Optimali temperatūra bute: kokia norma turėtų būti?

Mikroklimatą bute lemia daugybė veiksnių, o vienas iš svarbiausių - temperatūra. Žodis "temperatūra" kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia "normali būsena". Manoma, kad žmogui geriausia kambario temperatūra yra nuo 20 iki 25 laipsnių Celsijaus. Tačiau, žinoma, svarbiausias rodiklis - kad name gyvenantys žmonės jaustųsi patogiai.

Temperatūra namuose gali priklausyti nuo daugelio niuansų, įskaitant asmeninius pasirinkimus ir kambario paskirtį. Kiekviename kambaryje verta palaikyti idealią temperatūrą, priklausomai nuo to, ką jūs ir jūsų šeima veiksite tame kambaryje.

Būsto temperatūros standartai skiriasi kiekviename regione, priklausomai nuo klimato. Afrikos šalims standartai bus vieni, o Azijos ar Europos šalims, kiti. Skirtingų šalių klimatas yra skirtingas, apimantis ne tik temperatūrą, bet ir drėgmę bei atmosferos slėgį. Šių veiksnių derinys įtakoja būsto temperatūros normos nustatymus.

Rekomenduojama oro temperatūra skirtingose patalpose

Ideali temperatūra skirtingose situacijose

Šios 7 skirtingos situacijos namuose padės geriau suprasti, kiek laipsnių turėtų būti tam tikrose vietose:

1. Tinkama temperatūra miegui: Miegas yra būtinas normaliai organizmo veiklai. Geras miegas priklauso ir nuo miegamojo temperatūros.
2. Ideali temperatūra mankštai: Kai sportuojame, smegenims tai patinka. Pratimai gali padėti mums tapti budresniems, žvalesniems ir labiau susikaupusiems.
3. Tinkama temperatūra mokymuisi: Svarbiausia būti produktyviam. Geri studijų įgūdžiai padeda pagerinti pasitikėjimą savimi, gebėjimų lygį ir savigarbę.
4. Ideali temperatūra kūdikiams: Kūdikiai dar negali mums pasakyti, kaip jie jaučiasi, todėl gyvybiškai svarbu užtikrinti jiems maksimaliai komfortišką kambario temperatūrą. Svarbu, kad kambaryje nebūtų per šilta arba per šalta.
5. Ideali temperatūra naminiams gyvūnams: Ideali temperatūra gyvūnams priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant veislę, dydį ir sveikatos būklę. Mažesni gyvūnai linkę greičiau sušalti, o didesni gali ilgiau išlaikyti šilumą. Prieš išeinant iš namų rekomenduojama įsitikinti, kad temperatūra namuose yra komfortiška naminiams gyvūnams.
6. Ideali temperatūra darbui: Vidutiniškai žmogus per savo gyvenimą praleidžia dirbdamas 90 000 valandų. 2015 metais atlikta apklausa atskleidė, kad 42% biuro darbuotojų mano, kad vasarą temperatūra yra per aukšta, o 56% teigia, kad žiemą dirbti per šalta ir dirbti biure netinka.
7. Ideali temperatūra vyresnio amžiaus žmonėms: Vyresnio amžiaus žmonėms ekstremali temperatūra gali sukelti daug sveikatos problemų. Vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau kontroliuoti savo kūno temperatūrą, todėl ilgalaikis buvimas šiltoje ar šaltoje aplinkoje gali turėti neigiamos įtakos jų sveikatai.

Temperatūros reguliavimas daugiabučiuose

Radiatorių temperatūra butuose skyrėsi vos vienu ar dviem laipsniais, tačiau dėl skirtingo sandarumo, šiluma butuose užsilaiko nevienodai. Mažeikiškė Bronė, viena iš pernelyg šiltai gyvenančių Ventos g., skundėsi, jog net pravėrus langą atgaivos nebūdavo, nes į butą veržiasi dūmai nuo duonos kepyklos. Kai šalčiai atlėgo, temperatūra bute rytą nukrito iki 25 laipsnių šilumos. Problemą paaštrino ir per speigus padidėjęs miesto užterštumas kietosiomis dalelėmis, vadinamasis smogas.

„Paprastai daugiabučiuose būna kelios dešimtys butų. Šiluma juose priklauso ir nuo buto sandarumo, ir nuo langų kokybės. Vidurinėse laiptinėse gyvenantys žmonės visada gauna daugiau šilumos, nei kraštiniai. Todėl viename bute temperatūra yra vos 18 laipsnių, o kitame - 24 laipsniai. Šilumos tiekimo sumažinti visam namui negalime, nes tokiu atveju viename iš butų temperatūra nukristų žemiau higienos normų“, - aiškino A. A. Barvydis, iš „Santarvės“ išgirdęs Ventos g. 45-ojo namo gyventojų nusiskundimus, situacijos išsiaiškinti nuvyko į vietą.

Atsakydami į gyventojų klausimus, kaip sutaupyti, specialistai patarė pradėti nuo laiptinės ir sumažinti jose esančių radiatorių skaičių. A. A. Barvydžio teigimu, visas problemas dėl šildymo išspręstų namo renovacija, tada kiekviename bute būtų galima ant radiatorių sudėti termostatus. Tuomet gyventojai už šilumą mokėtų ne pagal buto kvadratūrą, o pagal prietaiso rodmenis - tai yra, kiek konkrečiai buvo sunaudota šilumos energijos patalpoms šildyti.

Higienos normos nustato tinkamą buto temperatūrą, o jei jūsų namuose per šalta ar per šilta, reikėtų kreiptis į už tai atsakingas institucijas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovė D. Švėgždaitė teigia, kad šaltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų siekti 18-22 laipsnius šilumos, o santykinė oro drėgmė - 35-60 proc. Pagal Lietuvos higienos normą HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ gyvenamųjų pastatų patalpų temperatūrų ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu yra 18-22o C.

Dėl per žemos ar aukštos temperatūros patalpose gyventojas tūrėtų kreiptis į pastato administratorių arba šildymo sistemų prižiūrėtoją.

Šildymo sistemos daugiabučiame name

Kaip sumažinti sąskaitas už šildymą?

Kiekvieną šildymo sezoną daugiabučių namų gyventojai suka galvas ieškodami būdų, kaip sumažinti sąskaitas už šildymą. Šių namų gyventojai, diegę šilumą taupančias priemones, praėjusį šildymo sezoną, palyginti su 2010-2011 m. sezonu, bendrai sutaupė 2,9 mln. litų. Gerai žinome, kaip ir kokiais būdais taupyti šilumą daugiabutyje.

Šilumos taupymo programoje numatytus žingsnius gali atlikti bet kuri bendrija ar namo administratorius, jei jis turi pakankamai žinių. Jeigu temperatūra žemesnė, kreipkitės į savo namą prižiūrinčią bendrovę - įmonės atstovai turi ją sureguliuoti taip, kad atitiktų normas. Jeigu temperatūra aukštesnė nei 18 laipsnių, tačiau norite ją dar pakelti, reikia surinkti 50% +1 gyventojo parašus ir kreiptis į savo namą prižiūrinčią bendrovę.

Visų programoje išvardintų veiksmų įgyvendinimas gali padėti pasiekti, kad šilumos suvartojimas daugiabutyje vidutiniškai sumažėtų 15 proc., o atskirais atvejais - net 30-35 proc. Pagal energetikos ekspertų tyrimų duomenis, labiausiai sutaupyti gali padėti visi „5 žingsnių šilumos taupymo programoje“ numatyti veiksmai. Skaičiuojama, jog gyventojų įsitraukimas (veiksmai, mažinantys šilumos nuotolius butų viduje) padeda sutaupyti iki 10 proc. šilumos, laiptinių bei rūsio langų ir durų remontas arba keitimas sutaupo iki 4 proc. šilumos, šilumos punktų automatizavimas sutaupo iki 20 proc. šilumos, šilumos sistemų balansavimo įrangos montavimas - iki 12 proc. šilumos, realiu laiku valdomos šilumos sistemos įdiegimas padeda sutaupyti iki 15 proc. šilumos.

Kuomet daugiabučio namo šilumos punktas yra neautomatizuotas, jo įrenginiai negali tinkamai reaguoti į lauko temperatūros pokyčius. Automatizuotas šilumos punktas padeda taupyti šilumą, nes šildymo sistemoje automatiškai palaikoma vartotojo pasirinkta norima temperatūra. Galima programuoti individualius vartotojo nustatymus (pavyzdžiui, nustatyti žemesnę temperatūrą naktimis).

Šilumos sistemų balansavimo įrangą sudaro specialios sklendės, ventiliai ir kita įranga, kuri suteikia galimybę tolygiai reguliuoti šilumnešio (medžiagos, kuri perneša šilumą) srautus, cirkuliuojančius šildymo sistemoje, ir užtikrinti, kad visas namo patalpas pasiektų vienodi šilumos kiekiai. Tai leidžia išvengti problemos, kai vienoje pastato dalyje radiatoriai būna perkaitę, o kitoje - nepakankamai šyla.

Jei Jūs gyvenate sename daugiabutyje ir už šilumą mokate pagal buto plotą, o šilumos taupymo priemonių ėmėtės tik savo bute, toks taupymas nebus efektyvus. Deja, Jūs esate priklausomas nuo savo kaimynų elgsenos, nes šilumos tiekėjai sąskaitas už šildymą rengia, atsižvelgdami į bendrą namo šilumos suvartojimą.

Specialistai ragina gyventojus savo butuose įsirengti šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių. Tai yra šilumą izoliuojančios medžiagos plokštės, padengtos specialia metalizuota plėvele. Tokius ekranus galima įrengti sunkiai prieinamose patalpų vietose, jie nerenka dulkių. Šilumą atspindintys ekranai atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių, tad dėl jų patalpos oro temperatūra gali pakilti 1-2ºC.

Sumontavus trieigius ventilius į vienvamzdę šildymo sistemą srautas nukreipiamas per jūsų radiatorių arba praleidžiamas tiesiai į stovą kitiems šildymo prietaisams. Todėl uždarę savo radiatorių, karštesnį srautą duosite savo kaimynui ir karšta bus jam. Šį būdą galima naudoti, bet jį reikia naudoti kompleksiškai visam namui.

Jei nuolat naktį paliekate mikroventiliaciją, šilumos sunaudojimas padidėja.

Sumontavus šilumos skaitiklį bute, šilumos suvartojimas nesumažės, nes pats skaitiklis vartojimo nemažina.

Katilas veikia efektyviausiai dirbdamas nominaliu galingumu.

Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes. Langas dvigubu stiklu su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta langui trigubu stiklu.

Būdai sumažinti šildymo išlaidas

Optimali drėgmė gyvenamosiose patalpose

Optimali drėgmė gyvenamosiose patalpose yra 40-60%. Dažnas žino, kad šildymo sezono metu ji gali sumažėti net 30% ir ne tik sukelti diskomfortą, bet ir sveikatos problemų. Esant neoptimaliai drėgmei, visai kaip ir per drėgname ore, greičiau veisiasi bakterijos, virusai, didėja kvėpavimo takų infekcijos ar alerginės astmos tikimybė. Oro drėkinimas priklauso nuo oro temperatūros: kuo vėsesnis oras, tuo mažiau drėgmės jis gali sugerti, kuo šiltesnis - tuo daugiau.

Vėdindami kambarius, galime išvengti per didelės drėgmės ir pelėsių. Apskaičiuota, kad efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms. Šilumos taip prarandama mažiau, nei nuolat laikant atidarytas mažas orlaides. Dar pravartu bent truputėlį atitraukti baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas. Didelius baldus geriau statyti prie vidinių sienų - jos nerasoja, tačiau pastačius prie šaltų išorinių sienų namuose bus kiek šilčiau.

Klimato įtaka patalpų mikroklimatui

Būsto temperatūros standartai skiriasi kiekviename regione. Pavyzdžiui, šiaurėje esančiuose būstuose standartai skiriasi nuo pietuose esančių būstų. Afrikos šalims standartai bus vieni, o Azijos ar Europos šalims, kiti. Skirtingų šalių klimatas yra skirtingas. Ir klimatas nėra tik temperatūra. Tai ir drėgmė bet atmosferos slėgis ir daug kitų veiksnių. Šių veiksnių derinys įtakoja būsto temperatūros normos nustatymus. Karštesnėse šalyse, kuriose yra didelis oro drėgnumas, gyvenamųjų patalpų temperatūros normos yra aukštesnės nei šiaurinių šalių, kuriose vyrauja šaltas klimatas.

Sezonų kaitos įraka patalpų mokroklimatui

Priklausomai nuo sezono, buto temperatūra taip pat gali skirtis. Pavyzdžiui, žiemą ji nebus aukšta, tačiau vasarą padidės. Vidutiniškai Europos klimatui priimtina temperatūra šaltuoju metų laiku yra 19-22 laipsniai šilumos, o karštuoju - 22-25 laipsniai.

Žmogiškasis faktorius patalpų mikroklimatui

Pagrindinis buto temperatūros reguliavimo tikslas yra sukurti komfortą jame gyvenantiems žmonėms. Tačiau žmonių pageidavimai ne visada atitinka sveikiausią žmogaus organizmui temperatūrą. Patalpos perkaitimas, taip pat per didelė jo hipotermija, gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai.

Būtinai reikia atsižvelgti į skirtingų lyčių ir amžiaus žmonių temperatūros standartų skirtumus. Pavyzdžiui, vyrams ir moterims komfortiška temperatūra skiriasi maždaug 2-3 laipsniais. Moterys yra labiau termofiliškos nei vyrai.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į buto, kuriame gyvena mažas vaikas, temperatūrą. Pavyzdžiui, kūdikiui dar nėra išsivystęs kūno termoreguliacija, todėl jis yra labai jautrus temperatūros pokyčiams, greitai sušąla ir perkaista. Todėl temperatūra darželyje turi būti stabili. Vidutiniškai tai yra 20-23 laipsniai šilumos.

Kiekvieno kambario optimali temperatūra

Priklausomai nuo funkcijos, kurią atlieja gyvenamoji patalpa, joje temperatūra turi šiek tiek skirtis:

• Miegamajame kambaryje - optimaliausia temperatūra 17-18°С. Būtent ši temperatūra pagerins miego kokybę ir sumažins galvos skausmus.
• Virtuvėje - 18-19°С. Virtuvėje yra prietaisai, kurie patys skleidžia šilumą - viryklė, orkaitė, mikrobangų krosnelė, elektrinis virdulys ir kt. Todėl pernelyg aukštos temperatūros ten nereikia, prietaisai pakels patalpos temperatūrą.
• Vonios kambaryje - 24-26 ° C. Vonios kambaryje oro temperatūra turi būti aukštesnė, nes ten drėgmės kiekis yra žymiai didesnis nei kitose patalpose, o esant žemai temperatūrai, jaučiasi drėgmė ir sukelia diskomfortą.
• Vaikų kambaryje temperatūra gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus. Jei kūdikiui optimaliausia yra 23-24°C, tai vyresniam vaikui galite šiek tiek sumažinti temperatūrą iki 21-22°С.
• Kitų patalpų vidutinė rekomenduojama temperatūra 18-22°C.

Skirtinguose kambariuose neturėtų būti per didelis temperatūrų skirtumas. 2-3 laipsnių skirtumas laikomas geru, kad žmogus, judėdamas bute, nejaustų skirtumo.

Lentelėje yra parodyta rekomenduojama oro temperatūra patalpoje, taip pat judėjimo greitis ir drėgmė.

Nepaisant asmeninių pageidavimų, į rekomenduojamas temperatūros normas reikėtų atsižvelgti. Tai ypač svarbu vasarą ir žiemą, kai bute ir lauke temperatūra kardinaliai skiriasi. Vasarą oro temperatūros skirtumas buto viduje ir lauke neturėtų būti didesnis kaip 4-5 laipsniai, kitaip organizmas patiria stresą. Pavyzdžiui, turint širdies problemų, gali ištikti širdies priepuolis. Be to, temperatūros režimo nesilaikymas gali sukelti kūno perkaitimą (hipotermiją).

Netinkamas patalpų mikroklimatas ir jo pasekmės

Kūno perkaitimas

Kai bute pernelyg karšta, yra palankios sąlygos daugintis visų rūšių bakterijoms. Todėl infekcinėmis ligomis sergame ir vasarą.

• Perkaitimas žalingas širdžiai. Esant per dideliam karščiui žmogaus kūnas pradeda prarasti drėgmę, kraujas pradeda tirštėti, širdis turi daugiau dirbti, kad varinėtų sutirštėjusį kraują. Tai gali būti rimta problema širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms.
• Kūnas, karštu oru, stengdamasis išlaikyti pastovią temperatūra pradeda prakaituoti ir taip prarandame drėgmę. Jei negeriame pakankamai vandens, organizmas dehidratuoja, dėl to atsiranda rimtų vandens ir elektrolitų pusiausvyros bei nervų sistemos pažeidimų.

Kūno hipotermija

Hipotermija yra labai pavojinga žmogaus sveikatai. Hipotermija veikia visą žmogaus kūną ir gali sukelti rimtų ligų.

• Sumažėjus temperatūrai, kūnas gamina daugiau šilumos, jei šalta ilgesnį laiką, kūnas nebegali kompensuoti šilumos nuostolių ir palaikyti normalią temperatūrą. Nukrinta ir kūno temperatūra. Hipotermija įvyksta kai kūno temperatūra pasiekia 36 laipsnius.
• Per ilgas kūno atvėsimas gali sukelti ūmias kvėpavimo takų ligas, taip pat nervų sistemos ligas. Hipotermija yra ypač pavojinga mažiems vaikams, nes jie daug greičiau atvėsta.

Aplinkos temperatūra daro didelę įtaką žmogaus sveikatai.

tags: #kiek #laipsniu #turi #buti #bute