Šiuolaikinė statybų rinka ir vidaus apdailos tendencijos Lietuvoje diktuoja vis griežtesnius reikalavimus medžiagų ilgaamžiškumui bei estetinei vertei. Planuojant būsto įrengimą ar renovaciją, vienas iš esminių klausimų, su kuriuo susiduria individualių namų savininkai bei nekilnojamojo turto vystytojai, yra tinkamos grindų ir sienų dangos pasirinkimas.
Lietuvos klimato sąlygos, pasižyminčios didele drėgme ir dažnais temperatūros svyravimais, reikalauja ypatingo dėmesio medžiagų fizikinėms savybėms, ypač jei danga naudojama lauko terasoms, balkonams ar nešildomoms patalpoms.
Pagrindiniai skirtumai tarp tradicinių ir akmens masės plytelių
Supratimas, kuo skiriasi tradicinės plytelės ir akmens masės plytelės, leidžia išvengti kritinių klaidų, kurios vėliau pasireiškia įtrūkimais, atšokimu nuo pagrindo ar paviršiaus nusidėvėjimu. Esminis skirtumas tarp tradicinių keraminių ir akmens masės gaminių prasideda nuo žaliavų paruošimo stadijos.
Įprastos plytelės gaminamos iš raudonojo arba baltojo molio mišinio, kuris presuojamas mažesniu slėgiu ir degamas žemesnėje temperatūroje. Tuo tarpu plytelės akmens masės pasižymi kur kas sudėtingesne sudėtimi: jų gamybai naudojamas aukščiausios kokybės kaolino molis, kvarcinis smėlis ir lauko špatas. Toks terminis apdorojimas sukelia vitrifikacijos procesą - medžiagos dalelės tiesiogine prasme susilydo į vientisą, stiklišką masę.
Rezultatas yra itin tanki struktūra, kurioje beveik nėra oro tarpų ar porų. Tai suteikia medžiagai išskirtinį kietumą, kuris pagal Mooso skalę dažnai prilygsta natūraliam granitui.
Vandens įgeriamumas ir jo svarba
Vienas svarbiausių parametrų, pagal kurį vertinamos akmens masės plytelės, yra jų vandens įgeriamumas. Pagal tarptautinius standartus, akmens masės gaminiams šis rodiklis turi būti mažesnis nei 0,5 proc. Praktikoje tai reiškia, kad medžiaga beveik nesugeria drėgmės.
Lietuvos kontekste ši savybė yra kritinė dėl šalčio ir atlydžio ciklų, kurie žiemos metu gali pasikartoti dešimtis kartų. Dėl šios priežasties lauko sąlygomis - terasose, laiptuose ar fasaduose - rekomenduojama naudoti tik akmens masės gaminius. Vidaus patalpose, pavyzdžiui, vonios kambariuose ar virtuvėse, mažas įgeriamumas taip pat suteikia pranašumą: danga tampa atsparesnė dėmėms, pelėsiui ir chemikalams.
PEI klasė ir atsparumas dilimui
Svarstant apie ilgalaikę investiciją, būtina atkreipti dėmesį į PEI (atsparumo dilimui) klasę. Tradicinės plytelės paprastai yra glazūruotos, o tai reiškia, kad jų dekoratyvinis sluoksnis yra tik paviršiuje. Jei tokia plytelė stipriau sutrenkiama ar įskyla, išryškėja bazinis molio sluoksnis, kuris vizualiai stipriai skiriasi nuo paviršiaus spalvos.
Tuo tarpu daugelis akmens masės gaminių yra „viso kūno“ (angl. Ekspertų teigimu, tai yra vienas didžiausių privalumų viešosiose erdvėse ar koridoriuose, kur nuolatinis žmonių srautas gali mechaniškai pažeisti viršutinį sluoksnį.
Didelio formato plytelės ir rašto rezoliucija
Technologinė pažanga gaminant akmens masės plyteles leido rinkai pasiūlyti itin didelio formato gaminius, kurie šiuo metu dominuoja modernioje Lietuvos architektūroje. Kadangi medžiaga yra itin tvirta, gamintojai gali pasiūlyti plyteles, kurių matmenys siekia net 120×260 cm ar daugiau, išlaikant santykinai mažą storį.
Be to, akmens masės plytelės pasižymi itin aukšta rašto rezoliucija. Jos gali idealiai imituoti natūralų marmurą, medieną, betoną ar net metalą. Skirtingai nuo natūralaus akmens, kurį reikia periodiškai impregnuoti ir kuris bijo rūgštinių valiklių, akmens masė suteikia tą pačią estetiką be jokio papildomo vargo.
| Savybė | Tradicinės plytelės | Akmens masės plytelės |
|---|---|---|
| Žaliavos | Raudonasis arba baltasis molis | Kaolino molis, kvarcinis smėlis, lauko špatas |
| Gamybos temperatūra | Žemesnė | Aukštesnė |
| Vandens įgeriamumas | Didelis | Mažesnis nei 0,5% |
| Atsparumas šalčiui | Mažas | Didelis |
| PEI klasė | Glazūruotos | „Viso kūno“ |
| Formatai | Mažesni | Dideli (iki 120x260 cm ir daugiau) |
Montavimo ypatumai ir ekonominis aspektas
Nors akmens masės gaminiai pasižymi geresnėmis savybėmis, jų montavimas reikalauja specifinių žinių ir įrankių. Dėl medžiagos kietumo įprasti rankiniai rėžtukai dažnai būna nepakankami, todėl meistrai naudoja specialias deimantines pjovimo stakles.
Ekonominiu požiūriu tradicinės plytelės išlieka pigesne alternatyva, tinkama sienų apdailai patalpose, kuriose nėra tiesioginio mechaninio poveikio ar temperatūros svyravimų. Tačiau vertinant viso būsto eksploatacijos ciklą, investicija į akmens masę dažniausiai atsiperka. Mažesnė skilimo rizika, atsparumas įbrėžimams ir ilgaamžiškumas reiškia, kad dangos nereikės keisti po kelerių metų.
Galiausiai, pasirenkant tarp šių dviejų tipų, svarbu įvertinti individualius poreikius. Jei ieškoma sprendimo vonios sienoms ar virtuvei, tradicinė keramika gali būti puikus dekoratyvinis elementas. Tačiau grindims, lauko zonoms ar vietoms, kurias pasiekia drėgmė ir purvas, akmens masė neturi sau lygiaverčių konkurentų.
Plytelės, kurių nereikia klijuoti !!! Sprendimas terasoms, balkonams, stogų terasoms.
Prieš pradedant klijuoti plytele visų pirma reikia įsitikinti ar pagrindas ant kurių klijuosime plyteles yra paruoštas plytelių klijavimui. Pagrindas turi būti lygus, kad geriau klijuotusi ir geriau laikytusi gali būti šiek tiek pašiauštas, tačiau neturi būti jokių didesnių nelygumų, nes jie persiduos plytelėms ir nebus galima lygiai ir gražiai suklijuoti plytelių. Kur yra vonios patalpos ar bet kokios kitos drėgnos patalpos kur plytelės bus veikiamos vandeniu, tas plytelėmis klijuojams pagrindas turi būti padengtas hidroizoliacine medžiaga.
Klijuojamas pagrindas turi būti nugruntuojamas giluminiu gruntu. Plytelių klijus reikia rinktis itin atsakigai, nes pasirinkus netinkamus klijus plytelės gali atšokinėti, suskilinėti, tiesiog nesilaikyti. Plytelių klijų yra įvairių rūčšių, šildomoms ir nešildomoms grindims, vidaus ir lauko sąlygoms, karaminėms, marmurinėms plytelėms, granito, stiklo mozaikai ar mažo įgeriamumo plytelėms. Jei norime, kad suklijavus plyteles po dviejų valandų jau galima būtų vaikščioti per jas, reikia rinktis greito stingimo plytelių klijus.
Skirtingoms plytelėms skirtingi plytelių klijai. Spacialia mentele tepame plytelių klijus ant plytelių ar ant sienos horizontalia kryptimi, kad nedidelėmis vagelėmis klijai tolygiai pasiskirstytu. Patartina tepti nedidelį plotą, geriausia plytelės dydžio klijuojamą plotą, nes ištepus klijais didesnį plotą, nespėjus suklijuoti klijai tiesiog gali sukietėti. Klijuoti reikia stengtis kiek įmanoma atidžiau ir teisingiau, kad nereikėtų jos labai judinti, nes po to ji gali blogai prilipti.
Tepant plyteles klijai reikia stengtis netyčia neužtepti klijais viršutinės plytelės ar jos briaunų klijais, nes po to gali būti labai sunku jas nuvalyti. Suklijavus plyteles iš plytelių tarpų menteles ar kito tinkamo įrankio pagalba būtina išvalyti klijus ir reikia pasistengti ant jų kuo nevaikščioti, tol kols klijai visiškai sustings. Kai plytelių klijai pilnai sutinge reikia užpildyti plytelių tarpus glaistu.
Prie užpildant glaistu tarpus reikia juos tolygiai sudrėkinti. Kai užtepemė tarpus ir truputėli glaistas apstingo reikia nuplauti plyteles.
tags: #keramikines #plyteles #nesildomoms #patalpoms