Lietuvos gyventojai pirmą būstą dažnai įsigyja prieš didžiuosius gyvenimo pokyčius: santuoką, vaikų gimimą ar karjeros pokytį. 2024 m. Lietuvoje dažniausiai būsto paskolą rinkosi 26-30 m. jaunuoliai - jų paraiškos sudarė 27 proc. visų paraiškų, 26 proc. paraiškų pateikė 31-35 m. amžiaus asmenys, o 13 proc. - 18-25 m. amžiaus klientai, rodo banko „Bigbank“ duomenys.
Remiantis naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vyrai tuokiasi būdami vidutiniškai 30,5 m. amžiaus, o moterys - 28,3 m. amžiaus.
Finansiniai Aspektai Įsigyjant Būstą
Edvard Arnatkevič, „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento Lietuvoje, pastebi, kad, prieš imant paskolą, svarbu įvertinti savo galimybes ir planus ateityje: „Vertinant klientų galimybes, bankui svarbu, kad žmogus turėtų stabilias pajamas. Prieš tuokiantis, reikėtų išsiaiškinti bendrų pajamų dydį. Jei klientai ketina netrukus išeiti motinystės ar tėvystės atostogų, keisti darbą ar pradėti verslą, jų kreditingumas jau po kelių mėnesių gali būti vertinamas kitaip.
Svarbūs aspektai norint gauti būsto paskolą:
- Reikia turėti pradinį įnašą. Minimalus pradinis įnašas siekia 15 proc.
- Įmokos dydis negali viršyti 40 proc. paskolos gavėjų gaunamų pajamų.
- Būtina gera kredito istorija.
Visa tai reiškia, kad vertinamas susituokusios poros finansinės padėties bendras vidurkis, o susituokus tas vidurkis ne visada pagerėja. Pavyzdžiui, gimus vaikui, jis visada skaičiuojamas kaip dar vienas šeimos narys, o tai gali sumažinti maksimalią galimos paskolos sumą.
Atsakingai planuojant savo finansus ir norint vėliau nesusidurti su sunkumais, reikia turėti tai omenyje. Taip pat viskas skaičiuojama net ir tuo atveju, jeigu paskolą ima du nesusituokę asmenys.
Reikia turėti omenyje ir tai, kad, gimus vaikui, vienas iš tėvų gali likti namuose jo prižiūrėti, o tai didina šeimos išlaidas ir sumažina pajamas, nes tėvystės ar motinystės išmoka dažniausiai būna mažesnė nei gaunamas atlyginimas - tai taip pat turi įtakos galimos gauti paskolos dydžiui.
Vertinant asmens ar šeimos pajamas ir žvelgiant iš banko perspektyvos, pačios stabiliausios ir paprasčiausios įvertinti pajamos yra darbo užmokestis, nes jį galima matyti „Sodroje“.
Tiesa, planuojantys keisti darbą turėtų tai daryti jau paėmę paskolą būstui arba palaukti bent pusmetį: „Norintys pasiskolinti būstui ir dirbantys pagal darbo sutartį turi turėti bent 6 mėn. nepertraukiamą darbo stažą vienoje ar keliose darbovietėse, jeigu naujojoje darbo vietoje pasibaigęs bandomasis laikotarpis. Tai reiškia, kad, keičiant darbą, net jei ir turėjote labai dideles pajamas iki tol, paskolos be pajamų negausite“, - sako E.
Dar daugiau planuoti reikėtų tiems, kurie siekia kurti savo verslą ar dirbti savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą. Paprastai iš šių asmenų reikalaujama daug ilgesnio veiklos periodo: bankai gali paprašyti net iki 2 m. Kai kuriais atvejais turintieji verslą ar dirbantieji savarankiškai su būsto paskolos skaičiuokle apsiskaičiuoja, kad gali gauti labai didelę paskolą, tačiau, pateikus bankui užklausą, gaunami visiškai kiti skaičiai.
Vadinasi, paskolą reikėtų imti prieš keičiant darbą arba palaukti bent 6 mėn. naujame darbe, o norintieji kurti verslą pirmiausia turėtų tinkamai suplanuoti kiekvieną verslo kūrimo ir augimo etapą: „Gauti paskolą būstui dirbant įprastame darbe paprastai yra paprasčiau, nei turint verslą, todėl ją galima būtų imti prieš pradedant verslą. Tačiau visų pirma reikėtų įsitikinti, ar verslas tikrai pavyks, ir nemesti darbo, kol verslas nepradėtas, svarbu pirmiausia susirasti klientų ir neskubėti“, - E.
Remiantis „Ober-Haus“ 2025 m. balandžio mėn. duomenimis, vidutinė būsto kaina Lietuvoje per pastaruosius metus kilo 4,9 procento. Nekilnojamojo turto kainų augimas nuo 2023 m. pabaigos vis spartėja, todėl net ir palaukus vos 2-3 m., gali tekti mokėti už būstą gerokai daugiau.
Taigi, jeigu įmanoma, rekomenduojama būstą pirkti prieš didžiuosius gyvenimo pokyčius, kaip šiuo metu ir daro nemaža dalis Lietuvos gyventojų.
Būsto paskola su valstybės paskata pirmam būstui įsigyti regionuose
Socialinio Būsto Plėtra Jonavos Rajone
Socialinio būsto plėtros Jonavos rajono savivaldybėje projektas inicijuotas vadovaujantis nustatytu socialinio būsto poreikiu. Paskutiniais duomenimis, Jonavos rajono savivaldybėje socialinio būsto laukė 310 asmenų/šeimų.
Kadangi pagrindinė projekto problema - socialinio būsto fondo trūkumas, projektu siekiama padidinti socialinio būsto prieinamumą ir prisidėti prie nepasiturinčių asmenų / šeimų poreikių tenkinimo. Projekto metu planuojama įsigyti 80 socialinių būstų Jonavos m.
Valstybės Biudžetas Ir Prioritetai 2026 Metams
Seimui pristatytas 2026-2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XVP-851, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetams: žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui, gynybai ir infrastruktūrai.
„2026 metai bus šiek tiek išskirtiniai - BVP augimas, namų ūkio vartojimas bus šiek tiek greitesnis, metinė infliacija ir darbo užmokesčio pokyčiai bus nuosaikesni, šiek tiek lėtėjantys. Grįžtant prie ekonomikos augimo ir namų ūkio vartojimo ir kas įtakos šiuos pokyčius, reiktų paminėti antros pensijų pakopos pakeitimus ir tam tikrą pinigų kiekio įsiliejimą į ekonomiką. Tai, be abejo, šiek tiek paskatins ir ekonomikos augimą, ir infliaciją. Mūsų pagrindinės tarptautinės partnerės toks naujo kurso ieškojimas, šiek tiek senų tvarkų peržiūrėjimas taip pat gali atsiliepti ir jau dabar atsiliepia prekybos grandinėms ir bendrai ekonomikai. Galbūt norėtume šiek tiek greitesnio ekonomikos augimo, bet, matant tai, kas aplink mus vyksta, prognozės yra neblogos ir jeigu jos išsipildys, manau, kad bus labai gerai“, - pristatydamas teisės aktą sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Iššūkiais šalies viduje ministras vadino visuomenės senėjimą, gan aukštą nedarbo lygį, turintį struktūrinio nedarbo požymių: „Kalbant apie teigiamus veiksnius, tai, turbūt visi žinome, kad mūsų ekonomika dabar pasižymi gana stipria vidaus paklausa, tokiu gana optimistiniu požiūriu į ateitį žmonių, kai iš tiesų vartojama yra nemažai. Efektyviau įsisavinamos tam tikros ES lėšos“.
Pagrindiniai Finansiniai Rodikliai:
- Numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks 20 mlrd. 998, 3 mln. eurų (įskaitant 3 mlrd. 684,8 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas).
- 2026 m. valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys per 27 mlrd.464 mln. eurų.
- Asignavimai viršys pajamas beveik 6 mlrd. 465,8 mln. eurų.
- Valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. sudarys 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valdžios sektoriaus skola - 45,1 proc. BVP.
Finansų ministras atkreipė dėmesį į skolos valdymui skiriamas lėšas: „Kitais metais skolos valdymo išlaidos didėja beveik 200 mln., išties didelė suma. Maždaug tiek yra skiriama mokytojų ir pareigūnų algų didinimui“.
Žmonių Pajamos Ir Socialinis Saugumas
Pristatydamas finansinius rodiklius, finansų ministras pažymėjo, kad daugiausiai lėšų numatoma skirti žmonių pajamų didinimui, saugumo užtikrinimui.
„Pagrindiniai šio biudžeto prioritetai yra žmonių pajamos ir socialinis saugumas, kam bus skiriama apie 950 mln. eurų daugiau. Infrastruktūrai, čia turbūt kelių infrastruktūrai, bus skiriama 815 mln. ir gynybai 4,8 mlrd. eurų. Dirbančiųjų, kuriems apmokama iš valstybės biudžeto, pajamos auga beveik 440 mln., tai didžiąją dalį, kaip jau minėta, sudaro mokytojų algų augimas, medikų, statutinių pareigūnų, kultūros darbuotojų algų augimas. Nuo kitų metų darbo užmokestis gydytojams augs 100 eurų, slaugytojams - 127. Taip pat numatytas su minimalia mėnesio alga surištų atlyginimų didėjimas ir darbo užmokesčio indeksavimas visiems valstybės tarnautojams 0,7 proc. Senatvės pensijos augs labai dideliu tempu - 12 proc. arba 80 ir 90 eurų, ir tai palies 630 tūkst. žmonių“, - sakė K. Vaitiekūnas.
Gynyba
Numatoma, kad Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 m. sudarys 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.
Gynybos finansavimas kitąmet augs beveik 1,6 mlrd. eurų - daugiau nei bet kuri kita sritis. Išlaidos gynybai 2026 m. sudarys 14 proc. visų biudžetų išlaidų (neskaitant ES ir „Naujos kartos Lietuva“ paskolos lėšų).
Didesnį finansavimą planuojama skirti valstybės gynybos stiprinimui, Lietuvos kariuomenės modernizavimui, naujos ir modernios ginkluotės įsigijimui, karinės infrastruktūros plėtrai (poligonų, kareivinių statybai). Didžiausi artimiausi prioritetai - tai nacionalinės divizijos įkūrimas bei Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje iki 2027 m.
Infrastruktūra
2026 m. šalies infrastruktūrai bus skiriama 815,5 mln. eurų, o tai yra 77 mln. eurų daugiau palyginti su 2025 m. tam suplanuota suma (nevertinant lėšų iš Valstybės gynybos fondo (2025 m. 59,1 mln. eurų) ir 2025 m. vieniems metams skirtų tikslinių lėšų magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstravimui (20 mln. eurų).
Iš šios sumos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) numatyta 436,6 mln. eurų, Valstybiniam kelių fondui - 178,8 mln. eurų bei iš ES finansinės paramos -200,1 mln. eurų.
Numatoma, kad reikšmingai augs savivaldybių pajamos - jos viršys 7,3 mlrd. eurų (lyginant su 2025 m. auga 696,9 mln. eurų arba 10,4 proc.).
Biudžeto projekte planuojamos rekordinės ES investicijos - numatoma, kad 1 247 mln. eurų sudarys 2021-2027 m. Investicijų programos, 1 643 mln. eurų - plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijos.
Pristačius biudžeto projektą, Seimo statute nustatyta tvarka, jis bus svarstomas visuose parlamento komitetuose.