Šiame straipsnyje aptariami kelių transporto priemonių turto vertintojams keliami reikalavimai Lietuvoje, atsižvelgiant į teisės aktus ir metodikas.
Europos vertinimo standartai
Šiuo metu Lietuvoje yra publikuoti tik 2003 metų Europos vertinimo standartai (EVS), tačiau jau yra nauja (2012 m.) EVS standartų versija (anglų kalba), kuri nėra išversta į valstybinę kalbą. 2012-06-01 įsigaliojo nauja Europos vertinimo standartų redakcija (toliau - EVS 2012). EVS 2012 įžanginėje dalyje nurodoma, kad EVS 2012 pakeičia ankstesnį standartų leidimą, todėl nuo 2012-06-01 privaloma vadovautis aktualia, t. y. EVS 2012, redakcija.
Iki pasirodys EVS‘2012 vertimas, galima vadovautis lietuviškuoju EVS‘2003.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas
LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (TVVPĮ) 22 str., 4 dalies 14 punkte nurodoma, ar ataskaita parengta dėl to, kad tarp užsakovo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar kitų asmenų iškilo ginčas dėl turto arba verslo vertės nustatymo. Daugeliu atvejų ginčo nebūna.
Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, jeigu ji atitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Papildomai pažymėtina, kad, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, savarankiškai vertinti turtą arba verslą tarp užsakovo ir kitų asmenų iškilus ginčui dėl turto arba verslo vertės nustatymo ir šiuo klausimu teikti išvadas turi teisę tik vertintojo eksperto kvalifikaciją turintis vertintojas.
Vadinasi, kitų vertintojų parengtose turto arba verslo vertinimo ataskaitose nustatytas vertes, taikytus metodus, taikytus skaičiavimo būdus ir pan. analizuoti ir teikti savo išvadas dėl jų turi teisę tik vertintojo eksperto kvalifikaciją turintis asmuo.
Ekspertizė vs. Turto vertinimo ataskaita
Teismo nutartimi arba antstolio patvarkymu paskirta ekspertizė nėra turto vertinimo ataskaita. Metodologine prasme ekspertizė atliekama remiantis turto vertinimo metodologija, tačiau nesudaroma turto vertinimo paslaugos sutartis ir parengiama ne turo vertinimo ataskaita, bet ekspertizės aktas.
Teismo ekspertų veiklą, teismo ekspertizių atlikimą ir reikalavimus teismo ekspertizės aktui nustato atitinkamos Civilinio proceso kodekso ir Teismo ekspertizės įstatymo nuostatos.
Lyginamasis metodas ir pataisų skaičiavimas
Vadovaujantis Metodikos 62.4 punktu, vertindamas turtą lyginamuoju metodu, turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje turi nurodyti taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.
Kilnojamojo turto vertinimas dideliais kiekiais
Taikant lyginamąjį metodą kilnojamojo turto vertei nustatyti, turi būti vadovaujamasi Metodikos IV skyriaus „Turto vertinimo metodai ir jų taikymas“ II poskyrio „Lyginamasis metodas ir jo taikymas“ nuostatomis.
Metodikos 58.1 punkte nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą, surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, o Metodikos 63 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama. Šiais atvejais turto vertinimas atliekamas taikant kitą turto vertinimo metodą.
Jeigu turto arba verslo vertinimo ataskaitoje nėra Įstatymo 22 straipsnyje nurodytų privalomų duomenų, tokia turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma neatitinkanti minėto Įstatymo reikalavimų.
Techninė užduotis ir ilgalaikės sutartys
Vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, vertinant turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms, privaloma techninė užduotis, kuriai keliami reikalavimai nustatyti Įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje. Vertinant turtą arba verslą ne vidaus reikmėms, privalo būti sudaryta Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkanti turto arba verslo vertinimo sutartis.
Turto apžiūra ir fotografavimas
Išimtis dėl vertinamo turto apžiūros (tame tarpe ir dėl fotografavimo) yra įtvirtinta Metodikos 44 punkte. Turto arba verslo egzistavimo nustatymą reglamentuoja ir reikalavimus procedūrai nustato Metodikos III skyriaus „Vertinimo tvarka“ II poskyrio „Turto arba verslo egzistavimo nustatymas“ nuostatos.
Vadovaujantis Metodikos 31.1 punktu, turto arba verslo vertintojas vertindamas privalo nustatyti, kad vertinamas turtas arba verslas egzistuoja (egzistavo) ir apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą (toliau - objektas). Objekto apžiūros metu objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas pagal Metodikos 35 punkte nustatytus reikalavimus.
Taigi, kai vertinamos požeminės komunikacijos (dujotiekis, vandentiekis, kanalizacija ir pan.), fotonuotraukų padaryti neįmanoma.
Jei reikia įvertinti įmonės 2000 pavadinimų skirtingo kilnojamojo turto, galima fotografuoti kilnojamojo turto grupes, nes kiekvieno daikto po 3 fotonuotraukas užims daug vietos vertinimo ataskaitoje.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertinimas
Vadovaujantis Metodikos 31.1 punktu, atlikdamas vertinimą, turto vertintojas privalo apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą (objektą), o vadovaujantis Metodikos 37 punktu, atlikęs apžiūrą vertintojas turi surašyti apžiūros aktą. Išimtis, kada vertinimas gali būti atliktas neapžiūrėjus vertinamo objekto ir, kada apžiūros aktas nėra surašomas, nustatyta Metodikos 44 punkte.
Visais kitais atvejais, privalo būti atlikta vertinamo objekto apžiūra ir surašytas apžiūros aktas. Kiek turi būti surašyta apžiūros aktų vertinant 30 žemės sklypų vieno užsakovo prašymu, priklauso nuo vertinimo sutarties sąlygos „turto […] vertinimo […] objektas […]“. Jeigu užsakovas paprašė įvertinti 30 žemės sklypų ir parengti 30 turto vertinimo ataskaitų, turi būti parengta ir 30 apžiūros aktų.
Atliekant 10 žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių vienas šalia kito, viename plote, vertinimą, vadovaujantis Metodikos 31.1 punktu, atlikdamas vertinimą, turto vertintojas privalo apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą (objektą), o vadovaujantis Metodikos 35 punktu, apžiūros metu vertinamas objektas turi būti nufotografuotas ir (arba) nufilmuotas, pagal šiame punkte nustatytus reikalavimus. Objekto nuotraukos (mažiausiai 3) ir (arba) vaizdo medžiaga turi būti pateikiamos vertinimo ataskaitoje ir (arba) jos prieduose.
Žemės ūkio paskirties žemė
Verslo vertinimas ir apžiūros aktas
Turto arba verslo egzistavimo nustatymą reglamentuoja ir reikalavimus procedūrai nustato Metodikos III skyriaus „Vertinimo tvarka“ II poskyrio „Turto arba verslo egzistavimo nustatymas“ nuostatos. Vadovaujantis Metodikos 31.1 punktu, vertintojas vertindamas privalo nustatyti, kad vertinamas turtas arba verslas egzistuoja (egzistavo) ir apžiūrėti vertinamą materialųjį turtą.
Apžiūros akto pasirašymas
Vadovaujantis Metodikos38 punktu, apžiūros aktą pasirašo apžiūrą atlikęs vertintojas ir apžiūroje dalyvavęs savininkas ir (arba) užsakovas arba jų įgalioti asmenys.
Turto vertės nustatymo pažyma
Nei Įstatymas, nei Metodika nenumato turto vertės nustatymo pažymos (ataskaitos santraukos). Vadovaujantis Metodikos 4 punktu, kitais teisės aktais, susijusiais su vertinimu, turi būti vadovaujamasi tiek, kiek jie neprieštarauja Įstatymui, Tarptautiniams vertinimo standartams, Europos vertinimo standartams ir Metodikai.
Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 7 punktu, turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo pažymėjimo, kuriuo įrodoma, kad turto arba verslo vertinimo įmonė ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas įrašyti į Išorės vertintojų sąrašą, numeris.
Informacijos pateikimas ataskaitos prieduose
Vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, jeigu atitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Todėl turto arba verslo vertinimo ataskaitoje visada privalo būti nurodyta visa Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta privaloma informacija.
Informacijos turto arba verslo vertinimo ataskaitoje pateikimo būdas, t. y. kaip privaloma informacija turi būti pateikta turto arba verslo vertinimo ataskaitoje - kaip ataskaitos dalis, priedas ir pan., Įstatymas nereglamentuoja. Todėl, informacijos ar duomenų, privalomų pagal Įstatymo 22 straipsnį, pateikimas turto arba verslo vertinimo ataskaitos prieduose yra galimas ir nebūtų laikomas neatitikimu Įstatymui.
Kelių transporto priemonių vertinimo tvarka
Kelių transporto priemonių vertinimo tvarkoje (Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo) naudojamos sąvokos, kurių nėra nei įstatyme, nei metodikoje, nei standartuose. Pagal Metodikos 4 punktą, „Turto arba verslo vertintojas (toliau - vertintojas) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Tarptautiniais vertinimo standartais ir Europos vertinimo standartais, privalomą vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu, šia Metodika ir kitais teisės aktais, susijusiais su vertinimu, tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, Tarptautiniams vertinimo standartams, Europos vertinimo standartams ir šiai Metodikai.“.
Kitos šalies vertintojo ataskaitos
Kitos šalies vertintojo (juridinio ar fizinio asmens) parengtos turto arba verslo vertinimo ataskaitos „legalizavimas“ Lietuvos Respublikoje nėra Įstatymo reguliavimo dalykas. Turto arba verslo vertinimo įmonė, kaip ir bet kuris kitas ūkio subjektas, turi teisę įsigyti prekių ar paslaugų iš kitų ūkio subjektų, jeigu atitinkami Lietuvos Respublikos ūkio sritis reglamentuojantys teisės aktai nenustato ko kita, ir jas naudoti savo veikloje.
Kitos šalies vertintojo (juridinio ar fizinio asmens) parengtos turto arba verslo vertinimo ataskaitos rezultatų naudojimas, šią aplinkybę nurodžius vertinimo ataskaitoje, nesudaro turto arba verslo vertinimą reglamentuojančių teisės aktų neatitikimo prielaidų, tačiau suponuoja vertinimo sutarties su užsakovui tinkamo vykdymo ir turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo vertintojo civilinės atsakomybės užtikrinimo klausimų atsiradimą.
Turto vertės nustatymo principai
Vertintojai, atlikdami vertinimą yra saistomi TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais turto vertės nustatymo principais, t. y. vadovautis:
- rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais;
- teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų;
- teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijais.
Taigi, vertintojai, atlikdami turto vertinimą yra įpareigoti laikytis minėtų principų, taip pat nepažeisti Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso.
APŽIŪRĖKITE LYG PROFESIONALAS! GERIAUSIAS BŪDAS PATIKRINTI NAUDOTĄ AUTOMOBILĮ
tags: #keliu #transporto #priemoniu #turto #vertintojai