Šiame straipsnyje aptarsime individualios veiklos apribojimus pagal verslo liudijimą, atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimus ir pagrindinius įmonės apskaitos principus Lietuvoje.
Individualios Veiklos Apribojimai Pagal Verslo Liudijimą
Individuali veikla pagal verslo liudijimą turi tam tikrų apribojimų, kuriuos svarbu žinoti vykdant veiklą. Pagrindiniai apribojimai yra susiję su pajamų dydžiu ir paslaugų teikimu įmonėms.
Pajamų Apribojimai
Per metus galima gauti pajamų:
- Iki 2025-12-31: ne daugiau kaip 45 000 Eur.
- Nuo 2026-01-01: ne daugiau kaip 50 000 Eur.
Viršijus nuo 2026-01-01 50 000 Eur (iki 2025-12-31 45 000 Eur), viršijančioji pajamų dalis apmokestinama kaip individualios veiklos pagal pažymą pajamos. Nuomojant gyvenamąsias patalpas, įsigijus gyvenamųjų patalpų nuomos verslo liudijimą, per kalendorinius metus galima gauti nuo 2026-01-01 50 000 Eur (iki 2025-12-31 45 000 Eur) pajamų.
Nuo 2026-01-01 viršijus 50 000 Eur, tačiau kartu su kitomis ne iš darbo santykių gautomis pajamomis neviršijus 12 VDU (2026 m. 12 VDU 27 745,80 Eur), viršijanti dalis apmokestinama 15 proc. Iki 2025-12-31 viršijus 45 000 Eur, viršijanti dalis apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, kaip turto nuomos pajamos, neįsigijus verslo liudijimo.
Apribojimai Teikiant Paslaugas Įmonėms
- Negalima teikti paslaugų įmonėms, kai veiklos sutampa.
- Iš įmonių, nevykdančių analogiškos, kaip verslo liudijime, nurodytos veiklos, galima gauti ne daugiau kaip 4 500 Eur sumą. Pajamų dalis, viršijanti 4 500 Eur, apmokestinama kaip įregistruotos individualios veiklos pagal pažymą pajamos.
- Įsigijus prekybos verslo liudijimą per metus iš įmonių ir / ar kitų prekybos individualią veiklą vykdančių gyventojų galima gauti ne daugiau kaip 4 500 Eur sumą.
Jeigu įsigijęs verslo liudijimą vykdote tokią pačią veiklą kaip ir juridinio asmens ir tokiam juridiniam asmeniui parduodate prekes (įskaitant ir savo gamybos prekes) ar teikiate paslaugas, tai iš tokio juridinio asmens gautos pajamos apmokestinamos kaip įregistruotos individualios veiklos pagal pažymą pajamos.
Atsiskaitymų Grynaisiais Pinigais Apribojimai
Nuo 2022-11-01 Lietuvoje įsigaliojo Atsiskaitymų Grynaisiais Pinigais Ribojimo Įstatymas (AGPRĮ), kuris numato apribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais. Šie apribojimai taikomi visiems Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims, kai atsiskaitymai vykdomi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pagrindiniai Apribojimai
Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. Bendra dalimis atliktų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, taip pat bet kokių kitų mokėjimų pagal sandorį suma grynaisiais pinigais negali viršyti 5 000 eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.
Išimtys
AGPRĮ numatyti ribojimai netaikomi, jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant.
AGPRĮ ribojimai netaikomi, jeigu tarpusavio atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorius atliekami per įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus, kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.
Sandorio Skaidymas
Sandorio šalys neturi teisės skaidyti sandorio, jeigu taip galėtų būti išvengta AGPRĮ nustatyto atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo. AGPRĮ neapibrėžia sandorių skaidymo atvejų, todėl kiekvienu atveju atliekamas individualus vertinimas, nustatant visas reikšmingas aplinkybes, tokias kaip pvz. sandorio šalis, ekonominę logiką, verslo specifiką ir pan.
Atsiskaitymai Naudojantis "Perlo" Terminalu
Atsiskaityti grynaisiais pinigais naudojantis „Perlo“ terminalo paslaugomis galima tuo atveju, jeigu grynųjų pinigų perlaidos fiziniams ar juridiniams asmenims atliekamos į Lietuvoje veikiančių bankų, kredito unijų ar kitų elektroninių pinigų įmonių sąskaitas ir taip yra užtikrinamas kliento tapatybės nustatymas.
Atsiskaitymai Su Darbo Santykiais Susijusiems Santykiams
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą darbuotojo mokėjimo sąskaitą, išskyrus jūrininkus, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo nustatyta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 ir 140-8 straipsniuose nurodytus prieglobsčio prašytojus ir užsieniečius, kurie turi teisę dirbti. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.
AGPRĮ nuostatos taikomos mokėjimams, viršijantiems 5 000 eurų. DK 139 str. 3 d. reikalavimai netaikomi, nes su individualių įmonių savininkais ir mažųjų bendrijų nariais darbo sutartys nėra sudaromos, todėl tokios išmokos priskiriamos prie su darbo santykiais susijusių pajamų tik apmokestinimo tikslais.
Apskaitos Principai
Įmonės veikla yra tikslo nustatymo ir dinamiškas jo siekimo procesas, todėl vertinant jos veiklą kaip naudos siekimą, svarbu yra apskaityti ūkinius finansinius rodiklius ir įvertinti socialines ekonomines sąlygas. Darbo sėkmė priklauso nuo tinkamo, savalaikio ir kartu nebrangaus informacinio aprūpinimo.
Apskaitos Standartai
Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą, priimtą Lietuvos Respublikos Seimo 2001 metais lapkričio 6 dieną, kuris įsigalioja nuo 2002.01.01 d, įtvirtinti apskaitos standartai. Apskaitos standartai - ūkio subjekto turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertinimo, pajamų ir sąnaudų pripažinimo ir registravimo apskaitoje taisyklės, atitinkančios Europos Sąjungos teisę bei Tarptautinius apskaitos standartus ir suderintos su Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
„Vykdydami svarbiausią apskaitos darbuotojų pareigą - atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vvartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautinių apskaitos standartų nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų organizacijų atstovus.
Pirmiausia reikia skirti apskaitos ir statistikos informaciją. Statistikos pagrindas - valstybės ekonominių subjektų apskaitos ir atskaitomybės duomenys.
Apskaitos Rūšys
Apskaita skirstoma į finansinę ir vadybos. Finansinė apskaita skirta veiklos rezultatams nustatyti ir ataskaitoms pateikti. Valdymo apskaita yra orientuota į įmonės vidaus poreikių tenkinimą, ji priklauso nuo konkrečios gamybos ir komercinės veiklos specifikos.
Pagrindinė Apskaitinė Lygybė
Pagrindinė apskaitinė lygybė: turtas lygus nuosavybei.
Bendrieji Apskaitos Principai
Apskaitą reglamentuoja ir visuotinai priimti jos principai:
- Įmonės tęsiamos veiklos principas reikalauja apskaitoje daryti prielaidą, kad įįmonės veikla trunka neribotą laiką. Tai reiškia, kad įmonės turtas privalo būti įvertintas ne finansinės atskaitomybės momentu esančiomis rinkos kainomis, bet jo įsigijimo verte, atspindint nudėvėtąją dalį. Įmonę nenumatoma likviduoti.
- Periodikumo principas reikalauja, kad įmonė skaidytų savo veiklą į tam tikrus periodus, kurių pabaigoje pateikiama ataskaitinė informacija apie įmonės padėties pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Ataskaitinis laikotarpis - finansiniai metai, tačiau jie kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, JAV, nebūtinai turi sutapti su kalendoriniais metais.
- Apskaitos pastovumo principas reikalauja, kad apskaitininkai labai apdairiai keistų apskaitos metodiką. Apskaitos metodika turi išlikti stabili gana ilgai ir ją pakeitus, vienos apskaitos duomenys turi būti gauti ir senąja, ir naująja metodika.
- Kaupimo (realizavimo) principas reikalauja pardavimo pajamas pripa˛inti tada, kai iraoma sąskaita, nepriklausomai kada ir kaip bus gaunami pinigai, pateikiama produkcija.
- Atsargumo arba konservatyvumo principas reikalauja, kad įmonės veiklos rezultatai būtų vertinami atsargiai. Ypač jis svarbus apskaičiuojant sąnaudas, jas maksimalizuojant, o pajamas, jas minimalizuojant. Tai kartu ir apdairumo principas, kai kvalifikuotai pasirengiama realiai įvertinti potencialius nuostolius ir ieškoma ar turima kitų alternatyvų.
- Palyginimo principas reikalauja, kad kaupimo principu apskaičiuotos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos būtų palygintos su patirtomis sąnaudomis.
- Neutralumas - kad informacija, pateikta finansinėse ataskaitose, būtų patikima, ji turi būti neutrali, neturi būti jokių šališkumo faktų.
- Turinio vyravimas prie formą pabrėžia, kad visada daugiau dėmesio reikia skirti operacijų turiniui, jų esmei atskleisti.
Apskaitos Dokumentai
Dokumentai ir apskaitos registrai apibūdinti buhalterinės apskaitos įstatymo III skirsnio straipsniuose. Ūkinių operacijų fiksavimas. Dokumentai yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas. Įmonės gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos pirminius dokumentus, turinčius juridinę galią.
Dokumentui juridinę galią suteikia šie privalomi rekvizitai: įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, jo sudarymo data, ūkinės operacijos turinys, ūūkinės operacijos matavimo rodikliai, asmenų, įvykdžiusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos įvykdymą ir teisingą įforminimą, pareigos, pavardės, vardai, parašai. Dokumentas, kuriame nėra minėtų rekvizitų, juridinės galios neturi.
Įmonės vadovas patvirtina asmenų, turinčių teisę pasirašyti pirminius dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. U˛ laiku ir teisingą dokumentų išrašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinės operacijos teisėtumą atsako asmenys, surašiusieji ir pasirašiusieji dokumentus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo patikrinti audito.
Apskaitos Registrai
U˛ ataskaitinį laikotarpį dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose. Visos įmonėje atliktos ūkinės operacijos apskaitos registruose fiksuojamos pagal pirminius dokumentus, kuriais remiantis tos operacijos ir buvo atliktos. Operacijų registracijos metu sisteminami ir pirminiai duomenys.
Apskaitos registrai gali būti tipiniai arba laisvos formos. Jie sudaromi chronologine, sistemine -chronologine ar kita nnustatyta tvarka. Apskaitos sistemoje informacija apie ūkinius faktus fiksuojama naudojantis pirminiais dokumentais. Vėliau ji apibendrinama apskaitos registruose įvairiomis procedūromis. Ma˛os įmonės atlieka palyginti nedaug ūkinių operacijų, turi mažai klientų bei tiekėjų. Visa tai įgalina kiekvieną operaciją fiksuoti Bendrajame žurnale, kuriame visos atliktos ūkinės operacijos registruojamos chronologiškai.
Organizuojant apskaitą didesnėse įmonėse, naudojama daugelis pagalbinių (specialiųjų) registrų. Specialieji žurnalai iš dalies pakeičia Bendrąjį žurnalą. Kiti registrai kaip analitinės knygos detalizuoja Didžiosios knygos sąskaitų duomenis. Specialieji ˛urnalai pritaikyti informacijai apie vienarūšes ūkines operacijas fiksuoti. Paprastai tai daugiaskilčiai registrai, palengvinantys apskaitos darbą.
Kiekviena įmonė priklausomai nuo operacijų įvairovės ir jų atlikimo dažnumo naudoja skirtingą specialiųjų žurnalų skaičių ir rūšis. Bendras specialiųjų žurnalų struktūros bruožas yra tas, kad jie sudaryti iš daugelio skilčių, kurios naudojamos įvairiai informacijai fiksuoti. Naudojant tokią struktūrą, ne tik greičiau apdorojama informacija, bet ir suma˛ėja pastarosios dubliavimasis.
Dvejybinis Įrašas
Ūkinis faktas atvaizduojamas vienoje sąskaitoje debete (D), o kitoje - kredite (K) arba atvirkščiai vadinama dvejybiniu įrašu. Sąskaitų derinys - kai į vieną debetuojama, o į kitą kredituojama, vadinama sąskaitų korespondencija, o tos sąskaitos - koresponduojančiomis.
Turto padidėjimas rašomas į sąskaitos debetą (D), o sumažėjimas - į kreditą (K), likutis (saldo) skaičiuojamas debete (D). Sąnaudos fiksuojamos analogiškai kaip ir operacijos su turtu. Nuosavybės padidėjimas rašomas sąskaitos kredite (K), o sumažėjimas - debete (D), likutis (saldo) skaičiuojamas kredite (K).
| Sąskaita | Padidėjimas | Sumažėjimas | Likutis |
|---|---|---|---|
| Turtas | Debetas (D) | Kreditas (K) | Debetas (D) |
| Sąnaudos | Debetas (D) | Kreditas (K) | Debetas (D) |
| Nuosavybė | Kreditas (K) | Debetas (D) | Kreditas (K) |
| Pajamos | Kreditas (K) | Debetas (D) | Kreditas (K) |
Sintetinės ir Analitinės Sąskaitos
Iš atskirų analitinių sąskaitų duomenų suvedamos sintetinės sąskaitos.
Ilgalaikis Turtas
Įmonės ilgalaikis turtas apskaitoje įkainojamas ir rodomas įsigijimo verte, balanse - likutine verte (atskirai įsigijimo vertė ir nusidėvėjimas). Finansinis turtas ilgalaikio turto rūšis, užtikrinantis tam tikras teises ir privilegijas, kurios atsiranda įmonei dalyvaujant kitų įmonių veikloje.
Ilgalaikis turtas dėvisi fiziškai ir morališkai. Pagrindinės priemonės netenka savo vertės pamažu. Ji dalimis perkeliama (nurašoma) į savikainą ar cirkuliacijos išlaidas. Pagrindinių priemonių susidėvėjimo (amortizacijos) apskaita atliekama pagal objektus kortelėse arba kompiuteriais.