Kiek lapų turi būti kursiniame darbe?

Kursinis darbas - savarankiškas studento mokslinis darbas, kuriam keliami specifiniai reikalavimai. Pradedančiajam studentui dažnai kyla klausimas: “Kas gi yra kursiniai darbai?”. Kad palengvintumėme Tavo studentišką gyvenimą šiame straipsnyje pateiksime kursinių darbų rūšis ir pagrindinius jų skirtumus.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius kursinio darbo rengimo etapus ir reikalavimus.

Kursinių darbų rūšys

Kursiniai darbai gali būti įvairių rūšių, priklausomai nuo studijų programos ir dėstytojo reikalavimų. Štai keletas pavyzdžių:

• Užduotis: Tai viena iš paprasčiausių kursinių darbų rūšių. Užduotis - tai 2-5 lapų apimties darbas, kuris dažniausiai būna tik tam tikros paskaitos temos apibendrinimas. Užduoties atlikimas skiriamas studentui geriau suvokti įgytas teorines (kartais ir praktines) žinias siaura nagrinėjama tema.
• Praktikos ataskaita: Tai kursinio darbo rūšis, rengiama aukštesniųjų ar baigiamųjų semestrų metu. Praktikos ataskaitos rengimas įformina studento įgytus praktinius sugebėjimus, teorinių žinių pritaikymą realioje darbo rinkoje taip pat socialinius sugebėjimus - įsilieti į naują aplinką, veikti versle. Praktikos ataskaita, rengiama pagal metodinius kiekvienos aukštosios mokyklos nurodymus, tačiau dažniausiai praktikos ataskaitą turi sudaryti - teorinė ir praktinė dalys, užduočių atlikimo kalendorius bei įmonės/praktikos vadovo atsiliepimas.
• Verslo planas: Tai kursinio darbo rūšis, dokumentas, kuriame studentas struktūrizuotai išdėsto pagrindinę informaciją apie įmonės veiklos planus naujam verslo modeliui. Tokia kursinio darbo užduotis - verslo planas - yra puiki galimybė studentui patikrinti visas studijų metu įgytas teorines žinias. Šio darbo išskirtinumas, kad verslo planas susideda iš skirtingų dalių (pvz. idėjos generavimas, rinkodara, reklama, finansai ir pan.). Atliekant verslo planus geriausia kooperuotis skirtingų studijų programų studentams (pvz. dalyvaujant verslumo konkursuose), kad kiekvienas iš studentų būtų savo srities specialistas.
• Referatai: Tai nesudėtingas kursinis darbas, kurio pagrindinis tikslas - praplėsti studento teorines žinias. Referatas neskatina mąstyti, spręsti problemų, ieškoti jų sprendimo alternatyvų, todėl referatui išvados danu atveju net nėra reikalingos. Tačiau kaip priemonė greitai suteikti daug plačių žinių - referatas tinkama priemonė.
• Kursiniai: Tai lyg tam tikras pasiruošimas bakalauro darbui rašyti, kur temos yra siauresnės ir nagrinėjamos giliau nei kursiniame darbe. Jei referatas iš esmės neskatina mąstyti, spręsti problemų, ieškoti jų sprendimo alternatyvų, tai kursinis darbas atvirkščiai, skatina galvoti ir kurti. Dėl šios priežasties išvados yra itin svarbi kursinio darbo dalis, priešingai nei referatui.

Patarimas - prieš pradėdamas (-a) rašyti bet kurį kursinį darbą, gerai išsianalizuok kiekvieno darbo struktūrą bei reikalavimus. Tada Tavo bet kuris iš kursinių darbų bus gerai įvertinti dėstytojų.

Pagrindiniai kursinio darbo rengimo etapai

Kursinis darbas yra sudėtingesnis savo esme darbas už referatą. Esminis skirtumas tarp kursinio darbo ir referato yra tas, kad referatas yra viso labo aprašomasis darbas, o kursinis - jau tiriamasis, kuriame svarbu ne tik pateikti informaciją, bet ir daryti išvadas, apibendrinimus, analizę, formuluoti siūlymus.

Štai pagrindiniai kursinio darbo rengimo etapai:

1. Temos pasirinkimas ir darbo vadovas. Darbo vadovo ir temos pasirinkimas - vienas svarbiausių etapų. Dažnai studentai baigiamojo darbo temą renkasi ne pagal pavadinimą ir sritį, o koks darbo vadovas temai priskirtas. Kursinių darbų temas dažniausiai pateikia kursiniam darbui vadovaujantys dėstytojai. Studentai privalo iš šio sąrašo pasirinkti jiems labiausiai priimtiną temą. Renkantis temą patartina galvoti apie jos tęstinumą. Labai gerai, kai pirmame kurse parašius aprašomojo teorinio pobūdžio darbą, vėliau kitose disciplinose tęsiama pasirinkto klausimo analizė konkretinant, gilinant ją, priartinant prie praktinio vadybinio darbo specifikos, kuriame sprendžiami įvairūs projektų kūrimo, situacijų analizės uždaviniai. Tema, kurią pasirenka studentai, rašymo metu gali būti tikslinama, t.y. Baigiamojo darbo temą rekomenduoju rinktis pagal tai kas tau yra artima bei atitinka studijų programą. Rašyti darbą apie tai kas yra įdomu, nauja, šiuolaikiška ar atitinka tavo poreikius, tikrai puikus sprendimas. Neįdomios ir nuobodžios temos demotyvuos - visuomet ieškosi pasiteisinimų nerašyti, atidėliosi. Renkantis darbo vadovą, rekomenduoju remtis ankstesne patirtimi ar kitų studentų rekomendacijomis. Galbūt jau teko su dėstytoju turėti reikalų (paskaitose, projektuose, rašant rašto darbus seniau)? Jei patirtis buvo teigiama, manau klausimų nekils. Labai svarbu, kad su dėstytoju rastum bendrą kalbą, kad jis būtų pasiekiamas - atsakytų į tavo klausimus bei patartų.
2. Mokslinės problemos formulavimas. Išsirinkus darbo temą, pereiname prie mokslinės problemos formulavimo. Šiame etape turėtum išsigryninti tiriamą problemą. Sutinku, pačioje pradžioje tą padaryti yra sunku, tačiau rekomenduoju problemą įvardyti bent preliminariai. Jei šiame žingsnyje užstrigai - eik toliau, prie problemos tikrai dar teks grįžti, bet vėliau.
3. Darbo planas. Darbo planas - tai preliminarus darbo turinys, kurį sudaro pagrindiniai skyriai ir poskyriai. Jei rimtai, neįsivaizduoju kaip be plano galima pradėti rašyti darbą… Turint planą bus lengviau - žinosi apie ką rašyti, kokias temas aptarsi, bei žinosi kokios informacijos ieškoti. Kaip pasidaryti planą? Pirmiausia pasidomėk tema - skaityk mokslinius šaltinius panašia tema. Taip pamatysi kokias temas aptaria mokslininkai. Pasidomėjus, susirašyk visas idėjas/temas kuris galėtum aptarti teorinėje darbo dalyje.. kokius tyrimus galėtum atlikti… Taip taip… viskas kas šauna į galvą! Vėliau iš savo sąrašo išsirink kas svarbiausia ir pasirašyk preliminarų darbo turinį pagal naujausius metodinius reikalavimus. Pasirašius preliminarų turinį, susisiek su savo darbo vadovu ir aptark savo planą. Jei vadovui viskas tiks - galėsi pradėti rašyti. Jei ne, tuomet pasitobulinsi planą pagal jo rekomendacijas ir darbus tęsi toliau. Tačiau svarbiausia - jau turėsi planą ir žinosi APIE KĄ reikės rašyti, kokios informacijos ieškoti ir t.t. Apgalvotas ir logiškas kursinio darbo planas padeda išlaikyti darbo nuoseklumą, nenukrypti į neesminius klausimus analizę. Kursinio darbo planą turėtų sudaryti įvadas, 3-5 pagrindiniai darbo skyriai, išvados ir pasikliavimai bei literatūros sąrašas ir priedai, jei tokie reikalingi. Kaip taisyklė, skyriai turi poskyrius o pastarieji gali turėti skyrelius. Toks sudėtinis planas padeda išlaikyti geresnę darbo struktūrą. Poskyriai turėtų detalizuoti skyrius, o skyreliai - poskyrius, todėl poskyriai neturėtų kartoti skyrius pavadinimo, o skyreliai - poskyris. Kaip taisyklė, vieno darbo varianto nepakanka. Pirmasis variantas yra tobulinamas, taisomas, pildomas ir pan.
4. Literatūros analizė. Literatūros surinkimas - labai svarbus kursinio darbo rengimo etapas. Šis darbas turėtų prasidėti fundamentalios literatūros - vadovėlių, enciklopedijų, žinynų apžvalga. Juose pateiktos nuorodos ir citatos palengvina specializuotos teorinės šaltinių paieškas. Remdamasis fundamentalia literatura studentas turi išsiaškinti kokios yra temos ribos, t.y. kokia darbo esmė, pagrindinės kategorijos, bazinės problemos. Tai leis numatyti kokie pagrindiniai klausimai turėtų būti nagrinėjami darbe. Fundamentalios literatūros apžvalga yra prielaida pirmojo darbo plano sudarymui, kuris leis kryptingai tęsti mokslinės literatūros paieškas. Literatūrą galima rinkti keliais būdais. Kadangi jau bus žinomi pagrindiniai klausimai, kuriuos teks nagrinėti darbe, literatūros galima ieškoti pagal teminį katalogą. Jei žinomi temas nagrinėjantys autoriai, literatūros paieškos vyksta per abėcėlinį katalogą. Visų pirma reikėtų surasti Lietuvos autorių darbus, vėliau - kitų šalių mokslininkų publikacijas. Dideles galimybes ieškant literatūros suteikia internetas. Jo pagalba galima užsisakyti literatūrą iš kitų šalių. Renkant medžiagą reikėtų vengti publicistinės literatūros, kuri dažnai yra paviršutiniška ir iškreiptai traktuoja ekonomines problemas. Šiuos klausimus, pasižymint šaltinio bibliografinį aprašą, kuris bus reikalingas rašant darbą. Šiame etape studentas turi mokytis ir išmokti dirbti su knyga, surasti klausimo esmę, t.y.
5. Tyrimo metodikos kūrimas ir tyrimo atlikimas. Išanalizavus mokslinę literatūrą pereiname prie tyrimo. Šiame etape turi nuspręsti kokius tyrimus atliksi, kokius tyrimo metodus taikysi. Rengiant tyrimo metodiką, pagal metodinius reikalavimus turi aprašyti kuriuos tyrimus taikai, jų naudą, tyrimo etapus ir eigą, apskaičiuoti imtį jei reikia, paruošti klausimynus ir kt. Nepamiršk, kad tyrimas turi sietis su teorine dalimi. Tam tikrus dalykus, kuriuos išanalizavai teorinėje dalyje, panaudok ir tyrime.
6. Duomenų analizė. Pabaigus tyrimą, analizuojami tyrimo duomenys. Jei tai buvo kiekybinis tyrimas - analizuoji kiekybinius rodiklius su Microsoft Excel ar SPSS programa. Jei kokybinis - analizuoji kokybinius duomenis aprašant situaciją, interviu ar kt.
7. Išvadų ir rekomendacijų pateikimas. Darbo pabaigoje pateikiam išvadas ir rekomendacijas. SVARBU: išvadų kiekis turi atitikti įvade suformuluotų uždavinių skaičių. Kiekviena išvada yra atsakymas į įvade iškeltą uždavinį. Taip pat pateikiamos rekomendacijos turi būti realios, įgyvendinamos ir konkrečios.
8. Darbo tvarkymas. Na ir pabaigai ,,smagiausia” veikla - darbo sutvarkymas pagal metodinius reikalavimus. Čia svarbu viskas! Turite peržiūrėti ar darbo struktūra yra tinkama, visi tarpai, šriftai, įtraukos… lentelių ir paveikslų pateikimas … citavimas ir perfrazavimas … nepamirštam ir santraukų, lit. sąrašo, priedų… visų antraštinių lapų… Žodžiu, sužiūrim viską. Tvarkymui rekomenduočiau pasilikti bent 1 savaitę.

Kursinio darbo struktūra ir įforminimas

Kursiniam darbui naudojami A4 formato popieriaus lapai. Lapai susegti į segtuvą, sunumeruoti. Puslapiai rašomi lapo viršuje. Titulinis lapas ir turinys yra įskaičiuojami, todėl numeracija prasideda nuo 3 puslapio. Priedai į reikalaujamą darbo apimtį neįskaitomi.

Darbo apimtis priklauso nuo to, keli yra darbo autoriai. Bakalauro programoje kursinį darbą rašo du studentai.

Kiekvieno skyriaus, paskyrio ir skyrelio pavadinimas turi būti toks pat, koks užrašytas plane.

Lentelės numeruojamos arba ištisai per visą darbą (1 lentelė, 2 lentelė), arba pagal atskirus skyrius. Jei lentelė yra antrajame skyriuje ir trečia eilėje, ji bus numeruojama 2.3 lentelė. Lentelės numeris rašomas arba virš lentelės pavadinimo arba prieš jį. Lentelių pavadinimai rašomi virš lentelės lapo viduryje. Po pavadinimo turi būti ženklas į nuorodą.

Paveikslų (schemų, grafikų, diagramų) pavadinimai rašomi po jais.

Citavimas yra būtinas, t.y. pateikti išnašas. Išnašos daromos, nurodant tikslią jų vietą.

Nuo 2001 metų Lietuvoje galioja ISO 690 Dokumentai. Bibliografinės nuorodos. Turinys, forma ir struktūra. Pagal šiuos standartus bibliografines nuorodas galima daryti keliais būdais.

Pagal metodinius reikalavimus parašytą kursinį darbą studentas pasirašo ir iki nustatytos datos įteikia vadovui. Jei studentas turi skolą, kurią gali likviduoti pagal bendras taisykles.

Pagrindiniai kursinio darbo elementai:

• Titulinis puslapis: Nors jis ir nenumeruojamas, yra pirmasis kursinio darbo puslapis. Jame nurodomas universiteto pavadinimas, fakultetas, katedra, darbo pavadinimas, studento vardas ir pavardė, grupė, dėstytojo vardas ir pavardė, miestas ir metai, kuriais rašomas darbas.
• Turinys: Tai antras kursinio darbo puslapis. Jame pateikiami skyrius, poskyrius ir skyrelius pavadinimais, nurodžius kokiame puslapyje jie prasideda. Skyriuje poskyrius, poskyryje skyrelius turi būti daugiau kaip vienas. Įvadas, išvados, šaltinis ir literatūros sąrašas bei priedai turinyje nenumeruojami.
• Įvadas: Jis neturi papildomo pavadinimo ir turinyje nenumeruojamas. Įvado apimtis - iki 3 puslapių. Tai svarbi kursinio darbo dalis, langas į visą temą. Įvade susidarys vaizdas apie visą darbą. Jį rekomenduojama rašyti pabaigus kursinį darbą, kai galutinai aiški darbo struktūra ir nagrinėjamos problemos. Įvade paaiškinama, kokie keliami uždaviniai, realizuojant užsibrėžtą tikslą, kokios problemos bus sprendžiamos.
• Dėstymo dalys: Dažniausiai kursiniame darbe yra dvi dėstymo dalys - teorinė ir analitinė. Teorinėje dalyje aptariamos kitos klausimo sprendimo alternatyvos, nagrinėjama, kaip problema sprendžiama kitose šalyse ir pan. Bet tokie klausimai dažniausiai nagrinėjami baigiamąjame darbe. Analitinėje dalyje turi būti įrodyta teorinėje dalyje iškeltos hipotezės, duoti įvade suformuluotų uždavinių sprendimai. Faktinė medžiaga analitinėje dalyje pateikiama sudarant lenteles, diagramas, grafikus. I -II kurse kaip taisyklė joms sudaryti naudojama antrinė informacija, t.y. klausimas analizuojamas panaudojant profesionalų surinktus (pvz. III-IV kurse rašant kursinį darbą pageidautina naudotis pirmine informacija. Pirminė medžiaga gaunama anketavimo, testavimo būdais, atliekant įvairius stebėjimus ir pan. Kokybiškas pirminės informacijos surinkimas ir analizė rodo didesnį studentų savarankiškumo ir profesionalumo laipsnį. Jei empiriniai duomenys didelės apimties, tai jie gali būti talpinami prieduose.
• Išvados: Tai kursinio darbo struktūros elementas, kuris apibendrina svarbiausius rezultatus. Išvados turi atitikti darbo turinį, atsakyti, kaip realizuoti darbo įvade iškelti uždaviniai, kokie gauti rezultatai. Išvadose neturi būti to, apie ką nerašoma tekste, jos turi atspindėti darbo turinį. Jos turi būti glaustai suformuluotos, todėl išvadoms turėtų būti skiriama 2-3 puslapiai.
• Santrauka: Ji rašoma užsienio kalba atskirame lape po išvads ir pasikliavims.
• Literatūros ir šaltinių sąrašas: Darbo pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas, į kurį įtraukiama tik tai, kas buvo cituojama arba minima tekste. Labai svarbu, kad jis būtų teisingai suredaguotas, atitiktų bibliografinio aprašo taisykles. Pasaulyje naudojamos įvairios bibliografinio aprašo taisyklės. Studentams rekomenduojame remtis ISO (Tarptautinės standartizacijos organizacija) standartais. Kiekvienas šaltinis aprašomas originalo kalba. Apraše pirmiausiai rašoma autoriaus pavardė didžiosiomis raidėmis, dedamas kablelis, po to vardas arba inicialai. Aprašant straipsnį nurodoma autoriaus pavardė, inicialai, straipsnio pavadinimas. Po jo rašomas leidinio pavadinimas kitu šriftu, leidimo data, numeris , puslapiai, kuriuose talpinamas straipsnis. Elektroninės medžiagos aprašas : pavardė, vardo inicialai, antraštė, žiūrėjimo data ir adresas.
• Priedai: Tai įvairūs skaičiavimai, anketų pavyzdžiai, vaizdinė medžiaga ir pan. Ši medžiaga yra nagrinėjama tekste ir turi nuorodas į priedus. Priedai numeruojami ir sudedami ta eilės tvarka, kokia jie minimi tekste. Į reikalaujamą darbo apimtį priedai neįskaitomi.

Pavyzdinė kursinio darbo plano struktūra:

• Įvadas
• Teorinė dalis
  • Poskyris 1.1.
    • Skyrelis 1.1.1.
    • Skyrelis 1.1.2.
  • Poskyris 1.2.
• Analitinė dalis
  • Poskyris 2.1.
    • Skyrelis 2.1.1.
  • Poskyris 2.2.
• Išvados
• Literatūros sąrašas
• Priedai
  • 1 priedas.
  • 2 priedas.
  • 3 priedas.
  • 4 priedas.

Svarbu prisiminti, kad negalima pažodžiui nurašinėti teksto. Jis turi būti perpasakojamas savo žodžiais. Svarbiausi teiginiai gali būti cituojami, bet citatos turi būti lakoniškos ir turėti nuorodas. Teorinėje dalyje būtina parodyti atskirų autorių nuomonių skirtumus vienu ar kitu klausimu. Nepakanka aprašyti faktus. Statistinė medžiaga turi iliustruoti teorinius teiginius. Geriausiai ją pateikti lentelės forma. Jei lentelės paimtos iš statistinių žinynų, jos turi būti komentuojamos ir turėti nuorodas.

Darbo kokybę gerina ir suteikia naujumo autoriaus sudarytos loginės schemos, diagramos, pagal analizuojamą faktinę medžiagą nubrėžti grafikai.

Darbe turi būti naudojami tik visuotinai priimtini trumpinimai. Aprobuotas ir paplitusias abreviatūras, žymenis (Lt, ES, AB ir pan) tekste aiškinti nereikia. Kursinis darbas turi būti parašytas sklandžia lietuvių kalba, be pasikartojimų, gramatinių klaidų.

Kursinio darbo apimtis

Dalis surinktos medžiagos gali pasirodyti netikama jūsų temai, todėl jos teks atsisakyti. Panaudotos literatūros kiekis negali būti tiksliai numatytas.

Konkretaus atsakymo, kiek lapų turi būti kursiniame darbe, nėra. Tai priklauso nuo:

• Studijų programos
• Dėstytojo reikalavimų
• Temos sudėtingumo

Tačiau dažniausiai kursinio darbo apimtis būna 15-30 puslapių.

tags: #kiek #lapu #turi #buti #kursiniame #darbe