo, Lietuvos apeliacinio ir apygardų teismų bylos.

Žemės ginčas tarp O. Kuprienės ir Župerkų

Viena iš įdomesnių istorijų, susijusių su Kėdainių kraštu, yra ginčas dėl žemės tarp O. Kuprienės ir ūkininkų Župerkų. Ši istorija atskleidžia sudėtingus nuosavybės klausimus ir teisinius procesus, su kuriais susiduria žemės savininkai.

O. Kuprienė pasakoja, kad jos brolis, prieš mirtį, dalį žemės pardavė ūkininkams Župerkams, o kitą dalį padovanojo jai. Taigi mes su ūkininkais Župerkais esame bendrasavininkai, - istorijos užuomazgas pasakoja O. Kuprienė.

Tačiau aš iš karto Kęstučiui Župerkai pasakiau, kad iš jų išeinu ir tuos 7 ha žemės noriu valdyti pati.

Kaip toliau pasakojo pašnekovė, jokių prieštaravimų ar ginčų dėl tokio senjorės noro su ūkininkais, K. Župerka nekilo. „Jie su viskuo sutiko, gražiai kalbėjo Šiauliuose, kai rašėmės dokumentus.

Tačiau netrukus situacija pasikeitė. Nuvažiuoju po kiek laiko, žiūriu, jau apsėta, - nemalonią ūkininkų staigmeną prisiminė O. Kuprienė.

Ateina pavasaris. Paskambinu Mantui Župerkai, kuris viską tvarko. Aš jam pasakiau, kad deklaruosiu žemę, nes ji yra mano. Tai buvo 2021 m. gegužės mėnesį. Jis man rėžė, kad man nepriklauso jokios žemės, - čia viskas mūsų, mes tave paduosim į teismą. Ten visi mūsų pažįstami ir mes teismą laimėsim.

Kaip teigė senjorė, tuo viskas ir baigėsi. „Jie deklaravo mano žemę, bet gal birželio mėnesį vėl atvažiavo, siūlė man po 300 eurų už ha. Sako, - žinai, mes labai apsirikom. Mes turim 200 sklypų, sumaišėm ir deklaravom tavo žemę. Bet mums reikia sutartėlės, kad mes apsėjom. Mes tą sutartėlę surašėm.

Remiantis O. Kuprienės nurodytomis aplinkybėmis, K. Župerka nepaisydamas aplinkybės, kad vykęs ginčas teisme dar nebuvo išnagrinėtas ir kad su K. Župerka jokie sutartiniai santykiai nesiejo, tyčia neatlaisvino O. Kuprienei priklausančios žemės, su kuria iš esmės elgėsi kaip su savo nuosavybe. K. Župerka savavališkai O. Kuprienei priklausančioje žemėje atliko žemės darbus, tokiu būdu užkirsdamas O. Kuprienei galimybę pačiai ūkininkauti jai priklausančioje žemėje.

Teisminiai procesai

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė senjorės advokatas R. Mikulskas, šiuo metu yra paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui.

Advokatas Ramūnas Mikulskas: „O. Kuprienės pozicija buvo pagrįsta ir, mano nuomone, teismas turėjo apginti jos teises bei teisėtus interesus. Tikiuosi, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertins bylos aplinkybes ir priims kitokį, t. y. O. Kuprienei palankų sprendimą“, - vylėsi R. Mikulskas.

Plačiau ją pakomentavo ūkininko ir advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ advokatė Eglė Višinskienė.

Esminė ginčo ir nepalankaus sprendimo problema yra ta, jog O. Kuprienės pasiūlymas K. Župerkai pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį nebuvo įformintas raštu, dėl ko sudėtinga įrodyti, jog nuomotojas pasiūlė ankstesniam nuomininkui nuomotis žemę pirmumo teise.

Tenka tik apgailestauti, kad Ona Kuprienė ir jos atstovas pasirinko tokį kelią - žeminti ūkininkų dalykinę reputaciją ir kalbėti žiniasklaidoje nepagrįstomis prielaidomis ir samprotavimais.

Šioje situacijoje labai svarbu, jog įstatymas aiškiai nustato tris sąlygas, kada buvęs žemės nuomininkas turi pirmumo teisę sudaryti žemės nuomos sutartį, t.y.:

• pasibaigęs žemės nuomos sutarties terminas;
• su buvusiu nuomininku tokiomis pačiomis sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja kiti asmenys;
• buvęs nuomininkas tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Ona Kuprienė priėmė sprendimą išnuomoti savo žemės sklypą. Vadinasi, tiek ūkininkui Kęstučiui Župerkai, tiek Rolandui Žliobai, kuris, beje, bylos nagrinėjimo metu ūkininku nebuvo, turėjo būti pasiūlytos tokios pačios nuomos sąlygos.

Ūkininkas Kęstutis Župerka nei žodžiu, nei raštu savo pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypą neatsisakė, anaiptol, siekė atnaujinti nuomos sutartį geranoriškai bendraudamas su p. Ona Kupriene.

Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, jog, siekdami pagrįsti savo poziciją, taip pat apeiti ankstesniojo nuomininko pirmumo teisę išsinuomoti žemės sklypą, savininkas ir naujasis nuomininkas neva tai nutraukia sudarytą nuomos sutartį ir nurodo, jog savininkas priėmė sprendimą pats dirbti žemės sklypą. Kas nutiko ir šio ginčo atveju.

Šioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad esminė ginčo ir nepalankaus sprendimo problema yra ta, jog O. Kuprienės pasiūlymas K. Župerkai pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį nebuvo įformintas raštu, dėl ko sudėtinga įrodyti, jog nuomotojas pasiūlė ankstesniam nuomininkui nuomotis žemę pirmumo teise.

O. Kuprienė sakė, jog iš pradžių teismas lyg ir buvo jos pusėje, bet galop viskas atsisuko prieš ją: „Nutartyje taip pat parašyta, kad jiems sutarties nuoma priklauso penkeriems metams. Bet tai netiesa! Tegul viską sprendžia teismai, čia nėra į ką kreipti dėmesio. Yra advokatai, teismai, tegul jie sprendžia. Tuo nesirūpinkim, yra svarbesnių reikalų“.

2022 m. sausio 17 d. Župerkoms parašiau ir išsiunčiau registruotą laišką, kad aš pati dirbsiu, niekam nenuomosiu ir niekam neparduosiu tų 7 ha. Tų pačių metų gegužės 3 d. pati apsisėjau tuos laukus. Bet viską samdžiau, o jie lakstė po mano žemę, visur fotografavo. Jie dabar įrodinėja, kad ne aš pati dirbu. Netgi paskutinio teismo metu, 2022 m. rugpjūčio mėn., vienas iš Župerkų tiesiogiai pasakė: „Ji durna yra“. O teisėja nutarty įrašė, kad ji nieko neatsimena“, - ironiškai juokėsi O. Kuprienė.

Aš jau perrašiau žemę anūkei. Ji po metų baigia mokslus ir labai nori Lietuvoje gyventi, alpakas auginti. Tokia yra jos svajonė. Esu parašiusi ir testamentą“, - vildamasi, jog pagaliau gal bent viešumas padės pasiekti teisingumą, sudėtingos istorijos pasakojimą baigė O. Kuprienė.

Susisiekus su senjorės O. Kuprienės advokatu Ramūnu Mikulsku, jis teigė, jog 2022-10-12 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai priėmė sprendimą, kuriuo patenkino K. Župerkos ieškinį.

„Esminė ginčo ir nepalankaus sprendimo problema yra ta, jog O. Kuprienės pasiūlymas K. Župerkai pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį nebuvo įformintas raštu, dėl ko sudėtinga įrodyti, jog nuomotojas pasiūlė ankstesniam nuomininkui nuomotis žemę pirmumo teise“, - atkreipė dėmesį R. Mikulskas.

„Tie valakitai iki šiol dar tęsiasi. Gavau paskutinę nutartį… Joje surašyta, ką Župerkai kalbėjo per teismą. Bet jie taip ten melavo… Pavyzdžiui, buvo parašyta, kad po sutarties pasirašymo jie mane vežė iš Šiaulių, mes kalbėjomės. O aš su jais net nevažiavau! Likau pas brolį Šiauliuose, padėjau jam nuvykti į Klaipėdą chemoterapijai. Pas jį praleidau dvi savaites, - teismo nutartimi stebėjosi O. Kuprienė. Visoje nutartyje tik jų kalba. O man per teismą du ar tris kartus tik leido pasisakyti. Pasakiau: „Gerbiama teisėja, mes už tą žemę jau dešimt metų buvome Sibire ir vėl grįžta ta pati istorija. Kaip taip gali būti, kad aš negaliu turėti nuosavybės?“. Paskui sakiau kalbą apie tai, kaip man M. Župerka buvo sakęs, kad teisme visi pažįstami ir jis laimėsiąs teismą.

Senjorė sakė, jog iš pradžių teismas lyg ir buvo jos pusėje, bet galop viskas atsisuko prieš ją: „Nutartyje taip pat parašyta, kad jiems sutarties nuoma priklauso penkeriems metams. Bet tai netiesa! Tegul viską sprendžia teismai, čia nėra į ką kreipti dėmesio. Yra advokatai, teismai, tegul jie sprendžia. Tuo nesirūpinkim, yra svarbesnių reikalų“.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų nepalankų sprendimą, t. y. apeliacinį skundą atmestų, O. Kuprienė turi teisę teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ši istorija iliustruoja, kaip svarbu tinkamai įforminti susitarimus raštu ir kaip sudėtinga gali būti įrodyti savo tiesą teisme, ypač kai susiduriama su įtakingais oponentais.

Šioje istorijoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad esminė ginčo ir nepalankaus sprendimo problema yra ta, jog O. Kuprienės pasiūlymas K. Župerkai pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį nebuvo įformintas raštu, dėl ko sudėtinga įrodyti, jog nuomotojas pasiūlė ankstesniam nuomininkui nuomotis žemę pirmumo teise.

Tokios istorijos primena, kad teisiniai ginčai gali būti sudėtingi ir užtrukti ilgą laiką, o jų baigtis ne visada būna teisinga.

"Šamūkio" bankroto byla

Dveji metai teismų maratono, pasibaigę Kėdainių kraštą garsinusios žuvininkystės įmonės bankroto byla ir kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančiais įsiskolinimais. Taip baigėsi dar 2023 metų pabaigoje aikštėn iškilusi negyvų šamukų „Kėdainių vandenų“ siurblinėje istorija.

Kol kas „Šamūkio“ bankroto byla dar nesibaigė, skolos vis dar neišmokėtos, tačiau nuoskaudų iš abiejų teismo suolų pusių - daugiau nei pakankamai.

Bendrovė ėmėsi skaičiuoti patirtą žalą ir ruošėsi pateikti pretenziją.

Kol „Kėdainių vandenys“ kalbėjo apie neteisėtą prisijungimą, žalą ir būtinybę atlyginti nuostolius, „Šamūkis“ gynėsi, kad incidentas tebuvo nelaimingas atsitikimas - techninis gedimas jų pačių uždaroje sistemoje, dėl kurio dalis švaraus vandens su žuvytėmis galėjo persipilti į „Kėdainių vandenų“ tinklus. Įmonės vadovė kategoriškai neigė, kad tai buvo padaryta tyčia ar kad jų įmonė yra nelegaliai prisijungusi prie tinklų.

„Šioje situacijoje apskritai jautėmės nekalti, įmonė patyrė gedimą, dėl kurio įvyko netyčinis vandens persiliejimas, tai patvirtino apylinkės teismas“, - aiškino J. Kočetova. Ji vos istorijai iškilus viešumon pabrėžė, kad tai buvo nenumatytas ir vienkartinis įvykis, o ne nuolatinė praktika.

„Mūsų sistemos apskritai nėra susietos, mes nesame į ją pasijungę“, - tvirtino ji, paneigdama R. Matulaitienės teiginius. Be to, J. Kočetova tikino atsakomybės nesikratanti, tačiau taikaus sprendimo rasti nepavyko.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs situaciją, nusprendė, kad „Šamūkis“ turi sumokėti „Kėdainių vandenims“ apie 5,4 tūkst. eurų išmoką.

Savo ruožtu „Kėdainių vandenys“ teigia, kad sakyti, jog jie atsisakė priteistos pinigų sumos, būtų neteisinga. Savivaldybės įmonė pripažįsta, kad bedrovės politika su skolininkais turbūt yra tokia pati, kaip ir visų ūkio subjektų su skolininkais. Siekis - neturėti skolininkų, bet kai jie yra - imamasi teisės aktuose nustatytų priemonių.

„Kėdainių vandenys“ kreipėsi į apeliacinį teismą ir pastarojo sprendimai tapo palankesni būtent savivaldybės įmonei. Apeliacinis teismas padidino priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

Tačiau toks teismo sprendimas, nors ir nuramino savivaldybės įmonę, iš esmės reiškė nepakeliamą nuosprendį „Šamūkui“.

J. Kočetova neslėpdama nusivylimo sako, kad „Kėdainių vandenims“ teikė net tris išsimokėjimo pasiūlymus, tačiau savivaldybės įmonė nei vieno pasiūlymo nepriėmė, ogaliausiai, su paskutiniu išsimokėjimo variantu dar pareikalavo garantinio užstatovisai priteistai sumai.

Po tokios Apeliacinio teismo nutarties J. Kočetova kreipėsi į Lietuvos aukščiausiąjį teismą.

Kreipėmės į „Kėdainių vandenis“ prašydami nuimti sąskaitų areštą, motyvuodami tuo, kad taip sustabdoma įmonės veikla ir galimybė realizuoti per ilgą laiką pagamintas prekes Kalėdoms (Kalėdoms ruošėmės nuo vasaros), sakėme, kad tik prekiaudami galime sumokėti priteistą sumą.

Bankroto byla buvo keltina, kadangi priešingu atveju - atlyginti žalą tik vienam kreditoriui, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, kas lemtų administracinę atsakomybę. Bankroto byla buvo iškelta todėl, kad po vykdomojo rašto pateikimo, bendrijos veikla tapo neįmanoma, ir toliau generuotų tik nuostolius“, - aiškina J. Kočetova.

Paklausta, ar tikrai sakė, kad jiems neįdomios verslininkų bėdos, savivaldybės įmonė atsakomybės kratosi - sako, kad nežino, iš kieno lūpų ši frazė galėjo nuskambėti. Vis dėlto pripažįsta, kad bedrovės politika su skolininkais turbūt yra tokia pati, kaip ir visų ūkio subjektų su skolininkais.

„Šamūkį“ valdanti įmonė turi ne tik 26 tūkst. eurų skolą „Kėdainių vandenims“. Dar apie 7,5 tūkst. eurų skolos yra VMI ir „Sodrai“. Bankroto procedūros dar nėra baigtos, kol kas įmonė yra atsiskaičiusi tik su savo darbuotojais. Tad visi kreditorių reikalavimai, įskaitant VMI, „Sodros“ ir „Kėdainių vandenų“ reikalavimus, bus tenkinami Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka. Šie reikalavimai yra vienodi, ir jie bus tenkinami proporcingai finansinių reikalavimų dydžiui“, - tikslina J. Kočetova.

„Kėdainių vandenys“ savo ruožtu primena, kad jie nepriima antstolio jau vykdomojoje byloje sprendimų, kokius ir kada atlikti procesinius veiksmus antstoliui priverstinai išieškant skolą. Bendrovė neinicijavo bankroto bylos iškėlimo skolininkui, nemokumo procesą inicijavo ne UAB „Kėdainių vandenys“, bet kiti kreditoriai.

Ši istorija iliustruoja, kaip teisiniai ginčai gali paveikti verslą ir netgi privesti prie bankroto.

Pagrindiniai bylos faktai:

Ši byla atskleidžia, kaip svarbu verslui tinkamai valdyti finansus ir laikytis įstatymų, kad būtų išvengta teisinių ginčų ir bankroto.

Kėdainių krašto literatūros istorija

Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka parengė projektą ,,(Pra)kalbinti Mikalojų Daukšą ir Kėdainių literatūros istoriją“.

Vykdant projektą organizuojamos šios veiklos: ekskursijos ,,Literatūriniai Kėdainiai’“; renginių ciklas ,,KėdAINIAI ir literatūra“: paskaitos „Kėdainių intelektualų kurtas Lietuvos projektas: kuo svarbus šiandien?“, „S.Jaugelis Telega. „Knyga nobažnystės“ ir jos autoriai“, „Mikalojus Daukša“, „XVI-XVII a. raštija“.

Ekskursijos „Literatūriniai Kėdainiai“ dalyviai vaikščiojo nuo objekto prie objekto Nevėžio pakrante, Didžiosios Rinkos aikšte, Česlovo Milošo, Didžiąja ir kitomis gatvėmis.

Ne visi autoriai atsispindi objektuose, turi ženklą Kėdainiuose, tad apie tokius autorius kalbėta tiesiog stabtelint vienokiose, kitokiose vietose. Žinoma, visi žymūs literatai ar kovojusieji už lietuvybę negalėjo būti aptarti, daugiausia kalbėta apie žymiausius, aktualiausius, Kėdainių krašte gimusius, su Kėdainiais ryškiau susijusius.

Šv. Jurgio bažnyčia

Šv. Jurgio bažnyčia yra seniausias pastatas Kėdainiuose, statytas 1450-1450 metais. Ši bažnyčia yra susijusi ir su lietuvių kalba. Prieš 120 metų Kėdainiuose vargiai galėjai susišnekėti lietuviškai.

Kunigų įtaka lenkinimui arba lietuvinimui turėjo labai didelę reikšmę. Vienas iš pačių žymiausių dvasininkų, kuris ėmėsi lietuvinimo, buvo Žemaitijos vyskupas Motiejus Valančius, kuris reikalavo, kad kunigai pamaldas vestų lietuviškai. Bet viskas priklausė nuo paties kunigo, jo suvokimo. Taigi pirmosios lietuviškos pamaldos atsirado XX a.

Juozas Paukštelis

Žymus rašytojas gimė 1899 m. ne Kėdainiuose, o Pakruojo rajone. Tačiau Kėdainiuose ilgai su šeima gyveno, mokytojavo Kėdainių gimnazijoje, nemažai metų buvo jos direktoriumi. Kėdainiuose Paukštelis parašė visus savo kūrinius. Kėdainiuose jo vardu yra pavadinta mokykla, čia įkurtas muziejus.

Paukštelis visad sakydavo, kad jis yra kaimo rašytojas. Kaimo problematika, patriarchaliniai santykiai atsispindėjo jo kūryboje.

Mikalojus Katkus

M. Katkus buvo laisvamanis. Jis sakė, kad Dievo nėra ir nėra čia ko juo tikėti. Buvo pirmasis Lietuvoje diplomuotas agronomas, baigęs aukštuosius mokslus Maskvoje. Grįžęs į Lietuvą, ūkininkavo Ažytėnuose. Platino „Aušrą“ ir kitus leidinius. 1905-1907 m. su socialdemokratais dalyvavo revoliuciniame judėjime; kelis kartus kalintas. Ažytėnuose įsteigė pradžios mokyklą (1919).

Vincas Maciūnas

Literatūrologas. Vienas žymiausių senosios lietuvių literatūros ir kultūros tyrinėtojų. Filologijos mokslų daktaras, profesorius. Gimė 1913 01 12 Devynduoniuose, ten ir palaidotas. Jo vardu pavadinta viena Kėdainių gatvė.

Mikalojus Daukša

Kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų, vertėjas. Gimė apie 1527-1538 m. Vilniuje iš lenkų kalbos išvertė J. Ledesmos katekizmą, parašė jo pratarmę. Tai - pirmoji LDK parengta ir 1595 m. išleista lietuviška knyga - „Katekizmas“ („Katekizmas, arba mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“).

Česlovas Milošas

Kėdainių krašto garbės pilietis 1992 m. vasarą lankėsi gimtinėje, Kėdainiuose, Dotnuvoje. Kėdainių rajone Šeteniuose veikia Česlovo Milošo kultūros centras, Kėdainių krašto muziejuje jam skirta ekspozicija. Kėdainiuose yra jo vardo gatvė palei Nevėžį.

Stasys Tijūnaitis

Kėdainiuose dirbo ir labai žymus pedagogas, rašytojas, kūrėjas Stasys Tijūnaitis. Jis buvo steigiamojo Seimo deputatas, Kėdainių pradinės mokyklos direktorius. Tą mokyklą jis padarė prestižine.

Mordechajus Lilienbliumas

Žydų publicistas, kritikas, rašytojas, Haskalos (švietėjiško) judėjimo veikėjas. Gimė 1843 m. Kėdainiuose.

Saliamonas Jaugelis-Telega

Lietuvių raštijos kūrėjas, evangelikų reformatų veikėjas. Vienas žymiausių 17 a. giesmių kūrėjų ir vertėjų. Apie 1600 gimė Kėdainiuose. Mirė apie 1666 m. taip pat Kėdainiuose.

Aldona Dirsytė

Tremtinė, mokytoja, švietėja, literatė, garsiosios Sibiro maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė.

Žydų spaustuvė

Buvo dabartinėje Česlovo Milošo gatvėje iki 1976 metų. Pastatas ir dabar tebestovi. Spaustuvė atsirado po Pirmojo pasaulinio karo. 1923 m. spaustuvę įsigyja Š. Movšovičius ir N. Kaganas, du žydai, kurie pasistato dabartinį pastatą. Spaustuvė buvo labai rimta. Geriausiais laikais, apie 1935 metus, dirbo joje 15 žmonių. Šitoje spaustuvėje buvo spausdinama labai daug žydų religinės literatūros. Lietuvoje buvo du miestai - Kaunas ir Kėdainiai, kur buvo solidžios žydų spaustuvės. 1940 m. Kėdainiuose buvo išleistas paskutinis Talmudo aiškinimas pagal Vilniaus Gaoną.

Kėdainių krašto literatūros istorija yra turtinga ir įvairi, apimanti įvairių žanrų ir laikotarpių kūrėjus.

tags: #kedainiu #aruodai #bylos