Nesutvarkyto kambario pasekmės: kaip smurtas veikia vaikus

Smurtas prieš vaikus Lietuvoje išlieka opi problema, apimanti ne tik fizinį, bet ir psichologinį, seksualinį smurtą bei nepriežiūrą. Aptarsime situaciją remiantis statistika ir tyrimais.

Smurto prieš vaikus statistika Lietuvoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba akcentuoja, kad gaunamų pranešimų skaičius auga kiekvienais metais.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl galimo smurto prieš vaikus rodo tiek gerėjantį smurto atpažįstamumą, tiek didesnį visuomenės sąmoningumą pranešti apie pastebėtus pavojaus ženklus.

2022 metais buvo užfiksuotas 3 tūkst. 151 smurto prieš vaikus atvejis, kurio metu galimai nukentėjo 2 tūkst. 803 vaikai.

Nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius taip pat didėja.

• 2020 m. - 2 tūkst. 486 vaikai
• 2021 m. - 2 tūkst. 594 vaikai
• 2022 m. - virš 2 tūkst.

Visuomenės požiūris į smurtą prieš vaikus

Nors smurtas atpažįstamas vis geriau, vis tik matyti, jog didelė dalis žmonių tam tikrose situacijose smurtą prieš vaiką toleruotų.

„Nors vaiko teisių gynėjų darbo praktika liudija, kad nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia 9 vaikai, ir didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, visgi galime stebėti mažais žingsneliais vykstantį pokytį visuomenėje, kuris atsispindi jau trejus metus atliekamo tyrimo rezultatuose - vis daugiau žmonių smurtą atpažįsta kasdieniame bendravime ir elgesyje su vaiku, didesnė dalis aplinkinių jį pastebi viešumoje ir pastebėję ne lieka abejingi, o reaguoja prieidami, pasiūlydami pagalbą arba pranešdami mums. Taigi, matome, kad visuomenės vertinimai ir nuomonė smurto prieš vaiku tema išties keičiasi į teigiamą pusę, tačiau pokytis nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi“, - sako I. Skuodienė.

Pavyzdžiui, 2021 m. tyrimo dalyvių paklausus, ar dėl nesutvarkyto kambario vaikui užsukta ausis būtų lygu smurtui - net 47 proc. teigė, kad tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę, 2022 m. taip pat manė - 42 proc., o pernai - 35 proc.

Fizinės bausmės

Dar vienas tyrime naudotas pavyzdys, iliustruojantis, jog vis dar didelė dalis žmonių yra linkę pateisinti fizinį smurtą prieš vaikus: 2021 m. respondentų paklausus, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, jie laiko smurtu - 59 proc. neturėjo vienareikšmio atsakymo arba laikė tai auklėjimo priemone, 2022 m. prie smurtą pateisinančių variantų liko 58 proc. apklaustųjų, o pernai abejojančių, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų arba pritariančių šiai „auklėjimo priemonei“, sumažėjo iki 53 proc.

Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardija moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas bei gyvenantys didmiesčiuose, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų mano, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose yra linkę pateisinti.

Kaip atpažinti smurtą?

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, kartais svarbu pastebėti ir tai, ko vaikas nekalba.

Tarnybos vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys - psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra. Nuo jų taip pat nukenčia vaikai, o šios smurtinės patirtys daro itin stiprią žalą vaikui, jo raidai ir ateičiai.

Psichologinis/emocinis smurtas apima tyčiojimąsi iš vaiko, agresyvų žodinį elgesį, žeminimą, įžeidinėjimą, gąsdinimą, grasinimą, vertimą jaustis kaltu, nuolatinį blogos savijautos sukėlimą, parodymą, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimą, apkalbinėjimą už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymą, privačios informacijos atskleidimą siekiant pažeminti ir t.t.

Smurtas prieš vaiką yra ne tik fiziniai veiksmai, paliekantys aiškiai matomas žymes ant jo kūno, bet ir grubūs, jį žeminantys žodžiai, kuriais siekiama jį užgauti ir įskaudinti, taip pat elgesys, pasižymintis nemaloniais prisilietimais ir pažeidžiantis vaiko asmenines ribas - tai irgi liudija, jog prieš vaiką yra smurtaujama.

Taip pat reikėtų prisiminti, jog kiekvienas vaikas turi teisę augti sveikas, mylimas ir laimingas, todėl, jei jis patiria fizinį, emocinį ar socialinį apleistumą dėl netinkamos mitybos, aprangos, higienos įgūdžių stokos, ar stinga dėmesio jo sveikatai bei ugdymui - tai signalai, jog reikėtų susirūpinti vaiko priežiūra.

Kur kreiptis pagalbos?

• Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.

Bausmės vaikams: ar atimtas telefonas yra veiksminga priemonė?

Bausmės vaikams - tema, su kuria susiduria beveik kiekvieni tėvai. Dažnai pirmoji reakcija į netinkamą elgesį būna atimti telefoną ar kitą technologiją, nes tai atrodo greita ir veiksminga priemonė.

Psichologai sutaria, kad drausmė neturėtų būti vien tik kontrolės priemonė. Ji turėtų padėti vaikui suprasti savo elgesio pasekmes ir kartu palaikyti santykį su tėvais.

Tačiau psichologai perspėja, kad toks būdas dažnai yra neveiksmingas ir net gali būti žalingas. Drausmė turėtų ne tik apriboti, bet ir padėti vaikui suprasti savo elgesio pasekmes. Todėl svarbu rinktis tokias priemones, kurios stiprina tėvų ir vaikų ryšį, ugdo atsakomybę bei moko tinkamų sprendimų ateityje.

Bausmės vaikams ir pasekmės turi būti logiškos

Kalbant apie bausmes vaikams, svarbiausia, kad jos būtų logiškos ir suprantamos. Vaikas mokosi daug greičiau, kai pasekmės tiesiogiai susijusios su jo elgesiu.

Pavyzdžiui, jei neatliko namų darbų, nes žaidė su telefonu, veiksmingiau būtų neleisti jungtis prie kompiuterio ar eiti žaisti su draugais, kol užduotys neatliktos. Tokia pasekmė aiškiai parodo ryšį tarp veiksmo ir atsakomybės.

Tuo tarpu telefono atėmimas už visiškai nesusijusį nusižengimą dažnai kelia pasipiktinimą. Vaikas gali nesuprasti, kodėl praranda technologijas dėl, tarkime, nesutvarkyto kambario. Tokios vaikų bausmės tampa labiau emocinė reakcija, nei ugdymo priemonė.

Geroji praktika: telefoną verta riboti tik tada, kai problema tiesiogiai susijusi su jo naudojimu - pavyzdžiui, kai vaikas pernelyg įsitraukia į žaidimus ir dėl to nepailsi ar neskiria laiko mokslams. Tokiu atveju ribojimas tampa neatsiejama mokymosi proceso dalimi.

Atsakomybės, o ne privilegijų atėmimas

Kalbant apie bausmes vaikams, verta pagalvoti, ar tikrai visada naudinga kažką atimti. Kartais daug veiksmingiau yra ne atimti privilegiją, o paskirti papildomą atsakomybę.

Pavyzdžiui, jei vaikas atsisako susitvarkyti savo kambarį, logiška pasekmė būtų paprašyti kitą dieną padėti tvarkyti bendrą namų erdvę, pavyzdžiui, svetainę ar virtuvę. Jei ginčijasi su broliu ar sese, galima paskirti „gerumo užduotį“: kartu pažaisti žaidimą, paskaityti pasaką ar pagaminti sumuštinį. Tokios vaikų bausmės padeda suvokti, kad kiekvienas poelgis turi pasekmes, bet tuo pačiu stiprina santykius ir moko empatijos.

Leisk vaikui dalyvauti renkantis pasekmes

Ne visos bausmės vaikams turi būti primetamos iš viršaus. Kartais daug veiksmingiau yra įtraukti patį vaiką į sprendimo procesą. Kai jis turi galimybę pasvarstyti, kokios pasekmės būtų teisingos už tam tikrą elgesį, ugdomas atsakomybės jausmas ir gebėjimas priimti sprendimus.

Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršta sutvarkyti žaislus, galima jo paklausti: „Kaip manai, kokia galėtų būti teisinga pasekmė?“ Jis gali pasiūlyti padėti tėvams tvarkytis arba atlikti papildomą užduotį, kurios paprastai nedaro. Kai vaikas pats dalyvauja sprendžiant, jis ne tik labiau priima pasekmes, bet ir jaučiasi gerbiamas.

Nepamiršk pagirti už gerą elgesį

Dažnai, kalbėdami apie bausmes vaikams, tėvai sutelkia dėmesį tik į tai, ką vaikas padarė negerai. Tačiau ne mažiau svarbu pastebėti ir įvertinti gerus jo poelgius. Pozityvus pastiprinimas veikia daug stipriau nei nuolatinės vaikų bausmės.

Jei vaikas pats prisimena susidėti kuprinę rytdienai ar savarankiškai susitvarko kambarį, verta tai iškart pastebėti. Net paprastas sakinys „Man labai patiko, kad pats (-i) susitvarkei žaislus!“ suteikia vaikui pasididžiavimo ir skatina tokį elgesį kartoti.

Leisk natūralioms pasekmėms įvykti

Ne visada reikia taikyti papildomas bausmes vaikams, kartais geriausia pamoka yra pati gyvenimo situacija. Natūralios pasekmės dažnai moko daug stipriau nei bet kokios dirbtinai pritaikytos vaikų bausmės.

Pavyzdžiui, jei vaikas pamiršo pasiimti sąsiuvinį į mokyklą, jis patirs, kad mokytoja gali parašyti pastabą arba teks atsakinėti nepasiruošus. Jei sulaužo savo mėgstamą žaislą, jis paprasčiausiai kurį laiką jo nebeturės. Tokios patirtys skatina atsakomybės jausmą, vaikas supranta, kad jo pasirinkimai turi pasekmes.

Tėvų užduotis tokiose situacijose nėra gelbėti vaiką nuo kiekvieno nepatogumo, bet padėti jam išgyventi patirtį ir paaiškinti, kaip ateityje galima elgtis kitaip. Tokiu būdu ugdomas ne tik atsakingumas, bet ir gebėjimas spręsti problemas.

Pabaiga: kaip rinktis bausmes vaikams?

Kalbant apie bausmes vaikams, svarbiausia prisiminti, kad jų tikslas nėra nubausti dėl klaidos, o padėti vaikui suprasti savo veiksmų pasekmes. Telefonas ar kitos technologijos neturėtų tapti universalia drausminimo priemone, nes dažnai tai tik sukelia pyktį ir atitolina, užuot skatinus atsakomybę.

Veiksmingiausios vaikų bausmės yra tos, kurios yra logiškos, susijusios su netinkamu elgesiu, ir kartu ugdo įgūdžius, reikalingus ateityje. Kai vaikas mato, kad taisyklės yra nuoseklios, o tėvai nori ne tik kontroliuoti, bet ir padėti, jis jaučiasi saugus ir mokosi iš patirties.

tags: #keiek #gali #buti #nesutvarkytu #kambariu