Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos keturios rūšys vėžių: vietinės - plačiažnypliai, siauražnypliai ir invazinės - žymėtieji bei rainuotieji. Prasidėjus vėžiavimo sezonui, žvejams norisi priminti, kad jie neprarastų saiko ir vadovautųsi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis.
Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Komka teigia, kad šios taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą. Taip pat jos numato, kad vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, bet tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai ar žuvys turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
Aplinkosaugininkas primena, kad invazinius žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima gaudyti visus metus ir kiek tik norisi (jų skaičius ir dydis neribojamas), nes taip padedama išlikti lietuviškiems vėžiams.
Kadangi vietinės vėžių rūšis yra lengvai pažeidžiamos, jų žvejybai taikomi apribojimai.
Tad svarbu įsidėmėti:
- siauražnyplius vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;
- plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta saugomų rūšių sąrašą, todėl juos draudžiama gaudyti be žvejo mėgėjo kortelių;
- vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių;
- visus vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m) bei samteliais;
- vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;
- gaudant bet kuriuos vėžius, reikia turėti mėgėjų žvejybos leidimą.
Žvejoti be leidimų gali valstybinio socialinio draudimo pensininkai, neįgalieji ir vaikai iki 16 m.
Vienos žvejybos metu galima sugauti ne daugiau 50 siauražnyplių vėžių, kurių dydis siekia ne mažiau nei 10 centimetrų.
Ekspertų patarimai, kaip pagauti daugiau vėžių savo puoduose!
Kaip atskirti vėžius?
Norint atskirti vėžių rūšis, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių požymių:
- Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm. Ant žnyplių turi dantelius - tai vienas išskirtinių bruožų. Pagavę ir apvertę vėžį pamatysite, kad žnyplių spalva raudona, bet atspalvis gali šiek tiek skirtis. Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Patinėliai subręsta 3, patelės 4 metų. Patelė išleidžia 20-200 ikrelių. Gyvena apie 10 metų.
- Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Kūno viršus - gelsvai žalias.
- Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių. Jų kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, pats kiautas lygus. Žymėtieji vėžiai gali gyventi dideliame gylyje, slepiasi po akmenimis ar dumble.
- Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio. Kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Be to, jie mažesni už kitus vėžius. Lietuvoje rainuotieji vėžiai užauga iki 13 cm. Labai svarbu, kad šiems vėžiams beveik nerūpi temperatūrų svyravimai, vandens gėlumas, švarumas, slėptuvės ir netgi maistas.
Plačiažnyplius vėžius galima atskirti pagal ant žnyplių esančius dantelius, kurie yra vienas iš išskirtiniausių šio vėžio bruožų. Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio, kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių.
Nuo seno lietuviai žinojo, kad vėžiai gyvena tik gėluose ir labai švariuose vandens telkiniuose. Tiesa, dabar jų galima aptikti visur, nes mūsų vietinėms rūšims, plačiažnypliams ir siauražnypliams vėžiams, draugiją palaiko prie mažiau palankių aplinkos sąlygų puikiai prisitaikę invaziniai žymėtieji bei rainuotieji vėžiai. Pastarieji, beje, nėra pageidaujami, nes užgožia tikruosius lietuviškus.
Gilesnėse ir pavėsingose vietose vėžiukų išvysti galima ir dienos metu, tačiau įprastai jie atkunta ir maisto ieškoti išsiruošią kartu su sutemomis, o kitą laiką tūno dugne po akmenimis, šaknimis ar urveliuose. Saugius urvelius vėžiai palieka naktį.
Paprastomis musės lervutėmis, sliekais ar kitais žuvis viliojančiais skanėstais vėžių nesudominsite - šie gurmanai kur kas labiau vertina įvairius pašvinkusius, todėl stiprų kvapą skleidžiančius produktus. Tiesa, išvilioti juos iš urvelių galima ne tik dvėseliena - tam puikiai tiks ir šviežios žuvies ar mėsos gabaliukai.
Tiems, kurie dar neatradę vėžiavimo malonumo, tačiau norėtų pabandyti, patariama pirmiausia pasidomėti vėžių rūšimis, mat nuo to priklauso, kaip ir kada juos galima gaudyti.
Oficialus vėžiavimo sezonas tęsiasi nuo liepos 16 iki spalio 14 dienos, tačiau šie apribojimai taikomi ne visiems vėžiams: invazinės rūšys gali būti gaudomos ištisus metus, o lietuviškuosius plačiažnyplius vėžius, kurie priskiriami saugomoms rūšims, privalu paleisti į laisvę net ir sezono metu.
Pačius vėžius gaudyti galima skirtingais būdais. Populiariausi iš jų - bučiukais arba samteliais, tačiau invazines rūšis leidžiama gaudyti ir rankomis ar graibštu.
Vėžiavimas bučiukais priskiriamas pasyviam metodui, nes iš vakaro kartu su jauku į vandenį panardinti bučiukai įprastai ištraukiami tik rytais. Šiuo metodu galima gaudyti siauražnyplius, žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius. Jei esate nusiteikę aktyviau pavėžiauti, rinkitės samtelius. Į jų vidų įriškite įvairių masalų, panardinkite maždaug pusvalandžiui ir tuomet traukite laimikį.
Norintiems aktyviau pavėžiauti, turėtų patikti ir graibšto metodas - priekrantėje prismaigstykite masalų vėžiams privilioti ir laukite, kol jie išlįs iš savo slėptuvių maitintis. Tuomet graibštu ištraukite vėžius į krantą. Tik nepamirškite, kad graibštu ar rankomis sugautus vietinius neinvazinius vėžius teks paleisti.
Svarbios vėžiavimo sezonu metu taisyklės:
- Vienos žvejybos metu galima sugauti ne daugiau 50 vnt. siauriažnyplių vėžių.
- Sugautų siauriažnyplių vėžių minimalus dydis - 10 cm (matuojama nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo).
- Siauriažnyplių vėžių gaudymui vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius.
- Plačiažnyplius vėžius gaudyti draudžiama, o sugautus privaloma paleisti.
- Žymėtųjų ir rainuotojų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių kiekis neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais ištisus metus.
Vėžiavimui nereikia jokio ypatingo pasiruošimo - bučiukų ar sietelių rasite žvejybos skyrių lentynose, tačiau nepamirškite pasirūpinti ir kitais praktiškais vėžiavimui skirtais daiktais - patvariais botais braidžiojimui vandenyje, žibintuvėliais, kibirais vėžiams laikyti, patogiomis sulankstomomis kėdėmis ar palapinėmis, jei aktyviai vėžiauti ketinate per naktį.
Nepamirškite, kad vėžiai yra verdami gyvi, mat negyvo vėžio mėsa nedelsiant pradeda gesti. Svarbu vėžius dėti tik į verdantį vandenį - taip jie iškart žūsta ir nesikankina. Norint įsitikinti, ar virtas vėžys buvo gyvas, reikia pasižiūrėti į jo uodegėlę - jei vėžys buvo negyvas, ji išlieka tiesi, jei gyvas - susiriečia.
Bučiukas vėžiams gaudyti - ne ilgesnė kaip 100 cm, ne platesnė kaip 50 cm ir ne aukštesnė kaip 50 cm arba ne didesnio kaip 100 cm pagrindo skersmens ir ne aukštesnė kaip 50 cm gaudyklė.
Kokia atsakomybė taikoma?
Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą taikomas įspėjimas arba 10-60 eurų bauda, o už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 90-170 eurų bauda.
Be to, už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.
Apibendrinant, svarbu paminėti, kad Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės yra skirtos užtikrinti tausojantį požiūrį į gamtos išteklius ir išsaugoti vietines vėžių rūšis. Laikantis šių taisyklių, kiekvienas žvejys gali prisidėti prie vandens ekosistemos išsaugojimo ir mėgautis vėžiavimo malonumais.