Šildymo kainos Lietuvoje: kas lemia kainų pokyčius?

Artėjant šaltajam sezonui, daugelis Lietuvos gyventojų susirūpinę dėl šildymo kainų. Šiame straipsnyje apžvelgsime šildymo kainų tendencijas didžiuosiuose miestuose, jų priežastis ir įtaką gyventojų išlaidoms.

Šildymo sezonas Lietuvoje prasideda, kai lauko temperatūra nukrenta žemiau tam tikros ribos. Miestų savivaldybės sprendžia, kada pradėti šildymo sezoną, atsižvelgdamos į oro sąlygas ir gyventojų poreikius.

Šildymo kainų skirtumai didžiuosiuose miestuose

Šildymo kainos skirtinguose Lietuvos miestuose skiriasi. Štai kaip kinta kainos didžiuosiuose miestuose:

• Vilnius: Tarp didžiųjų miestų Vilniuje šiluma pinga reikšmingiausiai - apie 15 procentų, palyginti su praėjusio sezono pradžia. Gyventojams šilumą meras žada tiekti jau nuo rytojaus. Darželiai, mokyklos, gydymo įstaigos jau yra šildomos, o nuo rytojaus visame mieste bus pradedama įjunginėti centrinis šildymas.
• Kaunas: Na, o labiausiai tarp didžiųjų miestų kaina kyla kauniečiams. Jiems šiluma šiemet brangsta dar 20 procentais. Tad Kauno savivaldybė šildymo sezono dar neskubės skelbti. Atšalimas pagal matomas prognozes yra labai toks vietinis.
• Šiauliai: Šį spalį šiluma šiauliečiams bus beveik dešimtadaliu brangesnė negu prieš metus. Miesto meras pareiškė, kad šildymo sezoną netrukus pradės - nuo spalio pirmos dienos bus šilta miesto ugdymo ir gydymo įstaigose, o kitą savaitę ir daugiabučiuose.
• Panevėžys: Brangiau nei pernai už šildymą mokės ir Panevėžio gyventojai.

Na, o vidutiniškai šalyje šildymas šiemet turėtų būti keletu procentų brangesnis - daugiausia dėl bendros infliacijos ir darbuotojų atlyginimų augimo.

Štai, ką sako žmonės: „Daug vaikų serga, aišku, kad šalta. Aš tai nieko prieš - tegu jungia.“ „Man asmeniškai tai dar anksti, visiškai nešalta bute.“ „Drėgmė yra, dėl to jau norėtumėme.“ Taip šiauliečiai ginčijasi, ar atvėsus orams jų butuose ir namuose jau norėtų centralizuoto šildymo.

Šildymo kainų dedamosios

Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatytą metodiką.

Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:

• Pastovioji
• Kintamoji
• Papildoma dedamoji

Kintamoji kainos dedamoji nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos. Vėstant orui pastatų šildymui reikia pagaminti daugiau šilumos energijos, todėl įprastai išauga gamybai naudojamo kuro kaina. Pastovioji kainos dedamoji yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos.

Šilumos kainų dydį labiausiai lemia šilumos gamybai naudojamo kuro kainos. Šilumos kainos yra perskaičiuojamos kiekvieną mėnesį.

Šildymas nuo sausio pabrangs papildomai dar dešimtadaliu dėl valdančiųjų priimtos mokesčių reformos. Mat jie nusprendė panaikinti lengvatinį 9 pridėtinės vertės mokesčio tarifą centriniam šildymui ir jis šildymui taps standartiniu - 21 procento.

Šilumos suvartojimo įvertinimas ir paskirstymas

Kiekvieną mėnesį pastate suvartotas šilumos kiekis, išmatuotas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, šilumos paskirstymo metoduose nustatyta tvarka yra paskirstomas pastate tiekiamoms paslaugoms - pastate suvartotam karštam vandeniui ruošti (jei yra), šilumos kiekiui suvartotam karšto vandens tiekimo sistemoje, jo temperatūrai palaikyti (jei pastate tiekiamas karštas vanduo), o šildymo sezono metu dar ir butų ar patalpų šildymui.

Butų šildymui priskirtas šilumos kiekis yra priskiriamas kiekvienam butui pagal jo naudingą plotą, jei jame nėra įrengtų šilumos daliklių indikatorių arba šilumos skaitiklių, o jei jie įrengti, tai jų butų naudingo ploto šildymui šilumos kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis jų rodmenimis.

Šilumos kiekis priskirtas buto šildymui priklauso nuo tame pastate, kuriame yra butas, suvartoto šilumos kiekio, išmatuoto įvadiniu apskaitos prietaisu, bei nuo buto naudingo ploto ir (arba) bute įrengtais šilumos apskaitos prietaisais nustatyto šilumos kiekio.

Buto naudingas plotas yra objektyviai nustatytas, nekintantis dydis, tačiau kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis skiriasi. Tam įtakos turi pastato būklė, butų (patalpų) vidaus oro temperatūra, oro sąlygos. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo didesnis šilumos kiekis suvartojamas namo šildymui.

Šilumos paskirstymo metodai daugiabučiuose namuose

Vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui.

Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba.

Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, paskirstant suvartotą šilumos kiekį taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr.4. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas.

Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis.

Pavyzdys: Šilumos paskirstymo skaičiavimas daugiabučiame name

Štai pavyzdys, kaip gali būti paskirstoma šiluma daugiabučiame name:

• 40 butų daugiabutis namas per mėnesį sunaudojo 40 000 kWh šilumos.
• Šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad viso namo gyventojai sunaudojo 70 m³ vandens ir šiam vandens kiekiui pašildyti (karštam vandeniui ruošti) suvartojo 3570 kWh šilumos (70 m³ x 51 kWh/m3; čia 51 kWh/m3 - Tarybos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti).
• Namo šilumos kiekis cirkuliacijai, nustatytas pagal ne šildymo sezono trijų mėnesių cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį, sudarė 6600 kW.

Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 3570 kWh (70 m3 x 51 kWh/m3), tačiau 40 butų namo gyventojai deklaravo tik 60 m³ karšto vandens kiekį. Susidaręs šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti Tarybos sprendimu yra pavadintas nepaskirstyto karšto vandens šiluma. Šis skirtumas (3570 - 3187,8 = 382,2 kWh) yra proporcingai padalijamas pagal buto (patalpų) plotą.

Pažymėtina, kad „nepaskirstyto karšto vandens šilumos“ kiekis, vadovaujantis iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. galiojusiais metodais, šildymo sezono metu buvo pridedamas prie patalpų šildymo.

Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 6600 kWh, arba 6600 : 40 butų = 165 kWh butui per mėn.

Už cirkuliacinę šilumą kiekvienam butui priskaičiuojama po 11,06 Eur be PVM (165 kWh/mėn. x 6,70 ct/kWh be PVM - šiame pavyzdyje 2024 m. gruodžio mėn. Už karštą vandenį (vartotojo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotas karšto vandens kiekis 4 m³) buto gyventojas moka 22,72 Eur be PVM (4 m³ x 5,68 Eur/m³ be PVM - 2024 m. gruodžio mėn.

Esant vėsesniam lauko orui, daugiabučiame name (ar kitame pastate) patalpos atvėsta, jose būna žemesnė temperatūra. Name esantys karšto vandens sistemos vamzdynai, nors dalis jų ir yra padengti šilumos izoliacija, skleidžia šilumą. Šilumą skleidžia ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdžiai, vonių šildytuvai („gyvatukai“). Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką (patalpą), tuo daugiau name sunaudojama šilumos.

Be to, name šilumos kiekis priklauso ir nuo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros.

PASTABA. Vartotojams (namo bendrijai, administratoriui ar pan.) šilumos tiekėjui pateikus raštišką teisėtą pažymą, kad spalio ar balandžio mėn.

Šilumos kainos pavyzdys

Šilumos kainos vidurkis Lietuvoje siekė 7,4 ct/kWh (be PVM) arba 1,4 proc.

Per 2024-2025 m. šildymo sezoną AB „Panevėžio energija“ nuosekliai išlaikė konkurencingą kainą, kuri svyravo tarp 6,11 ct/kWh ir 7,29 ct/kWh (be PVM).

Nepaisant mažesnės šilumos kainos ir šiltesnės lauko temperatūros - šį šildymo sezoną vidutinė lauko temperatūra Panevėžyje buvo vienu laipsniu didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, gyventojai už būsto šildymą vidutiniškai mokėjo panašiai kaip ir praėjusį šildymo sezoną. Šį šildymo sezoną 50 m2 buto šildymas panevėžiečiams vidutiniškai kainavo 283 Eur (su 9 % PVM) arba apie 260 Eur (be PVM).

2023-2024 m. 50 kv. m. Tokio paties ploto senos statybos, nerenovuoto būsto savininkas šį šildymo sezoną sumokėjo vidutiniškai 320 Eur (su 9 % PVM) arba 294 Eur (be PVM).

Renovacijos įtaka šildymo kainoms

Gautų sąskaitų dydis Zarasų gyventojams ženkliai mažesnis dėl atliktos namų renovacijos. Net 80 proc. visų namų, kuriems šiluma tiekiama centralizuotai, Zarasuose jau yra renovuota. Panevėžyje renovuota 31 proc.

Renovuoti, modernizuotas šildymo sistemas turintys namai šilumos energijos sunaudoja mažiau, nei senos statybos namai.

Jeigu jūsų būste yra galimybė reguliuoti energijos vartojimą pagal savo poreikius, nuo to priklauso ir šilumos suvartojimas. Šilumos poreikis yra individualus.

Vartotojų švietimas ir konsultavimas

AB „Šiaulių energija“, kaip šilumos tiekėjas, atsižvelgdama į Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, su Energetikos ministerija 2018 m. lapkričio mėnesį pasirašė Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą, kuriuo vadovaujantis numatė savo švietimo ir konsultavimo priemonių planą 2018-2020 metams.

Vadovaujantis šia sutartimi bendrovė vartotojams kartu su mokėjimo sąskaitomis, bendrovės leidinyje „Mūsų šiluma“ taip pat internetiniame puslapyje teikia informaciją ir praktinius patarimus, kaip efektyviau naudoti šilumos energiją savo namuose.

Šilumos kainos pasirinkimo galimybės

AB „Klaipėdos energija“ informuoja, jog 2023 m. spalio mėnesį pasikeitus Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms ir 2024 m. gegužės mėnesį Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai (VERT) nustačius Bendrovei šilumos gamybos ir tiekimo bazinį pajamų lygį, kuris pradedamas taikyti nustatant šilumos kainas nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d., vartotojams nebelieka galimybės taikyti atskiro mėnesinio mažmeninio aptarnavimo mokesčio.

Vartotojai, įvertinę savo šilumos suvartojimo apimtis, turi galimybę pasirinkti ekonomiškai naudingesnį šilumos kainos taikymo variantą, kuriame jau yra įskaičiuota mažmeninio aptarnavimo mokesčio dalis - vienanarę kainą, kuri skaičiuojama už suvartotą šilumos kiekį arba dvinarę kainą, skaičiuojama už vidutinę šilumos vartojimo galią už kilovatą per mėnesį ir kintamą dalį, skaičiuojamą nuo suvartotos šilumos kiekio.

Vartotojams, iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio atsiskaičiusiems už mažmeninį aptarnavimą fiksuotu mokesčiu už išrašytą sąskaitą, nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.

tags: #kiek #mokejote #uz #buto #sildyma