Statybos sektorius yra viena svarbiausių šalies ūkio sričių, o viešieji pirkimai šioje srityje sudaro didelę dalį visų viešųjų pirkimų. Kas penktas vykdomas viešasis pirkimas yra statybos darbų, o statybos darbų viešiesiems pirkimams išleidžiama beveik pusė visų viešiesiems pirkimams skirtų lėšų.
Daugybės teisminių ginčų tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų buvo galima išvengti tais atvejais, jei pirkimai nebūtų vykdomi pagal pasenusius techninius projektus. Techninio projekto koregavimas jau įsigijus statybos darbus kelia daugybę problemų, išauga arba sumažėja statybos darbų kaštai, ilgėja sutarties vykdymo terminas, atsiranda specialių, pirkimo sąlygose ir sutartyje nenumatytų darbų poreikis.
Kita problema - pernelyg trumpas terminas paraiškų / pasiūlymų parengimui. Klaidų tiekėjų pasiūlymuose bei atsisakymo sudaryti viešųjų pirkimų sutartis netinkamai įvertinus darbų apimtis ir (ar) sudėtingumą galima būtų išvengti, jei perkančiosios organizacijos nustatytų bent Gairėse rekomenduojamą 2 - 3 mėnesių terminą paraiškų / pasiūlymų pateikimui. Ilgesnio paraiškų / pasiūlymų pateikimo termino nustatymas sudarytų sąlygas ir aktyvesniam užsienio tiekėjų dalyvavimui.
Viešųjų pirkimų tarnybos gairės ir rekomendacijos
Gairėse Viešųjų pirkimų tarnyba atskleidžia esmines, tiekėjams iki skausmo žinomas klaidas, perkančiųjų organizacijų daromas rengiantis vykdyti pirkimų procedūras. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai LR Viešųjų pirkimų įstatymo redakcijai, įstatymo 45 str. 3 d. ir 55 str. 9 d. buvo nustatytos ir liberalesnės sąlygos ir pasiūlymų tikslinimui. Perkančiosios organizacijos statybos darbų pirkimų sąlygose įprastai numato reikalavimą tiekėjams pateikti laidavimo raštą ar banko garantiją, kaip sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę. Gairėse nurodoma, kad reikalavimas pateikti laidavimo raštą ar banko garantiją gali būti nustatomas tik didelės vertės, sudėtingų statinių statybos darbų pirkimų atvejais.
Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje toliau tęsėsi diskusija dėl investicinių projektų, pagal kuriuos perkami rangos darbai daugiabučių modernizacijai. Lengviausiai įgyvendinamą pasiūlymą situacijai palengvinti pateikė Centrinės perkančiosios organizacijos - CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas: išbraukite CPO LT veiklos nuostatose vieną žodį, tepaprašė jis. Taip būtų atvertas kelias alternatyviam katalogui pirkti renovacijos darbus.
Aplinkos apsaugos komitete prieš dvi savaites pradėjus nagrinėti šią problemą, įvairios valstybės institucijos (viena iš jų - Būsto energijos taupymo agentūra, t. y. „Ta problema yra žinoma mūsų, kaip Centrinės perkančiosios organizacijos. CPO LT katalogas yra tik viena iš alternatyvų, kaip įsigyti darbus, paslaugas renovacijai atlikti. Dar yra BETA administruojamas tinklalapis ir Viešųjų pirkimų tarnybos administruojama sistema (CVPiS), - paaiškinimu problemos svarstymą pradėjo R. Černiauskas. - Mūsų kataloge realizuota sistema remiasi Viešųjų pirkimų įstatymu. Pati perkančioji organizacija turi būti pakankamai įgudusi ir suprasti, kad katalogas nėra elektroninė parduotuvė. Kompiuteris, kaip žinia, yra elektroninė mašina. Perkančioji organizacija turi nurodyti, kokius darbus reikia atlikti ir kokį kiekį tų darbų reikia atlikti. Tiekėjas elektroninėje erdvėje nurodo darbų įkainį. Mašina suskaičiuoja darbų kiekį, padaugina iš įkainio, ir išeina atsakymas. Suma - tai sutarties kaina.
R. Černiauskas pripažino, jog daugeliui gali kilti klausimas, kodėl CPO LT katalogas neveikia lanksčiau. „Metodikoje yra du kainos nustatymo principai: arba galutinė už objektą sumokama kaina, arba įkainiai, „kai pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija gali nurodyti pakankamai tikslų reikiamų prekių, darbų ar paslaugų kiekį“. Ar perkančioji organizacija negali nurodyti šių kiekių?“ - dėstė R. Nes 103 kvadratiniai metrai vietoje 100 dar būtų galima kentėti, tačiau kai užsakoma iškloti 45 metrus vamzdžių, o paaiškėja, jog vis tik reikia 200 metrų, apie „pakankamą“ tikslumą nėra ko kalbėti.
„Tai, ką jūs kalbate - tik detalės. Mes kalbame, jog žmonės turi pirkti net ne katę maiše, o maišą, kuriame - gal tik oras. Jei darbai iš tiesų perkami pagal kažkokius investicinius planus… Juos - specialiai pasidomėjau - daro nekvalifikuoti žmonės, kad parodytų, jog tą procesą mes čia greitai pakelsime ir pastūmėsime. A. Stancikienė paragino susirinkusiuosius spręsti susidariusią probleminę situaciją, o ne dėlioti įstatymų teorijas. Aplinkos komitetą užplūdo statybininkų laiškai. Vienas jų pasiekė ir portalo Statybunaujienos.lt redakciją. Bendrovės „Verslo“ direktorius Linas Friedt rašė, jog pagal neteisingai parengtus investicinius projektus 4 namų renovacijai Kaune vėliau netiksliai buvo parengti ir techniniai projektai.
Nerdamiesi iš kailio verslininkai rado išeitį - atsisakyti kai kurių nebūtinų darbų (pavyzdžiui, balkonų stiklinimo, ką gyventojai jau anksčiau buvo padarę) ir už sutaupytas lėšas atlikti trūkstamus darbus, kurie nenumatyti investiciniame projekte. Tačiau gyventojų nuomonė čia nebuvo svarbiausia.
„Kai kalba eina apie 120 tūkst. eurų, tai negalima užsimerkti ir aiškinti apie paklaidos įsivertinimo riziką, nepripažįstant, kad tai yra ne paklaidos, o grubios klaidos! Pirmiausiai - investiciniuose planuose, kuriuos patvirtino pati „Būsto energijos taupymo agentūra“. Kodėl tuomet ji nesutinka prisiimti atsakomybės, o viską verčia rangovams“, - rašė verslininkas L. Jis konstatavo, jog tokia situacija ilgainiui lems statybininkų bankrotus, o gyventojai liks nepatenkinti dėl prastos darbų kokybės.
Aplinkos komitetą pasiekė ir kitų statybos bendrovių laiškai: nupirkus 100 kvadratinių metrų mežiagų, paaiškėjo, jog reikia 500 kv. „Ką daryti, kad kas nors prisiimtų atsakomybę dėl nekokybiško investicinių planų rengimo?“ - atsakomybės reikalavo A. „CPO tik administruoja katalogą… Investicinių planų rengimo mes nekontroliuojame. Įstatuose įrašyta, kad už investicinių planų rengimą atsako BETA“, - sakė R.
R. „Taip, prieš 5-7 metus buvo etapas, kai investicinių planų rengėjai galėjo net nevažiuoti į objektą, ten net nebuvo kiekių, įkainiai visiškai nebuvo pagrįsti. Tačiau investiciniai planai palaipsniui tobulėja. „Na gerai, bet ką daryti su tais, kurių jau „prikepėt“? Ir ką dabar jie - kabo? Kas už juos prisiims atsakomybę?“, - neatlyžo A. A. Petrauskas tikino, jog prasti investiciniai planai buvo pakoreguoti.
„Grįžęs į savo Varėnos rajoną susikviečiau statybines organizacijas. Kaip teigė jų vadovai, investicinį projektą šiandien galima nusipirkti už 1000 litų (apie 300 eurų). Investicinį projektą Varėnos objektui ruošia specialistai iš Telšių… Juk tai - absurdas! Tada gaunu duomenis, kad įmonė su 1 ar 7 darbuotojais gali vykdyti rangą. Čia net nepaslėpta žulikystė! Ar esate nagrinėję, kiek tiesiogiai laimėjusių konkursus rangovų vykdo tuos darbus? Šiandien yra tendencija darbus perpirkti. BETA turėtų analizuoti situaciją, o ne „atsimušinėti“, - kalbėjo V.
„Kartelė šiuo metu pakelta gerokai aukščiau, tikimės, jog nauji investicijų planai bus daug geresnės kokybės. O kaip spręsti esamą problemą? Investiciniai planai gali būti tikslinami, pavyzdžiui, pagal gyventojų poreikius arba parengto projekto duomenis ir jų neatitikimą su investiciniu planu. Tačiau tai turi būti padaryta laiku, o ne pradėjus didžiąją dalį darbų“, - sakė R.
„Tai kodėl rangovai skundžiasi, kad neleidžiate tikslinti?!“ - stebėjosi A. „Yra investicinių planų tikslinimo taisyklės. BETA investicinių plaus tik derina, o pritaria gyventojai“, - gynėsi A. A. Stancikienė ištraukė bendrovės „Verslo“ vadovo L. Friedt anksčiau minėtą laišką: gyventojai sutinka, tačiau BETA atsisako patvirtinti papildomus darbus. „Esu susirašinėjęs su tomis bendrovėmis. Šios problemos tikrai yra išsprendžiamos“, - agentūrą gynė A.
„BETA kalba netiesą. Šį klausimą keliu jau dvejus metus. O CPO LT - sako teisybę. Visi mano, jog pats statybininkas turi nueiti, suskaičiuoti, sumatuoti, sužiūrėti. Maždaug prieš du mėnesius BETA sugalvojo dar vieną kuriozą: parengėme techninį darbo projektą, tai dabar privaloma jį pateikti gyventojams apsvarstyti ir jie turi duoti mums kažkokį mistinį pritarimą. Po konkurso praėjo jau daugiau nei metai laiko. Gyventojai pareikalavo sudėti aliuminio stiklo paketus, nors investiciniame plane įrašytas tik metalo grotų nuvalymas ir nudažymas! Mes esame apgauti dėl darbų kiekių. Mums reikės 1 milijono (litais) papildomų mūsų investicijų, jei iš tiesų turėsime jį įgyvendinti. Kategoriškai sakiau, kad to nedarysim. Kiek įmanoma greičiau sustabdykite šitą chaosą“, - apie sumaištį daugiabučių namų modernizacijos pirkimo procese kalbėjo K.
Bendrovės vadovas svarstė, jog investicinis planas apskritai nereikalingas. „Tai turėtų būti daroma normaliai, su techniniais darbo projektais. Dabar padarom visišką nesąmonę, neatitinkančią jokių, net minimalių, reikalavimų. Sakote, sugriežtinote sąlygas? Ką jūs galite sugriežtinti, kai yra paslėpti inžineriniai tinklai, kai nežinote, ką rasite nuėmę dalį tinko? Geriausias taisykles galite reglamentuoti, tačiau neįmanoma atėjus ir apžiūrėjus pasakyti, ko tam pastatui reikia!
A. „Galimybė gyventojams atskirai pirkti techninį darbo projektą ir pagal jį atskirai rangos darbus, visuomet buvo ir yra, - prieštaravo BETA atstovas A. Petrauskas. - Jeigu investicinius planus panaikinsim, galėčiau grįžti prie istorijos. Dirbau BUPA, kai taip ir buvo, pirmiausia buvo rengiami techniniai darbo projektai, po to perkami darbai. Neatsimenu nė vieno projekto, kuris nebūtų tikslinamas. Ir visa tai gulėsi ant gyventojų pečių.
„Su tais investiciniais projektais padaryta nesąmonė, - įsiterpė ir seimo narys Darius Ulickas. - Tas žmogus, kuris priėmė sprendimą, kad jam kainuos tiek, o paskui rangovai ateina ir sako, kad jam kainuos dvigubai. Tai ką tada žmogui gali galvoti apie investicinio plano rangovus, CPO LT, BETA ir visus kitus. Investicinis planas atrodo gražiai, o realus planas - jau visiškai kitaip.
„Techninis darbų projektas kainuos 14,5 tūkstančio eurų“, - įspėjo R. „Techninis projektas brangus, reikia mokėti, bet juk tuomet ir žinosi viską tiksliai. Nesuprantu Aplinkos ministerijos pozicijos: investicinis planas - šventa karvė. Viskas ten šventa, pakeisti nieko negalima“, - piktinosi K.
„Reikia žiūrėti realybės. Suprantama, kad investicinis planas kainuoja pigiau, jį į konkursą paleisti yra greičiau, paprasčiau, pigiau. Sakote, kad koreguoti jį vėliau galima, tačiau tuomet jau gyventojai yra įtraukti į procesą ir vėliau jaučiasi, jog juos apgavo.
„Anksčiau ar vėliau gyventojai už tą techninį projektą vis tiek turės sumokėti. O dabar apgaunam ir gyventojus, ir statybų bendroves. Padarome didžiulę sumaištį. Girdėjome, kaip teoriškai viskas gražiai veikia, bet realybėje tai viskas veikia kitaip. Jau norėčiau konkrečių sprendimų. Kas jau padaryta?“ - sakė A.
„Statybininkai jau investuoja gausybę savo pinigų, kad atsidengtų viską, kas sienose, padarytų namo techninį projektą. Tada paaiškėja, kad viskas pabrangsta puse milijono ir gyventojai sako: „Nemokėsime nė euro daugiau!“. Kas tada atsako?“ - klausė A. „Pagrindinis klausimas - dėl pirkimo pagal CPO LT katalogą. Kituose konkursuose dalyvaujam, patys važiuojam, skaičiuojam, mes už tai atsakom. O kataloge tuomet, jei pateikiam tik įkainį - tik už jį ir galime atsakyti“, - pasiūlė K.
„Turiu pasiūlymą: reikia atsisakyti projektavimo darbų pirkimo kartu su rangos darbais. Projektavimo darbus reikėtų pirkti kartu su investicinio plano parengimu. Projektuotojas turėtų savo komandą, kuri parengtų investicijų planą, maksimaliai apskaičiuotų visus namo parametrus. Jei techninio projekto gyventojai nepatvirtintų, tada tuomet atsiskaitytų tik už investicinį planą“, - pasiūlė Aplinkos ministerijos atstovas R.
„Dar turiu vieną klausimą CPO LT, kurį iškėlė statybininkai. Kodėl iš tiesų šiame kataloge negalima daryti jokių pakeitimų? Gal būtų galima numatyti galimybę kažką keisti tokiu atveju, jei atsiranda neatitikimų?“ - klausė A. „Įstatymas ir nuostatos reglamentuoja, kad sutarties vykdymo metu jokie sutarties pakeitimai negalimi. Išimtys taikomos tuomet, kai gaunamas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, pakeitimai turi nepažeisti viešųjų pirkimų tikslų. Tačiau turiu konstruktyvų pasiūlymą: daugiabučiai nėra perkančiosios organizacijos - jie yra privatūs subjektai. Jiems viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos iš tiesų nėra privalomos. Jeigu jie tik apsispręstų vykdyti pirkimus patys - galėtų labai lanksčiai keisti įvairias sąlygas“, - siūlė CPO LT vadovas R.
Tam betrūksta vieno pokyčio: CPO LT turi būti leista vykdyti pirkimus ir ne perkančiosioms organizacijoms. Joms būtų sukurtas alternatyvus katalogas. R. Černiausko teigimu, rangovą į šį katalogą, patikrinus jo kvalifikaciją, galima įtraukti į katalogą per 2 dienas. „Tereikia, kad mūsų įstatuose atsirastų galimybė vykdyti pirkimus kitoms organizacijoms. Esame pasirengę įgyvendinti tokį katalogą. Pirkimai tokiu atveju vyktų greičiau“, - tikino R. Jis pridūrė, jog alternatyvaus katalogo sukūrimui neprašo finansavimo, jo tereikia katalogo administravimui, kas atsieitų 70 tūkst.
„Kelių straipsnių neįdėsite į Lietuvos žiniasklaidą, kaip aktyviai vyksta renovacija, tiek panašiai ir būsite sutaupę“, - įgėlė Algimantas Salamakinas agentūros BETA atstovui.
Nuo šių metų lapkričio 1 d. Jei projektinius pasiūlymus, kurių sudėtis atitinka teisės aktus, (toliau - PP), galiojusius iki lapkričio 1 d., savivaldybėje pagal iki lapkričio pateiktą prašymą, atsisakyta tvirtinti dėl to, kad visuomenės informavimas buvo atliktas su trūkumais, ši procedūra turi būti atlikta tinkamai iš naujo pateikiant prašymą informuoti visuomenę apie numatomą statinių projektavimą IS „Infostatyba“. Jei prašymas pritarti PP buvo pateiktas iki š. m. lapkričio 1 d.
Pažymėtina, kad statytojams ir projektuotojams rekomenduojama peržiūrėti tarpusavio santykius reglamentuojančias sutartis, siekiant išvengti nesklandumų jų vykdyme įvertinus Statybos įstatymo pakeitimus.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pakito statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo tvarka. SLD išduodami pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo statinio projekto pirmuoju etapu rengiamą dokumentą - projektinius pasiūlymus (jei projektas rengiamas vienu etapu, pateikiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 5-13 punktuose nurodytas statinio projektas ar aprašas), kurių sudėčiai nuo 2024 m. lapkričio 1 d.
Jeigu prašymas išduoti SLD buvo teikiamas iki lapkričio pirmosios, tačiau jis nebuvo priimtas tolimesniam vykdymui, t. y. nebuvo perduotas patikrinimui, tokiu atveju pagal minėtą pirminį prašymą pakartotinio prašymo išduoti SLD po lapkričio 1 d. pateikti negalima. Jei prašymas išduoti SLD buvo pateiktas iki š. m. lapkričio 1 d. Formuojant pakartotinį prašymą išduoti SLD dokumentus į pridedamų dokumentų sritis reikalinga sukelti iš naujo. Visuomenei viešai skelbiami projekto dokumentai turi būti sukelti į atitinkamą pridedamų dokumentų sritį. Paminėtu atveju pakartotinai su prašymu išduoti SLD teikiamo pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka subjektai, anksčiau nepritarę statinio projektui, taip pat subjektai, su kurių projektų tikrinimo kompetencija yra susiję pakeisti statinio projekto sprendiniai.
Kadangi toks pakartotinis prašymas pateikiamas tęsiant pirminiu prašymu pradėtą SLD išdavimo procedūrą, tiek prie prašymo pridedamiems dokumentams, tiek projekto sprendiniams taikomos prašymo pateikimo metu galiojusios teisės normos.Statytojai neprivalo rinktis pakartotinio prašymo išduoti SLD procedūros ir gali pateikti prašymą dėl SLD išdavimo po 2024 m. lapkričio 1 d.
Pasikeitęs reguliavimas taip pat numato, kad prieš IS „Infostatyba“ teikiant pranešimą apie statybos pradžią, per IS „Infostatyba“ privaloma gauti išvadą dėl parengto techninio darbo projekto iš prisijungimo sąlygas išdavusių subjektų. Prašymo pateikimo išvadai gauti ir jo nagrinėjimo procedūra nustato STR 1.05.01:2017 396 punktas. Kaip minėta, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. prieš pradedant statybos darbus, Statybos įstatymo nustatyta tvarka privalo būti pateiktas naujos sudėties pranešimas apie statybos pradžią, kurio nebereikia teikti statybos dalyviams tvirtinti IS „Infostatyba“, tačiau pagal reikalavimus jo sudėtis yra papildyta naujais dokumentais, įskaitant statinio projekto ekspertizę. Pasikeitus pranešime nurodytiems duomenims, pranešimą privaloma atnaujinti.
Nepateikus pranešimo apie statybos pradžią ne tik neleidžiama vykdyti statybos darbų; šios prievolės nesilaikymas sukelia administracinę atsakomybę, o Statybos inspekcijai nustačius, kad statyba vykdoma be šio privalomo dokumento, statybos darbai sustabdomi, iš statytojo pareikalaujama per 10 darbo dienų pateikti tinkamą pranešimą.
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pakeistas statinių paskirčių klasifikavimas. Pildant dokumentus sistemoje „Infostatyba“ nepriklausomai nuo statinio kadastrinių matavimų atlikimo datos, bus privaloma nurodyti naujas statinių ar jų dalių paskirtis. Pagal IS „Infostatyba“ pateiktą paskirčių konvertavimo lentelę, reikia pasirinkti nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galiojančią paskirtį, į kurią turi būti konvertuota senoji paskirtis, galiojusi iki 2024 m. Erdviniai duomenys (DWG brėžinys) nuo 2024 m. lapkričio 1 d. yra projekto sudėtine dalimi. Jei statinių projektų (pirmo ir antro projektavimo etapo dokumentų) sudėtis pagal teisės aktus turi atitikti reikalavimus, taikomus nuo 2024 m. Jei statinio projekto sudėtis atitinka iki 2024 m. lapkričio 1 d.
Svarbiausi pakeitimai statybos sektoriuje nuo 2024 m. lapkričio 1 d.:
- Pakito statybą leidžiančių dokumentų (SLD) išdavimo tvarka.
- Pakeistas statinių paskirčių klasifikavimas.
- Erdviniai duomenys (DWG brėžinys) nuo 2024 m. lapkričio 1 d. yra projekto sudėtine dalimi.
- Prieš IS „Infostatyba“ teikiant pranešimą apie statybos pradžią, per IS „Infostatyba“ privaloma gauti išvadą dėl parengto techninio darbo projekto iš prisijungimo sąlygas išdavusių subjektų.
2022 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą (Nr. Ieškovė UAB „Tilsta“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo sąlygas ir arba jas pakeisti įtvirtinant perkančiosios organizacijos pareigą sumokėti už papildomus darbus dėl techniniame darbo projekte esančių klaidų, arba įpareigoti atsakovę konkursą nutraukti ir skelbti jį iš naujo.
Ieškovės vertinimu, dėl pirkimo metu paaiškėjusių techninio darbo projekto trūkumų ir neaiškių perkančiosios organizacijos paaiškinimų būsimam konkurso laimėtojui kyla rizika, kad jam teks neatlygintinai atlikti papildomus darbus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir įpareigojo atsakovę nutraukti konkursą. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, jog viešojo pirkimo sąlygos yra pakankamai aiškios tam, kad tiekėjai galėtų apskaičiuoti pasiūlymo kainą ir lygiateisiškai varžytis tarpusavyje, konstatavo, kad konkurso sąlygos yra teisėtos, todėl ieškinį atmetė.
Kasacinis teismas konstatavo, kad 2017 m. rengtas techninis darbo projektas neatitinka faktinės situacijos (jame nenurodyti kai kurie darbai: laikinos nuovažos ardymas, 4 m atkarpos kelio statyba, medžių ir krūmų šalinimo darbai) savo turiniu, o ne apimtimi, todėl pirkime atsiskaitymo būdas pagal fiksuotą įkainį nesumažina tiekėjams tenkančios finansinės rizikos vykdant sutartį. Perkančioji organizacija nepaneigė ieškovės argumentų, kad vykdant viešojo pirkimo sutartį gali reikėti atlikti pirmiau nurodytus darbus.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal viešojo pirkimo sąlygas rangovo teisė gauti atlyginimą už papildomus darbus šiuo atveju priklauso iš esmės nuo perkančiosios organizacijos valios jam palankiai aiškinti ir taikyti sutarties nuostatas, t. y. Kaip nurodė teisėjų kolegija, atsakovės veiksmais, kuriais buvo nustatytos neaiškios ginčo pirkimo sąlygos ir jų turinys nepaaiškintas konkurso metu, šiuo metu žinomi viešojo pirkimo sutarties vykdymo probleminiai aspektai nesprendžiami, o perkeliami į šios sutarties vykdymo stadiją.
Apibendrinant, techninių projektų keitimas viešuosiuose pirkimuose yra sudėtinga problema, kuri reikalauja atidesnio planavimo, kvalifikuoto investicinių planų rengimo ir aiškių viešojo pirkimo sąlygų. Tik tokiu būdu galima užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą ir išvengti teisinių ginčų.
Viešųjų pirkimų tarnybos gairės statybos darbų pirkimams