Žmonės gyvena nuolat bendraudami tarpusavyje, todėl elgesio kultūra yra svarbi žmonijos kultūros dalis. Elgesio kultūrai priklauso ir drabužių, kalbos, judesių kultūra. Daugelis žmonių yra jautrūs, dėmesingi, nuoširdūs, paslaugūs, tad svarbu elgtis taip, kad gera ir malonu būtų ir kitiems.
Šiame straipsnyje aptarsime vaiko teises Lietuvoje, amžiaus apribojimus, kada vaikas gali būti paliktas vienas namuose, ir tėvų atsakomybę už vaiko saugumą.
Nuo kokio amžiaus vaikus galima palikti vienus namuose? - Jūsų mintys | Laisvos moterys
Vaiko teisės ir amžiaus apribojimai
Pasak advokatės, yra vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriame įtvirtintos amžiaus ribos, nuo kada vaikas gali būti paliktas vienas namuose.
Įstatymas numato, kad vaiko iki 6 metų negalima palikti be objektyvios būtinybės ir be vyresnių kaip 14 metų amžiaus asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nebus laikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) palikimas su 7-13 metų amžiaus asmenimis, tačiau tik tais, kurie pajėgus pasirūpinti tuo mažamečiu ir tai turi būti daroma tik saugioje aplinkoje.
Teisininkė pastebi, kad griežtai žiūrint į įstatymą, vaiką galima laikyti savarankišku nuo 6 metų amžiaus, tačiau vien formalus amžiaus kriterijus tikrai neturėtų būti lemiamas, kai sprendžiamas palikimas be priežiūros. Be abejo, tėvai ir kiti įstatyminiai vaiko atstovai visais atvejais privalo vertinti individualią padėtį, o tai reiškia, kad turi įvertinti vaiko tiek individualias savybes, tiek psichologinį pasiruošimą būti vienam.
Žinoma, tai yra tėvų pareiga išmokyti vaiką, kaip elgtis namuose, gatvėje ar lauke. Jį reikia supažindinti su kelių eismo taisyklėmis, kelio ženklinimu ir įvertinti visas aplinkybes, kad iš tikrųjų tas vaikas būtų paliktas saugioje aplinkoje. Tėvai neturėtų vaiko „įmesti“ į situaciją, kuomet jis lieka vienas. Jie turėtų jį paruošti.
Pradžiai galima palikti 15 minučių, pasižiūrėti, kaip vaikui sekasi. Po to galbūt ilginti laiką, neprošal būtų ir pasikonsultuoti su psichologu, ką jie tokiais klausimais sako.
Advokatė pastebi, kad iš mokyklos septynmetį vaiką gali pasiimti ir vyresni broliai ar sesės, tam nėra taikomi amžiaus apribojimai, tačiau kalbant apie šešiamečius, situacija keičiasi.
Jeigu kalbėti apie šešiamečius arba vaikus iki 6 metų, čia reikėtų žiūrėti į vidines kiekvienos įstaigos taisykles, kadangi visada būna patvirtintos vidinės taisyklės, kuriose ir yra numatyta tiek atvedimo, tiek pasiėmimo iš įstaigos tvarka. Tėvai turi vertinti, koks tas pasiėmimas bus, koks toje vietoje yra eismo intensyvumas, ar yra pavojaus šaltiniai ir t.t.
Jeigu nuo tos ugdymo vietos yra 100 metrų iki namų, tai tame didelio pavojaus nebus, nebent reikia kirsti judrią gatvę, tačiau jeigu kalbame, kad septynmetį patikima parvesti aštuonmečiui ir važiuoti per pusę Vilniaus miesto, čia reikėtų kruopščiai išnagrinėti sąlygas.
Tėvų atsakomybė
Pasak L. Alksnienės, jeigu tėvai neparuoš vaiko tinkamai, nesupažindins su kelių eismo taisyklėmis ir įvyks nelaimingas eismo įvykis, labai tikėtina, kad tokiems tėvams galėtų būti taikoma atsakomybė. Nes tai yra būtent tėvų pareiga paruošti vaiką, kad jis tikrai mokėtų saugiai elgtis tiek gatvėje, tiek ir namuose.
Pasak advokatės, dažniausiai nelaimingi atsitikimai nutinka vaikams išdykaujant. Ekspertės teigimu, tai dažniausiai nutinka, kai tėvai nepaaiškina savo vaikams saugaus elgesio lauke taisyklių.
Taip pat pasitaiko įvairių situacijų namuose, kada vaikai būna neišmokyti saugiai elgtis su įvairiais buitiniais prietaisais. Na, ir dar vienas iš tokių dažnesnių pažeidimų yra susiję su paaugliais, kada jie padaro pažeidimų nakties metu ar triukšmauja, ar vartoja alkoholį. Būna pažeidimų, kai tėvai palieka 6 m. vaiką ne kelioms valandoms, o kelioms paroms.
Apibendrinant, tėvai turi užtikrinti vaiko saugumą ir gerovę, mokyti saugaus elgesio ir atsižvelgti į individualias vaiko savybes prieš paliekant jį vieną.
Valstybinės vėliavos kėlimo tvarka
Gyvenu privačiame name. Kada privalau išsikelti valstybinę vėliavą? Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją - karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
Tai reglamentuoja Vyriausybės nutarimas ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos įstatymas. Vėliava turi būti iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą. Ji gali būti keliama prie pastato (ant stiebo, įrengto priešais pastato fasadą), virš ar ant pastato. Vėliavomis ant daugiabučių namų turi pasirūpinti namo administratoriai.
Minėtomis dienomis vėliava turi būti keliama ir prie įstaigų, įmonių ar organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma.
Lietuvos valstybinė vėliava turi atitikti vėliavos etaloninį atvaizdą ir matmenis. Tai reiškia, kad vėliavos audeklas turi susidaryti iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės - geltonos, vidurinės - žalios, žemutinės - raudonos. Vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliama Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio.
Vėliava gali būti ir kitokių matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti santykį 3:5. Taip pat vėliava turi būti tvarkinga ir nenublukusi. Kai Lietuvos valstybės vėliava iškeliama vertikaliai, kairėje pusėje (žiūrint iš vėliavą stebinčio žmogaus perspektyvos) turi būti geltona juosta, viduryje - žalia, dešinėje - raudona.
Vėliavos neiškėlimas ar kitoks vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių namų administratoriams arba juridinių įstaigų vadovams užtraukia įspėjimą arba 10-12 eurų baudą. Pakartotinai padarytas šis nusižengimas užtraukia 12-16 eurų baudą.
Surašyti protokolą už vėliavos nekėlimą gali tiek policijos pareigūnai, tiek savivaldybės administracijos darbuotojai.
Lietuvos policijos duomenimis, 2017 m. nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 4 d. nustatyta 113 vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimų, 52 iš jų nustatė policija. Dažniausi pažeidimai yra vėliavos neiškėlimas, pamiršimas - žmonės arba pamiršta iškelti, arba tuo metu yra išvykę iš namų, arba neturi vėliavos. Aišku, pasitaiko ir tokių, kurie nekelia piktybiškai ir sieja tai, pavyzdžiui, su savo politinėmis pažiūromis.
Lietuvos policijos teigimu, vertinant, kas yra nepagarba vėliavai, stengiamasi vadovautis protingumo kriterijumi. Kalbant apie vėliavos išniekinimą, būna atvejų, kai žmonės iškelia vėliavą ir vietoj gedulo juostelės, pavyzdžiui, prikabina šiukšlių maišą.
Prie kitų valstybės valdymo institucijų ir įstaigų vėliava privalo būti iškelta per jau minėtas valstybines šventes, taip pat kitomis svarbiomis dienomis: sausio 1-ąją - Lietuvos vėliavos dieną; sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną; vasario 24-ąją - Estijos nepriklausomybės dieną; kovo 29-ąją - Lietuvos įstojimo į NATO dieną; gegužės 1-ąją - Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną; gegužės 9-ąją - Europos dieną; birželio 14-ąją - Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu); birželio 15-ąją - Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu); liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio dieną; rugpjūčio 23-iąją - Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną; rugpjūčio 31-ąją - Laisvės dieną; rugsėjo 23-iąją - Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu); spalio 25-ąją - Konstitucijos dieną; lapkričio 18-ąją - Latvijos nepriklausomybės dieną; lapkričio 23-iąją - Lietuvos karių dieną.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimas užtraukia 10-16 eurų baudą. Pakartotinai padarytas šis nusižengimas užtraukia 16-30 eurų baudą.