Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Ligos ir nedarbingumo išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvos Respublikoje.
Kas gali gauti ligos išmoką?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Tai užtikrina, kad darbuotojai, susidūrę su sveikatos problemomis, galėtų gauti finansinę paramą ir nesijaustų finansiškai nesaugūs.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
Ligos išmoka nėra rūšiuojama pagal ligas ir visų susirgimų atvejais yra apskaičiuojama pagal tą pačią tvarką. Jos dydis priklauso nuo asmens gaunamo darbo užmokesčio.
Nuo [metai] sausio 1 d. mokama nuo 62,06 - 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už 2 pirmąsias ligos dienas, kurias sumoka darbdavys. Gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 dienos, t. y. 62,06 proc. moka „Sodra“.
Jeigu slaugote sergantį šeimos narį, „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas.
Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Pavyzdys, kaip apskaičiuojama nedarbingumo pašalpa
Darbuotojas susirgo [metai] m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai, kad susirgo ir negali atvykti į darbą, informuoja darbdavį. Iki [metai]-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 500 Eur.
Kaip buvo minėta, už pirmas dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys. Kadangi [metai] m. sausio 12 diena yra šeštadienis, nesutampa su darbo grafiku, darbdaviui reikia mokėti tik už vieną darbo dieną, t. y. [metai]-01-11.
Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš [metai] m. 10, 11 ir 12 mėnesių. Kai nuo [metai] sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs iki [metai] m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
500 x 1,289 = 644,50 Eur
Vidutinis darbo valandos užmokestis 1933,50 /495 = 3,91 Eur
Vidutinis darbo užmokestis 1933,50/62 = 31,19 Eur
Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už vieną darbo dieną 31,19 x 62,06 proc. = 19,36 Eur
Suskaičiavus nedarbingumo pašalpą, užpildomas ir pateikiamas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų bus sumokėta kartu su darbo užmokesčiu vasario mėnesį.
Kai apskaičiuojame darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, reikia nepamiršti jo palyginti su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pagrindu apskaičiuotu VDU. Jeigu darbuotojo atlyginimas tik šiek tiek didesnis nei MMA, darbdaviui faktiškai apskaičiuotą vidutinį atlyginimą dažnai tenka didinti.
Pavyzdys su MMA palyginimu
Darbuotojas susirgo [metai] m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Iki [metai]-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 432 Eur. Nuo [metai] m. sausio - 557 Eur. Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš [metai] m. 11, 12 mėnesių ir [metai] m. 1 mėn.
Kaip buvo minėta, nuo [metai] m. sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki [metai] m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
432 x 1,289 = 556,85 Eur
Vidutinis darbo valandos užmokestis 1670,70 /488 =3,42 Eur
Vidutinis darbo užmokestis 1670,70/61 = 27,39 Eur
Tikriname, ar vidutinis dienos darbo užmokestis nėra mažesnis už VDU skaičiavimo mėnesį LRV nustatytos MMA pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.
[Metai] m. vasario mėnesį MMA buvo 555 Eur, darbo dienų skaičius - 20 (tarkime, kad darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę). Reiškia, kad vasario mėnesį apskaičiuotas dienos VDU negali būti mažesnis kaip 27,75 Eur (555 Eur / 20 d. d.). Šis apskaičiuotas VDU turi būti naudojamas apskaičiuojant nedarbingumo pašalpos dydį.
Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi darbo dienas 55,50 (27,75*2) x 62,06 proc. = 34,44 Eur.
Kada pradedamos mokėti nedarbingumo išmokos?
Išmoka pradedama skaičiuoti nuo trečiosios kalendorinės ligos dienos. Jei viskas tvarkinga, išmoka pervedama per 17 darbo dienų nuo duomenų gavimo dienos.
Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje?
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Ligos išmokos. Jos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
- Slaugant sergantį šeimos narį. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
- Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių ir sveikatos būklės, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydančiu gydytoju dėl konkrečios situacijos.
Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Ką daryti pasibaigus šiam laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Ką daryti, kai išnaudojami nustatyti maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, o gydymas dar tęsiamas?
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko?
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Pasakė, kokios pagalbos gali tikėtis žmogus, susirgęs onkologine liga
Žingsnis link individualios veiklos
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį.
- Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais.
- Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų.
- Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Jeigu planuojate pradėti individualią veiklą - Sąskaita123.lt yra naudingas įrankis, kuris padeda efektyviai spręsti buhalterinius klausimus. Platforma leidžia išrašyti sąskaitas vos keliais paspaudimais.
DUK
Ar visi gauna ligos išmoką?
Taip, jei jie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką arba turi pakankamą draudimo stažą.
Ar ligos išmokos yra apmokestinamos?
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Kas išduoda nedarbingumo pažymėjimą?
Nedarbingumo pažymėjimus išduoda gydytojai gydymo įstaigose, registruojant duomenis per e.sveikata sistemą. Darbuotojui fizinių dokumentų pateikti nereikia - viskas perduodama automatiškai.
Kaip patikrinti savo nedarbingumo pažymėjimo statusą internetu?
Statusą galima peržiūrėti prisijungus prie e.sveikata ar Sodros paskyros per Elektroninius valdžios vartus. Taip pat galima matyti, ar gydytojas užregistravo pažymėjimą ir ar jis dar galioja.
Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją, kol jis serga?
Pagal Darbo kodeksą, darbuotojas negali būti atleistas dėl ligos ar nedarbingumo laikotarpiu.
Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją?
Šis klausimas reikalauja individualaus teisinio vertinimo bei atsakymo.
Ar vizitui pas gydytoją suteikiama laisva diena?
Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus: +370 606 07257 arba parašius el. paštu.
tags: #kiek #daugiausia #gali #buti #apmokamas #nedarbingumas