Šiandien gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Renkantis šildymo būdą reikia žiūrėti kompleksiškai, ir pirmiausia reikia galvoti apie paties pastato modernizavimą.
Vienas daugiausiai pastaruoju metu aptariamų sprendimų - nedideli (iki 80 kv.m.) namai. Ar tokiuose namuose įmanomas pilnavertis gyvenimas, o gal jie net pranašesni už didelio ploto namus?
Patarimai kaip ir kada pirkti šildymo sistemą namui išsimokėtinai / lizingu.
Šildymo būdų apžvalga
Ekspertai papasakojo daugiau apie skirtingas šildymo sistemas, jų charakteristikas, o taip pat pasidalino, į ką vertėtų atkreipti dėmesį, renkantis šildymo sistemą. Taip pat energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ savo tinklaraštyje pateikė šildymo būdų analizę, kurioje apžvelgė populiariausius Lietuvos šildymo būdus.
Apskritai, dabar šildymo sistemų pasirinkimas nemažas - ir dujiniai, granuliniai katilai, geoterminis šildymas, šilumos siurbliai. Tačiau svarbu katilams, šilumos siurbliams parinkti tinkamas vietas, kad būtų ir mums patogu efektyviai naudotis, ir kaimynams netrukdytume.
Šildymas elektra
Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas. Pagrindiniai šio šildymo būdo privalumai yra tie, jog šildymo sistema užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis ir reikalingos nedidelės pradinės investicijos (apie 1000 eurų).
Tarp trūkumų galima išskirti mažą efektyvumą ir dideles šilumos kainas, tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke.
Šildymas dujomis
Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje. Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį. Tarp išskirtų privalumų galima paminėti tai, jog šis šildymo būdas užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis, nedidelė tarša ir aukštas efektyvumas.
Iš trūkumų galima išskirti sparčiai kylančias dujų kainas, nemažas pradines investicijas, taip pat reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas ir specifinis katilinės įrengimas.
Kietasis kuras
Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules. Galima išskirti vieną šio šildymo privalumą - itin mažos šilumos kainos.
Deja, trūkumų pastebima daugiau: reikalingas kuro sandėliavimas, nes malkos, granulės užima daug vietos, nemažos pradinės investicijos, žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas). Taip pat svarbu pridurti, jog šis šildymo būdas yra ganėtinai taršus ir jam reikalingas kamino įrengimas.
Aeroterminis šildymas
Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Pasak „Geoverta“ projekto vadovo Rolando Mackonio, šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros. Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad dabar itin populiarėja oras-vanduo šildymo sistema - prieš kelerius metus įvyko lūžis, ir žmonės noriai renkasi tokį šildymo būdą. Oras-vanduo šildymo sistemą įrengti pigiau nei geoterminį šildymą, tačiau jo eksploatacija bus kiek brangesnė už geoterminio, nors labai nežymiai.
Pavyzdžiui, šilumos siurblys nekelia pavojaus - nesprogs, nesukels gaisro, jo montavimui nereikia dokumentų ir sumontuojamas dažniausiai per vieną dieną. Pridėčiau dar ir tai, kad jums nereikės kamino, valyti pelenų, šilumos siurblys netaršus, draugiškas gamtai. Ir tai tik keli privalumai - jų yra kur kas daugiau.
Geoterminis šildymas
Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.
Yra keli būdai, kaip įrengiamas geoterminis šildymas: galima 1,80 m gylyje įkasti vamzdyną ir pakloti tam tikrą plotą arba gręžti gręžinius - tai pats populiariausias būdas - ir įleisti vamzdynus daugiau kaip 60-100 m gylyje. Tų gręžinių, atsižvelgiant į namo plotą, reikia skirtingo skaičiaus, gali būti ir trys, ir daugiau.
Na, o kalbant apie dujinį šildymą, tai vienas iš senesnių ir visiems žinomų šildymo būdų, kuris yra švarus ir patogus, tačiau palyginti su šilumos siurbliais, pastarieji turi daugiau pranašumų.
Šildymo kaštai
Jeigu pastatas yra naujas ir kokybiškas, tuomet šildymas metams galėtų kainuoti (apytiksliai 100 kv. m namui):
- Dujos - 267 eurai
- Medžio granulės - 401 euras
- Oras-vanduo šilumos siurblys - 305 eurai
- Geoterminis šildymas - 237 eurai
- Kieto kuro katilas naudojant beržines malkas - 215 eurų
- Šildantis dyzelinu kaina gali siekti 604 eurus
- Elektra - net 1035 eurus
Tad nors malkos pigiausias būdas, brangiausiai čia kainuoja mūsų laikas, kurį turėtume skirti katilo kūrenimui ir malkų paruošimui. O jeigu tai yra senos statybos, neapšiltintas pastatas, tokio paties ploto apšildymas gali kainuoti 80-100 proc. daugiau, atsižvelgiant į šildymo sistemos rūšį, taigi mažiausiai dvigubai daugiau.
Svarbu: Renkantis šilumos būdą reikia žiūrėti kompleksiškai, ir priduria, kad pirmiausia reikia galvoti apie paties pastato modernizavimą. Ir jeigu pastatas yra didelio ploto, statytas seniai, neapšiltintas, tuomet negelbės ir šilumos siurblys ar kiti šildymo būdai - šildysite orą, o ne namus.
Grindinis šildymas
Anksčiau buvo sunku žmones įtikinti rinktis grindinį šildymą, tinkantį visoms dangoms, galimą įrengti visuose kambariuose, apšildant iškart visą plotą, o dabar to daryti nebereikia, gyventojai jau patys nori šildomų grindų. Daugelis pamatė, kad privalumų yra daug, tad dabar maždaug 95 proc. žmonių renkasi grindinį šildymą, o radiatorių atsisako, kadangi jiems reikalinga aukštesnė temperatūra nei šildomoms grindims.
Kuo žemesnė temperatūra, tuo žemesnės eksploatacijos išlaidos, vadinasi, tai yra didelis privalumas ir komfortas. Dabar skverbiasi ir dar vienas šildymo būdas - tai yra lubinis ir sieninis šildymas (jis brangesnis nei grindinio šildymo įrengimas) - sienos ir lubos gali būti šildomos ir šaldomos.
Tai padeda išlaikyti klimatines sąlygas - žmogaus kūno temperatūra yra arti 37 laipsnių ir dėl tokio šildymo patiria mažesnius pokyčius, praranda mažiau energijos, kadangi ta temperatūra yra nuolat palaikoma. Be to, tiek radiatorius, tiek grindinį šildymą įrengti kainuoja panašiai, tačiau patogumo ir komforto lygis yra visai kitas. Be to, grindiniam šildymui tinka bene visos dangos ir paviršiai.
Šilumos poreikis ir katilo galingumas
Pasirenkant katilą viryklę, reikia atsižvelgti į keletą aspektų: bendras pastato šilumos praradimas, šildymo sistemos tipas, bei papildomi šiluminiai poreikiai (tokie kaip boileris ar rankšluosčių džiovintuvas). Tipiškai 80 kvadratinių metrų plotui standartinėje izoliacijoje reikia apie 8-12 kW šilumos.
- Per mažas galingumas: Jei katilas bus per mažai galingas (pvz. 10 kW), jis nuolat dirbs maksimalia galia, kad pasiektų norimą temperatūrą, o tai gali sumažinti jo tarnavimo laiką ir šildymo efektyvumą.
- Per didelis galingumas: Jei pasirinksite per galingą katilą (pvz.
Atsižvelgiant į visus šiuos faktus, siūlau apsvarstyti pasirinkti didesnės galios variantą - Kalvis K4 su 18 kW, atsižvelgiant į papildomus šilumos reikalavimus. Tačiau, norint užtikrinti maksimalų efektyvumą, svarbu tinkamai sureguliuoti termostatą ir siurblį.
Mažo namo privalumai ir trūkumai
Privalumus turbūt girdėjote ne vieną kartą - tai ir pigesnė statyba, mažiau dokumentacijos ir mažiau vargo jį eksploatuojant. Atsižvelgiant į statybos kainą, mažų namų konstrukcija yra paprasta, todėl darbų kaina bus pigesnė. Statybų metu bus panaudota mažiau medžiagų, o tai turės įtakos namo sąmatai. Sutaupytus pinigus galima panaudoti namo izoliacijai, apdailai, efektyvesnėms inžinerinėms sistemoms. Visa tai leis turėti efektyvesnį namą, kuris greičiau atsipirks nei didesnis namas, tačiau to kaina yra ribotas namo plotas.
Verta nepamiršti, kad namas iki 80 kv.m. dažnai tampa ne ką didesniu naudingu plotu nei butas, nes turite įvertinti ir tai, kad name turi atsirasti tokios pagalbinės patalpos kaip katilinė, sandėliukas (pavyzdžiui butuose tai pakeičia rūsys) ir panašiai. Taigi, tai lemia, kad namo naudingas atitinkamai mažėja iki 70-75 kv.m, todėl elementariai gali būti mažokai vietos daiktams susidėti, gyvenamieji kambariai, tarp jų ir virtuvės zona, nebus tokie erdvūs kaip norėtųsi.
Kaip išsaugoti šilumą?
Probleminė vieta senuose daugiabučiuose - rūsiai. Juose dažniausiai galime pamatyti neizoliuotus, kitaip tariant - neapšiltintus vamzdžius, todėl jie užkaista, ir didelė šilumos dalis lieka rūsyje. O jeigu dar rūsių langai nesandarūs, praviri, tuomet vėlgi - šilumą prarandame.
Dar viena problema, kurią pastebiu senuose daugiabučiuose, patys gyventojai išbalansuoja šildymo sistemą. Tad laikausi nuomonės, jog norint daugiabučiuose gyventi šiltai, pirmiausia reikia keisti visą šildymo sistemą, ją modernizuoti, apšiltinti patį pastatą, stogą, sienas. Šiuo atveju reikalingas kompleksiškas požiūris ir veiksmai, nes tik langų keitimas situacijos neišgelbės.
Jeigu kalbėtume apie naujus daugiabučius, šildymo sąskaitos ten dažniausiai būna nedidelės, tačiau pastebiu kitą bėdą - patys žmonės elgiasi neekonomiškai. Pavyzdžiui, nesureguliuoja šilumos namuose, būna per karšta, tad atsidaro langą ir visą šilumą išleidžia. Todėl patarimas paprastas - pasidomėkite valdymo įranga ir pritaikykite pagal situaciją.
Taip pat naujuose daugiabučiuose būna įrengta ir vėdinimo sistema. Reikėtų prieš šildymo sezoną išvalyti, pakeisti filtrus, paruošti namus ir sistemas šildymo sezonui, ką daugelis užmiršta. Pastebiu, kad žmonės nemoka ir nesidomi, kaip valdyti savo buto šildymo, vėdinimo sistemas, o derėtų, ypač, jeigu norite gyventi komfortiškai ir ekonomiškai.
Individualių namų savininkams lengviau nuspręsti, kokį šildymo būdą pasirinkti, - to nereikia su niekuo derinti. Senos statybos namai, natūralu, reikalauja daugiau investicijų. Verta žinoti, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra suteikia paramą modernizuoti namo šildymo sprendimus.
Pasirinkimo kriterijai
Pasak „Ignitis grupė“ produktų vadovo Justo Kersnausko, renkantis šildymo sprendimą, būtina atsižvelgti į būsto technines sąlygas, kurios tiesiogiai sąveikauja su šilumos perdavimu ir praradimais. Šiais laikais taip pat labai aktualu pasvarstyti apie saulės elektrines, kurios iš esmės keičia sąlygas kaštų prognozėms. Žinoma, ne viskas slypi finansuose, tad nereikėtų pamiršti ir kitų vertybių, kaip suteikiamo komforto ar gamtos tausojimo.
Europos sąjunga iki 2050 m. užsibrėžė tikslą, kad grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui, palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro bei skatinama tapti aktyviu energetikos dalyviu - gaminančiu vartotoju.