Visais laikais, visų tautų papročiai teigė, kad nėra svarbesnės pareigos kaip deramas mirusiojo palaidojimas. Kapas yra mirusiojo amžino poilsio vieta. Čia jis randa ramybę, jam skiriamos maldos, uždegamos atminimo žvakelės.
Kapinėse mąstoma apie žemiškojo gyvenimo trapumą, laikinumą ir amžinąjį gyvenimą. Šeimos kapeliai - tai mistiškai suvokta riba tarp gyvųjų ir vėlių pasaulių. Juk per kapą patenkama į dausas, į mirusiųjų šalį. Tad kapų tvarkymas nuo seno mūsų kraštuose labai svarbus. Kapinėse prisimenama šeimos istorija, pagerbiami žmonės buvę ir likę atmintyje.
Paminklo pasirinkimas, kapų tvarkymas, kapavietės įrengimas ir jo priežiūra - individualus, estetikos ir skonio reikalaujantis procesas. Kiekvienas amžinybėn iškeliavusiajam nori skirtingai parodyti savo meilę ir rūpestį, atiduoti pagarbą, todėl kapų tvarkymas labai individualus procesas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kiek laiko tradiciškai laikomi vainikai ant kapo Lietuvoje, kokie faktoriai į tai įtakoja ir kaip prižiūrėti kapą, pagerbiant mirusiojo atminimą.
Laidojimo Tradicijos Lietuvoje
Lietuva yra krikščioniška šalis. Krikščionybę praktikuoja gyventojų dauguma. Todėl ir laidojimo tradicijos dažniausiai atitinka krikščioniškąją pasaulėjautą. Mirusiojo palaidojimas yra laikomas vienu iš dorų gailestingumo darbų kūnui.
Anot dvasininko, senosios lietuvių laidotuvių tradicijos savitos, labai gražios. Visada būdavo kviečiami giedotojai, atrenkamos maldos. Pašventintos žvakės būdavo dedamos prie karsto ir kapinėse ant kapų, kad mirusįjį apšviestų Kristaus šviesa.
Visais laikais atsisveikinti su velioniu susirinkdavo daugybė žmonių, jie susiburdavo ne tik Mišiose, bet kartu valgydavo gedulingus pietus. Dabar situacija pasikeitė. Žmonės gali apsilankyti bažnyčioje, tačiau tik nedideliu būriu. Oficialių viešų pamaldų nebėra. Laidotuvių Mišiose apsilanko tik patys artimiausi giminaičiai. Nebėra jokios galimybės išsiskirti prabanga, gausiu draugų ir artimųjų būriu.
Pasak kunigo, itin svarbu prisiminti, kad yra tam tikros sukaktys, kurias katalikai laiko svarbiomis. „Labai svarbu, kad tam tikromis datomis būtų kalbamos maldos. Tai mirusiąjam svarbiausia. Meldžiamės septintą, devintą dieną, vadinamąjį keturnedėlį, 30 dienų po mirties, ir metinių dieną. Žinoma, būna mišios ir kas mėnesį, vėliau kiek rečiau.“ Pasak kunigo, tradicijos kinta ir švelnėja. Štai, pavyzdžiui, anksčiau šarvojimas trukdavo tris paras, o dabar, pasitaiko, net pusdienį arba parą.
Kapų priežiūra
Kapą paprastai lanko daug žmonių, kurių skonis, grožio supratimas skiriasi. „Mūsų tikėjimas akcentuoja tai, kad nesvarbu kokiu būdu yra atsisveikinama su žmogaus kūnu, svarbu yra tai, kad palaikai turėtų laidojimo vietą, kad nebūtų barstomi bet kur.
Paminklų meistras Tadas Gulbinas akcentuoja, kad, norint pagerbti mirusio žmogaus atminimą, svarbu atsakingai tvarkyti kapus. Anot jo, norint sukurti estetišką vaizdą, visų pirma reikėtų įvertinti savo biudžetą. Jei riboja resursai, vertėtų gerai apgalvoti kiekvieną darbą, kad nereikėtų visko antrą kartą perdaryti.
„Reikia suprasti, kad kapavietėse užberta skaldelė po 3 metų apsamanoja, pažaliuoja. Tai gal ir pigesnis kapų tvarkymo būdas, bet neilgam. Jei norima ilgalaikių sprendimų - labiau tinka rinktis kokybišką akmens dangą, kurią vieną kartą susidėjus, tvarkingą, estetinį vaizdą turėsite 10- 20 metų.
Kadangi kapą paprastai lanko daug žmonių, kurių skonis, grožio supratimas skiriasi, tad kapų tvarkymas ir priežiūra tampa svarbiu aspektu.
Kiek Laiko Laikyti Vainikus Ant Kapo?
Pirmieji mėnesiai po žmogaus mirties - ypatingi. Kapus nukloja gėlės, žvakės. Pasiteiravome ekspertės, ar yra tam tikras periodas, terminas, kada šie kapinių atributai negali būti liečiami?
„Taisyklės, kuri nurodytų, kiek laiko negalima tvarkyti kapo po laidotuvių, nėra. Pasitaiko ir atvejų, kuomet į kapines gėlės iš viso nėra vežamos. Viskas priklauso nuo velionio bei jo artimojo noro, tradicijų bei išpažįstamos religijos. Sutvarkyti netvarkingą kapą, nuimti nuvytusias gėles bei išdegusias žvakes reikėtų visada, kuomet tai padaryti įmanoma. Galbūt žmogus, kuris lankydamas kapą paliko gėles, nebeturės galimybės sugrįžti greitu metu, todėl esant galimybei visada reikėtų kapą sutvarkyti.“
Vis tik ji sako, kad itin svarbu atsižvelgti į šeimų papročius bei religiją, mat kartais yra tikima, kad tam tikrą laiką kapas iš tiesų turėtų būti paliekamas ramybėje. „Kai kuriose religijose tikima, kad siela iškeliauja tik po tam tikro laiko po mirties, todėl kapas turi būti paliktas ramybėje. Kitose sakoma, kad siela atsiskiria iš karto po žmogaus mirties, tokiu atveju kapo ramybės laikotarpis nėra reikalingas.“
Pagrindiniai aspektai, lemiantys vainikų laikymo trukmę:
- Šeimos tradicijos ir papročiai. Kai kurios šeimos laikosi griežtų tradicijų ir tam tikrą laiką neliečia kapo, o kitos - tvarko jį, kai tik atsiranda poreikis.
- Religija. Religiniai įsitikinimai gali turėti įtakos kapo priežiūros laikotarpiui.
- Praktiniai sumetimai. Nuvytusios gėlės ir išdegusios žvakės gali atrodyti netvarkingai, todėl daugelis žmonių jas pašalina, kai tik pastebi.
Vėlinių Tradicijos
Chrizantemų žiedais marguojančios gėlių prekybos vietos bei kapų žvakėmis nukloti parduotuvių prekystaliai Lietuvoje praneša apie artėjančias Vėlines. Ši šventė Lietuvoje turi gilias, šimtmečius siekiančias tradicijas.
Laikui bėgant, pasikeitė atsisveikinimo su mirusiuoju tradicijos. Nebeliko kelias dienas vykusių šermenų, budėjimo per naktį prie velionio karsto, giesmininkus pakeitė instrumentinė muzika ar tiesiog gedulingos muzikos įrašai.
Laidojimo tradicijų kaita
Pastebima, kad lietuviai vis dažniau renkasi ne tradicinį laidojimą, o palaikų kremavimą. Atsižvelgiant į besikeičiančias laidojimo tradicijas, Elektrėnų kapinėse įrengtas kolumbariumas.
Klebonas Alfonsas Kelmelis sako, kad kremavimas nėra smerktinas. „Kremavime, jeigu jis nėra atliekamas kaip krikščionių tikėjimui priešingas pseudoreliginis ar antireliginis aktas, nematau nieko smerktino. Tik nesuprantu, kam jo kartais reikia. Ar Lietuvoje, kurios gyventojų tankumas tuoj prilygs stepių ir pusdykumių zonai (ačiū visoms iki šiol buvusioms valdžioms, taip „nuoširdžiai“ besirūpinusioms emigrantų grįžimu ir šeimų, auginančių vaikus, gerove), trūksta vietos kapinėse? Pagaliau, jeigu tai kam yra svarbiausia, ar bent jau sutaupome laiko ir pinigų? Na, suprantu, kai kūną reikia toli transportuoti arba kūnas yra visiškos antisanitarinės būklės. Laikau geroku nužmogėjimu, kai žmogaus kūnas iš lavoninės tiesiai vežamas į krematoriumą, o iš ten stačiu taikymu į kapines.
Išvados
Nėra griežtų taisyklių, kiek laiko laikyti vainikus ant kapo. Tai priklauso nuo šeimos tradicijų, religinių įsitikinimų ir praktinių sumetimų. Svarbiausia yra pagerbti mirusiojo atminimą ir prižiūrėti kapą, kad jis būtų tvarkingas ir prižiūrėtas.
Kunigas S. Matulis priminė, jog vasario antrąją minėsime ypatingą liturginę šventę - Grabnyčias. Jis linkėjo visiems stiprybės, gebėjimo pakelti sunkius netekties momentus su ramybe, tikėjimu, malda, prašant Dievo palaimos.