Visais laikais gamta ir žmogus buvo neatsiejami. Tai svarbu ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Šiame straipsnyje apžvelgsime "Kerų sodybos" teikiamas patirtis ir vienos moters aistrą gėlėms, kurianti jurginų rojų.
Edukacinė Išvyka į "Kerų Sodybą"
Kretingos rajono Darbėnų gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Boružiukų“, „Voveriukų“ grupių ugdytiniai, drauge su savo mokytojomis Vita Jonikiene ir Sandra Ramoniene, išvyko į trumpą kelionę autobusu. Kelionė autobusu daugeliui mažųjų sukėlė emocijų pliūpsnį - kai kuriems tai buvo pirmoji kelionė šia transporto priemone. Kelionės tikslas - pažinti alpakų gyvenimą, pasimokyti, kaip su jomis saugiai elgtis, pasisemti gerų emocijų, ir taip patenkinti vaikų pažintinius poreikius.
Keliautojus pasitiko „Kerų sodybos“ šeimininkė Loreta Kerienė, kuri pakvietė susipažinti su alpakomis. Kol keliavome aptvaro link, sodybos šeimininkė papasakojo, kad „Kerų sodyba“ buvo įkurta 2014 metais, o po keturių metų atkeliavo pirmosios dvi alpakos. Alpakos šeimininkus sužavėjo savo išskirtine elegancija, tvarkingumu ir šeimyniškumu, mat jos visada kartu. Anot sodybos šeimininkės, alpakos ne tik puošia sodybą, bet yra ir naudingos. Kasmet pavasarį jos yra kerpamos ir iš vilnos verpiami siūlai. Šie siūlai puikiai tinka alergiškiems žmonėms, nes nesukelia alergijos.
Susitikimas su Alpakomis ir Kitais Gyvūnais
Atkeliavus prie aptvaro mus pasitiko 8 alpakos ir ožys. Iš pradžių kiek nedrąsiai stebėjome vieni kitus, bet vėliau susidraugavome. Daug emocijų vaikams teikė gyvūnų maitinimas- obuoliais, morkomis, kopūstais. Su džiaugsmu stebėjome, kaip alpakos kramto mūsų atneštas vaišes. Su vaikais aptarėme ir alpakų išvaizdą, įvardijome spalvas, skaičiavome, kokių daugiausia, pastebėjome, kad alpakos moka labai greitai bėgti ir labai klauso savo šeimos vado - alpakų tėčio.
Per išvyką buvo sužadintas ne tik vaikų smalsumas, bet ir meilė gyvūnams. Daugelis norėjo parsivežti bent vieną alpaką namo. Kupini gerų emocijų ir pakilios nuotaikos suspėjome dar pasidžiaugti sodyboje esančia žaidimų aikštele. Pasistiprinę skaniais obuoliais, atsisveikinę su naujais draugais, žygiavome pėsčiomis link darželio. Apsilankymas „Kerų sodyboje“ paliko vaikams neišdildomą įspūdį.
Santa ir Jos Jurginų Karalystė
Santa augo pas močiutę, toje pačioje Liolių seniūnijoje tik kitame - Gailių kaime. Močiutė pakelę į sodybą apsodindavo jurginais. Mergaitei gėlės buvo labai gražios. Tačiau vieną rudenį jurginai nušalo.
„Eidavau per kaimą ir sustodavau prie kiekvieno darželio, kur buvo jurginų". Gal todėl, kai suaugo ir ištekėjo už vyro Roberto, apsigyvenusi uošvių sodyboje Vaišviliškės kaime, pasodino jurginų. Tačiau dalis jų numirko ir žuvo nuo drėgmės, kitus nuėsdavo arba nulaužydavo gyvuliai. Mat, šeima ūkininkauja. Dirba žemę ir laiko gyvulių. Važinėja technika.
Šiandieninį jurginų rojų ponia Santa pradėjo kurti prieš keturiolika metų, kai jiedu su vyru Robertu nupirko apleistą sodybą Kanopėnų kaime. Darbšti šeima nusprendė antram gyvenimui prikelti ir seną trobą. Pakeitė langus, duris. Pristatė antrą aukštą. Namą nudažė. Iš tolo šviečia tarsi visiškai naujas statinys. Tačiau laukia daug darbų viduje.
„Į Kanopėnus važiuoju kaip į sodą, - pasakoja Santa. - Iš pradžių jurginus sodinau tiesiog darže. Palikdavau jiems porą vagų. Paskui plotai plėtėsi. Dabar turiu apie 400 rūšių jurginų. Pakelėje ir aplink namus labirintuose pasodinta apie 2000 kerų. Maždaug tris mėnesius Santos ir praeivių akys džiaugiasi jų spalvomis. Tačiau Santai tai ne vien džiaugsmas. Galbūt todėl kolegijoje teisininkės profesiją įgijusi moteris nepasirinko teisininkės darbo.
„Sėdėt kontoroj ir saulės nematyt - čia ne man“, - savo pasirinkimą dirbti eiline darbininke Šiauliuose plastiko gamykloje aiškina moteris. - Pabandžiau dirbti. Patiko grafikas. Darbas pamainomis. Daugiau laiko Santa gali skirti savo pomėgiui auginti gėles. Mat, vaikai - jau paaugę: devyniolikos, šešiolikos ir penkiolikos metų. Tiesa, šeimai nelengva buvo susitaikyti su liguistu, kaip pati Santa sako, jos potraukiu gėlėms, kurios neduoda apčiuopiamos naudos, tik poilsį akims. Be to, daug kainuoja. Naujoms rūšims kasmet išleidžia visą atlyginimą, o kartais ir dar daugiau. Dukros sako, jog paprasčiau būtų užsodinti pievelę. Mažiau darbo ir išlaidų.
Jurginų Įvairovė ir Priežiūra
Šiuo metu Kanopėnuose auga apie 2000 kaktusinių, dekoratyvinių, pomponinių, rutulinių - iš viso 400 rūšių jurginų. Visų rūšių pavadinimų Santa sako nė neprisimenanti. Kai kurias atpažįsta, pažiūrėjusi į žiedą. Lengviausia įsiminti didžiažiedžius Penhill dark monarch, Penhill watermelon, Islander, Cafe au lait, Kechup and mustard, Myrthles folly.
Iš pradžių Santa tenkinosi kaime gautais, su kaimynėmis ir draugėmis išsimainytais jurginų kerais. Dalį jų nusipirkdavo turguose. Paskui ėmė pirkti parduotuvėse, pradėjo užsisakinėti internetu. Čia daugiau galimybių įsigyti kuo įvairesnių jurginų rūšių. Tačiau kartais gauni ne tai, ką užsisakei.
Beje, sodybą puošia ne vien jurginais. „Kartais sau pasižadu, jog nebepirksiu naujų jurginų gumbų. Bet ir vėl susigundau. Tai randu labai patinkančią rūšį. Tai palankią kainą. Žiūrėk ir vėl gėlėms išleidau visą algą. Santa sako, jog interneto platybėse yra ir labai brangių gėlių. Pavyzdžiui, bijūnas gali kainuoti ir 600 eurų. Santa, žinoma, tokių nebeperka. Tenkinasi paprastenėmis rūšimis.
Jauna moteris džiaugiasi, jog, rūpindamasi gėlėmis, kiekvienais metais įgyja vis daugiau patirties ir išmoksta ką nors naujo. Po kiekvieno sezono atranda kur klydusi. Kitąmet ištaiso klaidas. „Nesu gėlininkė - profesionalė. Jurginus neužtenka vien pasodinti, nuravėti, palaistyti. Jais reikia rūpintis ir tuomet, kai rudenį iškasami iš žemės. Kad gumbai nesušaltų, kartais tenka pakurti krosnį ir pašildyti patalpas. Juolab, kad kai kurie - labai lepūs, gavę bent kiek drėgmės, supūva.
Kovo pabaigoje įsišakojusius gumbus reikia padalyti. Kiekvienas nuo pagrindinio atskirtas gumbas augins savą stiebą. Pavasarį gerai išsilaikiusius gumbus sodina į žemę. „Tam tikslui nusipirkome net moto bloką. Juo padarome vagą ir mėtome į ją jurginų gumbus panašiai kaip bulves, - apie jurginų auginimo procesą pasakoja Santa. - Sodinimui reikia parinkti tinkamą laiką, kai pakankamai atšyla oras. Pernai jurginus sodinome balandžio 9 - 11 dienomis. Šiemet - vėliau apie balandžio vidurį.
Priežiūros nėra labai daug. Kartais tenka vieną kartą gėlyną nuravėti, šiemet ravėjome du kartus. Ko gero, teks ir trečią. Jeigu ilgiau trunka sausi orai, tenka palaistyti. Šiemet laisčiau tik vieną kartą. Beje, šiemet jurginai išaugo aukštesni, sukrovė daugiau žiedų. Galbūt ne vien dėl palankių oro sąlygų. Gėlyno šeimininkė pasirūpino pagerinti žemę, patręšė mėšlu, atvežė geresnio dirvožemio. Rudenį, kai daugelis gėlių jau nužydėję, įvairiaspalviai Santos jurginai dar visą mėnesį ar ilgiau, džiugins praeivių ir pravažiuojančių žmonių akis.
Jurginų Rūšių Klasifikacija
Šiuo metu Kanopėnuose auginama apie 400 rūšių jurginų. Štai keletas iš jų:
| Pavadinimas | Tipas |
|---|---|
| Penhill dark monarch | Didžiažiedis |
| Penhill watermelon | Didžiažiedis |
| Islander | Didžiažiedis |
| Cafe au lait | Didžiažiedis |
| Kechup and mustard | Didžiažiedis |
| Myrthles folly | Didžiažiedis |
tags: #keru #sodyba #atsiliepimai