Šlapimo pūslės kateterizacija - tai kateterio įvedimas į šlapimo pūslę, kurio pagalba šlapimas pasišalina iš šlapimo pūslės. Šlapimo kateterio įvedimas yra aseptinė procedūra, kurią atlieka slaugytojas, neretai pasitelkiama slaugo ar kito darbuotojo pagalba. Prieš pradedami procedūrą, nepamirškite informuoti paciento, ką ruošiatės daryti ir kodėl tai reikalinga. Ilgalaikio kateterizavimo metu įvedamas kateteris į šlapimo pūslę ir paliekamas ilgesniam laikui. Dažnai tai reikalinga sunkiai sergantiems pacientams, kuriems būtina matuoti valandinę diurezę.
Kateterio laikymo trukmė priklauso nuo kateterio tipo, jo paskirties ir paciento būklės. Svarbu, kad kateteris būtų naudojamas laikantis medicininių rekomendacijų, nes netinkamai laikomas kateteris gali padidinti infekcijų ar kitų komplikacijų riziką.

Kateterio tipai ir jų laikymo trukmė
Šlapimo kateteriai gaminami iš įvairių medžiagų - silikono, latekso, latekso dengto silikonu, teflonu, hidrogeliu ar sidabru. Lateksiniai kateteriai yra pigiausi, tačiau gali pažeisti šlapimo takų gleivinę, o be to lateksas dažnai alergizuoja, tad grėsmė kyla tiek pacientui, tiek medicinos darbuotojui. Lateksiniai kateteriai šlapimo pūslėje gali būti iki 14 dienų. Silikoniniai kateteriai yra artimesni žmogaus audiniams ir juos reikėtų rinktis, jei numatoma šlapimo kateterį laikyti pūslėje ilgiau nei 14 dienų (iki 3 mėnesių).
- Šlapimo kateteris (Foley arba uretrinis kateteris)
- Trumpalaikis naudojimas: Foley kateteris, skirtas trumpalaikiam naudojimui (kelias dienas), dažnai laikomas iki 7 dienų.
- Ilgalaikis naudojimas: Ilgiau naudojami kateteriai (pvz., latekso ar silikono Foley) gali būti laikomi iki 4-12 savaičių, jei jie tinkamai prižiūrimi.
- Veninis kateteris (periferinis arba centrinis)
- Periferinis veninis kateteris (PVK): Paprastai laikomas iki 72-96 valandų, tačiau gali būti keičiamas anksčiau, jei pastebima infekcijos, uždegimo ar užsikimšimo požymių.
- Centrinis veninis kateteris (CVK): Laikomas kelias savaites ar mėnesius, jei tinkamai prižiūrimas. Jį reikia reguliariai tikrinti dėl infekcijos ir užsikimšimo rizikos.
- Suprapubinis kateteris (kateteris, įstatomas per pilvo sieną)
- Paprastai šis kateteris keičiamas kas 4-6 savaites, tačiau keitimo dažnumas priklauso nuo individualios paciento būklės.
Dažniausiai naudojami dvikanaliai kateteriai. Tiek vyrams, tiek moterims naudojami tie patys kateteriai, nors anatomiškai moterų ir vyrų šlaplės ilgis žymiai skiriasi. Kateterio gale išsipučia balionėlis, kuris palaiko kateterį pūslėje. Dažniausiai užtenka balionėlį pripildyti 10 ml sterilaus vandens suaugusiems ir 3-5 ml vaikams.
Kateteris jungiamas prie šlapimo surinkėjo, kuris gali būti su išleidžiamuoju kraneliu ir be jo. Vyrams šlapimo kateteris fiksuojamas prie pilvo, kad būtų užtikrinta natūrali šlapimo tėkmė bei išvengti pragulų šlapimtakiuose. Vaikščiojančioms moterims šlapimo kateteris taip pat fiksuojamas prie pilvo, kad jis per daug nesitemptų. Jei moteris yra gulinti, kateteris gali būti fiksuojamas prie šlaunies. Įvedus šlapimo kateterį, sąmoningiems pacientams būtina paaiškinti, kaip jis funkcionuoja.
Stebėti, kad kateteris bei surinkėjas nebūtų susisukę, užspausti, šlapimo surinkėjas visada turi kabėti žemiau šlapimo pūslės lygio. Atsiradusi kliūtis kateteryje gali perpildyti šlapimo pūslę, pertempiami šlapimo pūslės raumenys, o tai labai pablogina paciento būklę. Šlapimo maišas ištuštinamas pagal reikalą arba kas valandą, jei sekama valandinė diurezė.
Šlapimo surinkėjo išleidžiamasis kranelis turi būti švarus, kad į šlapimo pūslę nepatektų infekcija, todėl maišas negali gulėti ant žemės. Siekiant išvengti kryžminės infekcijos, prieš nupilant šlapimą, rankos dezinfekuojamos ir apsimaunamos švarios pirštinės. Šlapimas nupilamas į basoną ar antelę, kranas uždaromas ir nušluostomas švariu gaziuku. Jei surinkėjas be kranelio, tuomet keičiamas maišas pagal reikalą, taip pat dėvint švarias pirštines. Atlikus darbą, pirštines nusimaunam, rankas dezinfekuojam bei užrašomas šlapimo kiekis dokumentuose.
Vienkartinio kateterizavimo metu ištuštinama šlapimo pūslė ir kateteris pašalinamas. Vienkartinis kateterizavimas gali būti sterili arba švari procedūra. Ligoninėse bei kitose sveikatos priežiūros įstaigose ši procedūra atliekama steriliai, namuose pacientai arba apmokyti šeimos nariai šią procedūrą gali atlikti laikydamiesi švaros. Jeigu yra nuspręsta, jog pacientui reikalingas nuolatinis vienkartinis kateterizavimas, tai aliekama 4-6 kartus per parą vienodais intervalais. Stebėti, jog vieno kateterizavimo metu pašalinamo šlapimo kiekis neviršytų 400 ml. Dėl perpildytos šlapimo pūslės pacientas gali jausti skausmą, prakaituoti, padažnėti širdies ritmas, būti neramus. Tai būdinga ir nesąmoningiems pacientams, tad būtina kuo skubiau ištuštinti šlapimo pūslę. Dažnas šlapinimasis mažais kiekiais taip pat gali būti perpildytos šlapimo pūslės požymis.
Kada būtina pakeisti ar pašalinti kateterį?
- Infekcijos požymiai
- Karščiavimas, paraudimas, patinimas ar skausmas aplink kateterio įvedimo vietą.
- Drumstas, nemalonaus kvapo šlapimas ar kraujas šlapime.
- Kateterio užsikimšimas
- Jei šlapimas nebeteka per kateterį arba teka labai lėtai.
- Kateterio pažeidimas
- Jei kateteris yra plyšęs ar kitaip sugadintas.
- Gydymo pabaiga
- Jei kateteris nebereikalingas, jį reikia pašalinti kuo greičiau, kad sumažėtų komplikacijų rizika.
Kateterio priežiūra

- Higiena: Kateterio ir aplinkinių vietų higiena turi būti palaikoma kasdien, kad būtų išvengta infekcijų.
- Skysčių vartojimas: Pakankamas skysčių kiekis padeda užtikrinti, kad šlapimas laisvai tekėtų ir nesusidarytų užsikimšimai.
- Reguliarus patikrinimas: Sveikatos priežiūros specialistai turėtų reguliariai tikrinti kateterio būklę ir stebėti galimus komplikacijų požymius.
Tinkama higiena gali apsaugoti nuo infekcijų. Jei pacientas su šlapimo pūslės kateteriu yra vaikštantis bei apsitarnauja pats, paaiškinkite jam, kaip svarbu dažnai plauti rankas bei tinkamai apsiplauti lyties organus. Jei pacientui reikalinga pagalba, tuomet slaugytojas su švariomis pirštinėmis apiplauna angą aplink kateterį bei pašalina atsiradusias išskyras. Apiplaunant vyrus svarbu nepamiršti atitraukti, o apiplovus užtraukti apyvarpę. Moterims paaiškinti, jog lyties organus apsiplautų kryptimi iš priekio link užpakalio, o ne priešingai.
Viena dažniausių komplikacijų, susijusių su šlapimo pūslės kateterizavimu - šlapimo takų infekcija, nes kateterizacijos metu pažeidžiamas natūralus apsauginis barjeras. Šlapimo takų infekcija gali išprovokuoti inkstų akmenų susidarymą, sutrikdyti inkstų veiklą, gali išsivystyti sepsis ir net baigtis mirtimi. Todėl esant galimybei, įvestas kateteris šalinamas kuo greičiau, kaip tik galima.
Kitos komplikacijos, susijusios su šlapimo kateterio įvedimu - tai jautri šlapimo pūslė, nedidelis pakraujavimas, šlapimo pūslės akmenys, susitraukusi šlapimo pūslė, pratekėjimas pro kateterį, per ankštas kateteris. Be to, kateteris gali dirginti bei kelti skausmą.
Išvados
Kateterio laikymo trukmė priklauso nuo jo tipo ir paskirties:
- Trumpalaikiai šlapimo kateteriai: iki 7 dienų.
- Ilgalaikiai šlapimo kateteriai: iki 4-12 savaičių.
- Periferiniai veniniai kateteriai: 72-96 valandos.
- Centriniai veniniai kateteriai: kelios savaitės ar mėnesiai.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų, užtikrinti tinkamą higieną ir stebėti komplikacijų požymius.