Miesto statusas gyvenvietei suteikiamas teisės aktų nustatyta tvarka derinant kiekybinius ir kokybinius požymius. Svarbiausi kiekybiniai požymiai, kurie išskiria miestą iš kitų gyvenviečių, yra gyventojų skaičius ir gyventojų tankis.
Nėra apibrėžto gyventojų skaičiaus, pagal kurį gyvenvietė laikytina miestu. Priklausomai nuo gyventojų tankio ir teritorijos apgyvenimo ypatybių mažiausias gyventojų skaičius miesto statusui įsigyti skirtingose šalyse yra nuo 200 iki 30 000. Miestų gyventojų tankis dažniausiai šimtus ir net tūkstančius kartų didesnis nei gretimose teritorijose; tankiausiai apgyventuose miestuose - daugiau kaip 10 000 žm./km2.
Didelis gyventojų tankis, t. p. teritorijos užstatymo tankis ir pobūdis atspindi gyventojų ir jų veiklos koncentraciją mažoje teritorijoje. Miestui būdinga tankus užstatymas, dirbtinių dangų gausa, daugiaaukštė statyba, sudėtinga miestų inžinerinė techninė infrastruktūra.
Iš kokybinių miesto požymių svarbiausi yra jo gyventojų veiklos pobūdis ir gyvensena. Kitaip nei kaimo, daugumos miestų gyventojų veikla nėra susijusi su pirminiu bioprodukciniu ūkiu. Vyrauja gyventojų užimtumas paslaugų ir pramonės sferose.
Miestui būdinga labai įvairi socialinė profesinė struktūra, sudėtinga sociumo sankloda, savita gyventojų asmeninių ir visuomeninių interesų struktūra, išsilavinimas, dažnai ir religinė ar politinė orientacija. Miestuose daugiau jaunesnio amžiaus žmonių, daugumoje miestų tolygesnė gyventojų lyties ir amžiaus struktūra (išskyrus labai specializuotus miestus).
Svarbus kokybinis miesto požymis yra jo gyventojų savimonė. Dėl įvairių aplinkybių (dažniausiai socialinių, ekonominių ir istorinių) kai kurių gyvenviečių bendruomenės siekia miesto statuso. Šis reiškinys buvo būdingas Vakarų šalių industrializacijos laikotarpiui.
Miestai klasifikuojami pagal pagrindinius požymius ir funkcijas, t. p. pagal istorinius kriterijus, geografinę padėtį. Dažniausiai skirstomi pagal gyventojų gausą.
Mažo, vidutinio ir didelio miesto samprata gali būti skirtinga; priklauso nuo šalies gyventojų skaičiaus, jų pasiskirstymo ir kitų aplinkybių (pvz., teisinių). Mažais paprastai laikomi tie miestai, kurie turi mažiau kaip 20 000 gyventojų (kartais mažiau kaip 50 000), vidutiniais - 20-100 tūkst., dideliais - 100-500 tūkst., stambiais - daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų. Ši klasifikacija tinkamesnė postindustrinėms (ypač Europos) šalims.
Miestų tinklo sandara ir raida įvairiuose pasaulio regionuose ir įvairiose šalyse skiriasi. Postindustrinėse šalyse miestų tinklas gana tolygus. Vienas ryškiausių miestų tinklo ypatumų yra jų susiliejimas į aglomeracijas - monocentrines (Buenos Airių, Čikagos, Maskvos, Meksiko) ar policentrines (Donecko, Ruhro, Silezijos) ir konurbacijas.
Pirmieji miestai iškilo ikiistoriniais laikais, atsiradus sėsliajai žemdirbystei. Norėdami apsisaugoti nuo pavojų žmonės apsigyvendavo sunkiai prieinamose vietose (pvz., senovės graikų miestų akropolis statytas ant kalvų) arba gynybine siena apjuostose gyvenvietėse.
Žlugus Romos imperijai senųjų ir naujųjų miestų gyvenimas pasikeitė, dėl dažnų neramumų jie tapo labiau gynybiniais centrais; svarbiausia miesto vieta buvo pilis ar kitokia tvirtovė. Sparčiau miestai plėtėsi tik nuo 11 a., pasibaigus didesniems normanų, saracėnų ir vengrų puldinėjimams.
Nuo 19 a. miestai plėtėsi dažniausiai kaimo sąskaita. Juose telkėsi fabrikinė gamyba, trūko darbo jėgos. Mechanizavus žemės ūkį darbo poreikis kaimuose mažėjo, todėl miestų gyventojų dalis didėjo ne tik labai industrializuotose šalyse. 20 a. 21 a. pradžioje pasaulio miestuose gyveno apie 1/2 planetos gyventojų.
Jungtinių Tautų duomenimis, jau 2030 m. net 27 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestuose, turinčiuose ne mažiau kaip 1 mln. gyventojų. Nors pandemijos metu buvo galima išgirsti, kad vis daugiau žmonių ketina persikelti iš didmiesčių į kaimą, tačiau daugelyje didžiųjų pasaulio metropolijų fiksuojamas gyventojų skaičiaus augimas.
Miestai - žmonijos kultūros ir civilizacijos lopšiai, kuriuose susipina istorija, inovacijos ir įvairialypė architektūra. Didžiausi pasaulio miestai ne tik stebina savo dydžiu ir gyventojų skaičiumi, bet ir žavi unikaliomis vietomis, kurias privaloma pamatyti bent kartą gyvenime.
Šiame straipsnyje apžvelgsime pagal gyventojų skaičių didžiausius, įvairiuose Žemės kampeliuose esančius miestus (įskaitant ir priemiesčių teritorijas), stebinančius visus ne tik savo dydžiu, bet ir kitais neįprastais faktais.
Didžiausi Pasaulio Miestai Pagal Gyventojų Skaičių
Pateikiame 2021 m. duomenimis paremtą didžiausių pasaulio miestų sąrašą:
- Tokijas, Japonija - 37 274 000 gyventojų. Reitingo lyderiu vėl tapo Tokijas. Iki 1868 m. miestas buvo vadinamas Edo. Tokijas taip pat yra viena populiariausių turizmo krypčių.
- Delis, Indija - 32 065 760 gyventojų. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad pirmasis iš jų, Indraprasth, įkurtas 1200 m. pr. m. e., yra Delio ištakos. Vienas populiariausių turistų lankomų objektų Delyje yra Raudonasis fortas.
- Šanchajus, Kinija - 28 516 904 gyventojai. 1990 m. sukūrus Pudongo specialią ekonominę zoną, Šanchajui teko pagrindinis vaidmuo modernizuojant šalį. Tai pirmasis miestas pasaulyje, kur pradėtas eksploatuoti komercinis viešojo transporto magnetinis (maglev) geležinkelis.
- Daka, Bangladešas - 22 478 116 gyventojų. Dakos pavadinimas tikriausiai kilo nuo miesto centre esančios XI a. hinduistų šventyklos Dhakeśwari.
- San Paulas, Brazilija - 22 100 000 gyventojų. Tai didžiausias miestas ne tik Pietų Amerikoje, bet ir visame pietų pusrutulyje.
- Meksikas, Meksika - 22 085 140 gyventojų. Miesto širdis - Zócalo aikštė, viena didžiausių pasaulyje - net 46800 m².
- Kairas, Egiptas - 21 750 020 gyventojų. Islamo pasaulyje jis - didžiausias miestas. Kaire, Egipto muziejuje saugoma didžiausia pasaulyje kolekcija, susijusi su Senovės Egipto istorija (160 tūkst.).
- Pekinas, Kinija - 21 333 332 gyventojai. Vienas iš labiausiai atpažįstamų Pekino objektų yra Tiananmenio, arba Dangaus ramybės aikštė.
- Mumbajus, Indija - 20 961 472 gyventojai. Mumbajus yra didžiausias Indijos uostas. Aukščiausias pragyvenimo lygis Indijoje yra Mumbajuje.
- Osaka, Japonija - 19 059 856 gyventojai. Įsikūrusi Jodo upės deltoje, Osaka turi tankų kanalų tinklą, todėl miestas dažnai vadinamas Rytų Venecija. Osakoje yra didžiausias pasaulyje akvariumas (35 tūkst. vandens gyvūnų).
Kiti dideli miestai:
- Kinšasa (Kongo Demokratinė Respublika) - 16 874 740 gyventojų
- Lagosas (Nigerija) - 16 839 950 gyventojų
- Stambulas (Turkija) - 15 636 243 gyventojų (2011 m.)
Šis sąrašas atspindi nuolat kintančią urbanizacijos dinamiką pasaulyje, kur Azijos miestai užima dominuojančią poziciją.
Štai, svetainėje www.globalus.panevezys.lt skelbiama informacija, kodėl Panevėžyje patogu gyventi, dirbti, kurti verslą, investuoti, kokie čia yra laisvalaikio praleidimo būdai, kviečiama atostogoms rinktis Panevėžį.
Panevėžys yra kompaktiškas, patogus gyventi šeimoms miestas. Panevėžys laukia visų sugrįžtančiųjų, o jei iškiltų nenumatytų klausimų - kreipkitės, miesto Savivaldybės durys atviros kiekvienam, spręsime juos drauge.
Shibuya sankryža Tokijuje, vienas judriausių pėsčiųjų perėjų pasaulyje.
Kaišiadorių Kraštas: Pavyzdys, Kaip Mažas Miestas Gali Traukti Gyventojus
Nemažai mūsų šalies savivaldybių gyventojų skaičius stabiliai mažėja. Laimei, šiandien situacija yra pasikeitusi. Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. Kaišiadorių krašte gyveno 29 191 gyventojas, o 2022 m. jau 29 404 gyventojai.
Galimybė ranka pasiekti Vilnių ir Kauną tiek traukiniu, tiek ir automobiliu, mėgavimasis grynu oru, gamta, visi gyvenimo mieste privalumai Kaišiadorių kraštą paverčia unikalia vieta gyventi.
Teigiamus pokyčius skatina ir pandemijos metu išpopuliarėjęs nuotolinis darbas, kai nemaža dalis ar dauguma užduočių atliekama dirbant namuose. Tad galimybių ir lankstumo tikrai esama. Be to, neseniai sudarėme strateginę bendradarbiavimo sutartį su Kauno technologijos universitetu ir džiaugiamės kitais metais startuosiančia KTU klase.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei.