Automobilis gali sugesti kiekvienam iš mūsų ir tai visai nepriklauso nuo jo markės ar metų. Netikėtai sugedęs automobilis kartais tampa labai didele problema. Didžioji dalis draudimo bendrovių vairuotojams, kurie įsigyja civilinės atsakomybės draudimą, siūlo ir pagalbos kelyje paslaugą, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai automobiliai tempiami lanksčia vilktimi. Jeigu įmanoma, automobilio geriau netempti, nes taip rizikuojama dar labiau pakenkti ne tik tempiamai transporto priemonei, bet ir tai, kuri tempia.
Vilkimas - tai procesas, kai viena transporto priemonė (velkanti) traukia kitą transporto priemonę (velkamą) naudojant specialią įrangą. Lanksčia vilktis yra vienas iš būdų, kaip tai atlikti, ir jam taikomos griežtos taisyklės, užtikrinančios saugumą kelyje. Šis metodas dažnai naudojamas, kai velkama transporto priemonė yra sugedusi ir negali judėti savo jėgomis.
Pagal galiojančius teisės aktus, atstumas tarp velkančios ir velkamos transporto priemonės turi būti nuo 4 m iki 6 m. Šis atstumas yra nustatytas neatsitiktinai. Jis užtikrina, kad:
- Vilkimo trosas nebūtų per trumpas, kas lemtų staigius trūkčiojimus ir galimą trosų nutrūkimą.
- Vilkimo trosas nebūtų per ilgas, kas lemtų per didelį atstumą tarp transporto priemonių ir didintų riziką, kad tarp jų įsiterps kiti eismo dalyviai.
Atstumas tarp transporto priemonių matuojamas nuo velkančios transporto priemonės galinio taško iki velkamos transporto priemonės priekinio taško. Svarbu užtikrinti, kad vilkimo trosas būtų tinkamai įtemptas, bet ne pertemptas, kad būtų išvengta staigių trūkčiojimų ir perkrovų.
Pagal KET, vilkimo trosas turi būti pažymėtas skiriamaisiais ženklais. Tai gali būti:
- Ryškios spalvos vėliavėlės (pvz., raudonos arba oranžinės).
- Šviesą atspindinčios juostos.
Šie ženklai padeda kitiems eismo dalyviams pastebėti vilkimo trosą ir išvengti atsitiktinio įvažiavimo į tarpą tarp transporto priemonių.
Nustatyto atstumo laikymasis yra kritiškai svarbus saugumui. Per trumpas atstumas gali sukelti:
- Staigius smūgius velkamai transporto priemonei stabdant velkančiajai.
- Trosų nutrūkimą dėl per didelės įtampos.
- Sunkumus valdant velkamą transporto priemonę.
Per ilgas atstumas gali sukelti:
- Riziką, kad tarp transporto priemonių įsiterps kiti eismo dalyviai.
- Sunkumus matant vilkimo trosą kitiems vairuotojams.
- Sunkumus valdant velkamą transporto priemonę, ypač posūkiuose.
Taigi, jei jūsų automobilis turi mechaninę transmisiją, viskas aišku. O kaip elgtis su automatine? Būna situacijų, kai automobilis važiavimo metu sugenda, netinkamas jo veikimas kelia grėsmę vairuotojo ir keleivių saugumui. Tada rizikuoti ir tęsti kelionę - nederėtų. Geriausia yra sustoti ir kviesti pagalbą. Kai kada galima nugabenti automobilį iki punkto, kur jam bus atliktas remontas ir gedimas bus pašalintas. Jeigu atstumas nėra ilgas, išeitis gali būti automobilio vilkimas.
Pagrindiniai reikalavimai velkant automobilį lanksčia vilktimi
Automobilis gali būti tempiamas lanksčiąja vilktimi (virve, tempimo (buksyravimo) lynu), kurios ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, arba ne ilgesne nei 4 metrų standžiąja vilktimi. Vilkimo juosta negali būti siauresnė nei 5 centimetrai. Taip pat turi būti ryški. Jeigu jūs su savimi nesivežiojate lanksčiosios vilkties (kitaip vadinamos tempimo (buksyravimo) lynu) su kabliais, šiam procesui atlikti tiks ir paprasta virvė. Užkabinti tempimo lyną ant galinės automobilio dalies paprastai ganėtinai lengva. Jį galima tvirtinti ant kablio ar specialios stacionarios kilpos. Tuo metu priekyje vis dažniau yra įsukama kilpa ir ją reikėtų įsukti tvirtai, ne su ranka, kiek pakanka, bet užkišti dar kažką ir paveržti.
Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Būna atvejų, kai lynas nutrūksta. Dažnai tai būna pradedant tempimą, bet ne rečiau ir tempiant, kai velkamasis pradeda vytis automobilį, lynas nukrenta ant žemės ir palenda po ratu. Tokiu atveju, automobilį gali sumėtyti ir galima sukelti eismo įvykį. Tam, kad lynas nuolat būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius.
Taip pat reikia neužmiršti, kad velkant automobilį ypač svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų.
Kiti svarbūs reikalavimai velkant lanksčia vilktimi
Be atstumo reikalavimų, KET numato ir kitus svarbius aspektus, kuriuos būtina žinoti ir laikytis velkant lanksčia vilktimi:
Greitis
Velkant lanksčia vilktimi, didžiausias leistinas greitis yra 50 km/h. Viršyti šį greitį draudžiama, nes tai gali sukelti pavojingas situacijas ir prarasti kontrolę virš velkamos transporto priemonės.
Vairuotojo reikalavimai
Velkamą transporto priemonę gali vairuoti tik asmuo, turintis galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę. Tai užtikrina, kad velkamos transporto priemonės vairuotojas turi reikiamų įgūdžių ir patirties valdyti transporto priemonę vilkimo metu.
Transporto priemonės būklė
Prieš pradedant vilkimą, būtina įsitikinti, kad velkama transporto priemonė yra tinkamos būklės ir atitinka saugos reikalavimus. Ypač svarbu patikrinti stabdžių sistemą, vairo mechanizmą ir apšvietimo įrangą. Jei bent viena iš šių sistemų yra sugedusi, vilkti lanksčia vilktimi draudžiama. Tokiu atveju, transporto priemonę reikėtų vežti ant specialios platformos arba naudojant standų vilktį.
Draudimai
KET numato keletą atvejų, kai vilkimas lanksčia vilktimi yra draudžiamas:
- Automagistralėse ir automobilių keliuose: Vilkimas lanksčia vilktimi draudžiamas keliuose, pažymėtuose kelio ženklais "Automagistralė" arba "Automobilių kelias". Šiuose keliuose eismas vyksta dideliu greičiu, todėl vilkimas lanksčia vilktimi gali sukelti ypač pavojingas situacijas.
- Esant slidžiai kelio dangai: Vilkimas lanksčia vilktimi draudžiamas esant slidžiai kelio dangai (pvz., apledėjus, apsnigta). Tokiomis sąlygomis sunku užtikrinti stabilumą ir kontrolę virš velkamos transporto priemonės.
- Jei neveikia stabdžiai arba vairo mechanizmas: Jei velkamos transporto priemonės neveikia stabdžių sistema arba vairo mechanizmas, vilkimas lanksčia vilktimi draudžiamas. Tokiu atveju, transporto priemonę reikia vežti ant specialios platformos arba naudojant standų vilktį.
Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Būna atvejų, kai lynas nutrūksta.
Velkamasis automobilis visada turi įjungti avarinį šviesos signalą, velkantysis - tik tam paros metui skirtus žibintus. Didelė klaida, kai abu automobiliai įjungia avarinę signalizaciją. Tai klaida kitus vairuotojus. Važiuojantys iš priekio automobiliai, gali nesuprasti ar tai stovintis, ar visgi tempiantis automobilis, o gal įvykusi avarija. Nakties metu galima naudoti gabaritinius žibintus.
Atsakomybė
Už KET reikalavimų laikymąsi velkimo metu atsakingas tiek velkančios, tiek velkamos transporto priemonės vairuotojas. Pažeidus KET reikalavimus, vairuotojams gali būti skiriamos baudos ir kitos administracinės nuobaudos.
Kadangi tempiant sugedusį automobilį dažniausiai jame tinkamai nefunkcionuoja pagrindinės sistemos, vilkimo greitis yra griežtai ribojamas. Tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje. Negalima pamiršti, kad automobilio su lanksčia vilktimi negalima tempti automagistraliniuose keliuose ir greitkeliuose.
Nedidelis greitis provokuoja kitus vairuotojus kuo greičiau aplenkti velkamą transporto priemonę, bet neįvertina, kad velkamajame automobilyje dažniausiai neveikia variklis, o tai reiškia, kad neveikia ir jokie stabdžių ar vairo stiprintuvai. Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu.
Nerekomenduojama tempti automobilio su automatine pavarų dėže. Tačiau toks automobilis gali būti tempiantysis. Modelį su mechanine pavarų dėže nutempti prikabinus vilkimo lynu prie kito automobilio sunku nežinant technikos, bet įmanoma. Patariama, kad geriau to patiems nedaryti, o iškviesti techninę pagalbą kelyje, išskyrus retas išimtis.
Automatinės pavarų dėžės, ypač senesniuose automobiliuose, yra automatizuoto jungimo su hidrotransformatoriumi. Tai prietaisas, kuriuo variklio sukimo momentas į pavarų dėžę perduodamas ne mechaniniu būdu, o per skystį. Pavaros tokioje dėžėje jungiamos ne per vieną sankabos diską, kaip mechaninėje dėžėje, o per daugiadiskę sankabą, kuriai reikalingas nuolatinis tepimas alyva. Automobiliui įprastai važiuojant, automatinėje pavarų dėžėje nuolat cirkuliuoja alyva, tačiau automobilį tempiant alyvos siurblys neveikia ir netepami mechanizmai nuo trinties staigiai ima kaisti bei greitai dilti.
Anksčiau kai kurie gamintojai leisdavo tempti automobilius su automatinėmis dėžėmis, bet prieš tai vairuotojams buvo nurodoma įpilti į dėžę papildomus porą litrų alyvos. Yra ir kito tipo automatinės dėžės, kurių konstrukcija panaši į rankinio valdymo - tokioms dažniausiai nieko nenutinka. Tačiau vis daugiau modelių gaminami su dar modernesnėmis, belaipsnėmis pavarų dėžėmis (CVT). Jos gali būti dviejų tipų - variatoriai arba planetiniai reduktoriai, kaip „Lexus“ ar „Toyota“ hibridiniuose modeliuose. Jei automobilį su automatine dėže ar hibridinį automobilį tempti būtina, visada reikia žiūrėti į vartotojo vadovą, pridedamą perkant automobilį.
Ar plokščios padangos vilkimas pakenks mano transmisijai?
Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigalios kelios svarbiausios Kelių eismo taisyklių (KET) naujovės, numatančios didesnį maksimalų leistiną greitį pradedantiems vairuotojams („klevo lapams“), draudžiančios pėstiesiems perėjose naudotis mobiliojo ryšio telefonais, fiksuojančios rekomendacijas, kaip lenkti dviratininkus.
Daugelyje šalių numatyta, kad tokių automobilių avarinis tempimas yra draudžiamas (beveik visose Vakarų Europos šalyse yra draudžiama sugedusį automobilį tempti ar vilkti užmiesčio keliuose). Tačiau galima jį nugabenti į dirbtuves ar aikštelę uždėjus transporto priemonės priekinę arba galinę ašį ant specialaus įtaiso.
Taigi greičio apribojimai nuo šiol galios tik velkant transporto priemonę įprastu būdu - be spec. Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu, o velkant lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/val.
Kaip reikalauja KET, lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
Dažniausiai automobilį galima vilkti neviršijant 50 km/val. greičio ir kuo trumpiau. Tačiau automobilio naudojimo instrukcijoje gali būti nurodyti ir kiti skaičiai - mažesni. Pavyzdžiui, maksimalus greitis 30 km/val., o atstumas - ne daugiau 50 km. Reikalas tas, kad skirtinguose automobilių modeliuose montuojamos skirtingos konstrukcijos pavarų dėžės: hidraulinės (senos), variatoriai, dvigubos sankabos.
Pagal kelių eismo taisykles yra situacijų, kai transporto priemonės vilkti nederėtų arba tai draudžiama. Tokiu atveju reikėtų kviesti techninę pagalbą ir automobilio nugabenimui į tikslą naudoti specialią transporto priemonę - „traliuką“. Tokios situacijos galėtų būti: mašina po rimto eismo įvykio, kai jos veikimas yra nesaugus nei vairuotojui, nei keleiviams, nei eismo dalyviams.
Dviračių vairuotojams draudžiama vilkti krovinius ir kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas. Šis reikalavimas yra esminis siekiant užtikrinti saugų eismą, ypač atsižvelgiant į dviratininkų pažeidžiamumą kelyje. Panašiai ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, taip pat vilkti kitą transporto priemonę.
Apibendrinant, Kelių Eismo Taisyklės pateikia išsamius reikalavimus ir draudimus, kurie yra skirti užtikrinti saugų ir tvarkingą transporto priemonių vilkimo bei vežimo procesą.
Rekomendacijos saugiam vilkimui lanksčia vilktimi
Be teisinių reikalavimų, yra keletas rekomendacijų, kurios padės užtikrinti saugų vilkimą lanksčia vilktimi:
- Patikrinkite vilkimo trosą: Prieš kiekvieną vilkimą patikrinkite, ar vilkimo trosas nėra pažeistas (pvz., įtrūkimų, nusidėvėjimo). Jei pastebėjote kokių nors pažeidimų, trosą reikia pakeisti nauju.
- Naudokite tinkamą trosą: Pasirinkite vilkimo trosą, kuris atitinka velkamos transporto priemonės svorį. Trosas turi būti pakankamai tvirtas, kad atlaikytų apkrovą.
- Vilkite lėtai ir atsargiai: Vilkite lėtai ir atsargiai, vengdami staigių manevrų ir stabdymų. Būkite ypač atsargūs posūkiuose ir sankryžose.
- Komunikuokite su velkamos transporto priemonės vairuotoju: Prieš pradedant vilkimą, susitarkite su velkamos transporto priemonės vairuotoju dėl signalų, kuriuos naudosite komunikacijai. Tai padės išvengti nesusipratimų ir užtikrinti koordinuotą veiksmą.
- Įjunkite avarinę signalizaciją: Abiejose transporto priemonėse (velkančioje ir velkamoje) įjunkite avarinę signalizaciją. Tai įspės kitus eismo dalyvius apie vilkimą.
- Vilkite tik dienos metu: Vilkite tik dienos metu, kai yra geras matomumas. Vilkimas tamsiu paros metu gali būti pavojingas.
- Venkite intensyvaus eismo: Venkite vilkimo intensyvaus eismo metu. Pasirinkite mažiau apkrautus kelius ir laiką, kai eismas yra mažesnis.
Svarbiausi vilkimo punktai
- Pirmiausia, buksyravimo virvė turi būti nuo 4 iki 6 metrų.
- Lanksti vilktis turi būti matoma kelyje, todėl turi būti ryškios spalvos arba pažymėta ryškiomis vėliavėlėmis arba skydeliais.
- Dažniausiai automobiliuose vilkimo jungtis yra įsukama. Reikia turėti vilkimo kilpą, kurią reikia įsukti per visą eigą.
- Velkant automobilį reikia užsitikrinti, kad buksyravimo virvė yra įtempta.
- Velkamoji transporto priemonė turi būti įsijungusi avarines šviesas.
- Sugedus varikliui sumažėja ir vairo sistemos bei stabdymo jėga, tad dar prieš vilkimą vairuotojas turėtų išbandyti, kaip sukasi vairas, ar stabdžiai kiek nors reaguoja.
- Taip pat reikia neužmiršti, kad velkant automobilį ypač svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų.
- Pagal kelių eismo taisykles yra situacijų, kai transporto priemonės vilkti nederėtų arba tai draudžiama.
- Tokiu atveju reikėtų kviesti techninę pagalbą ir automobilio nugabenimui į tikslą naudoti specialią transporto priemonę - „traliuką“.
- Tokios situacijos galėtų būti: mašina po rimto eismo įvykio, kai jos veikimas yra nesaugus nei vairuotojui, nei keleiviams, nei eismo dalyviams.