Kiek Laiko Galima Gyventi Socialiniame Būste: Sąlygos ir Reikalavimai

Socialinis būstas Lietuvoje yra svarbi paramos priemonė asmenims ir šeimoms, neturintiems pakankamai pajamų įsigyti ar išsinuomoti būstą rinkos sąlygomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kiek laiko galima gyventi socialiniame būste, kokios yra sąlygos gauti ir išsaugoti teisę į jį, bei kokios alternatyvos siūlomos socialinio būsto laukiantiems asmenims.

Teisė Į Socialinį Būstą: Pagrindinės Sąlygos

Vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Asmenys ir šeimos, norintys pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti tam tikrus kriterijus:

  • Neturi nuosavo būsto Lietuvoje arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
  • Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
  • Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Jeigu atkreiptume dėmesį į šiuos dydžius, tai matytume, jog šis dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, t. y. kelių asmenų šeimai socialinis būstas yra suteiktas. Jeigu, pavyzdžiui, šeimą sudaro 2 asmenys, kurie gyvena Kauno rajone (įstatymas numato skirtingus dydžius, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą), tai tokiu atveju jų gautos metinės pajamos negali viršyti 91 VRP dydžio, o turtas - 168 VRP dydžių (VRP - valstybės remiamų pajamų dydis). Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur, kas reiškia, jog šeimos (dviejų ar trijų asmenų) metines pajamas gali sudaryti iki 16 016 Eur ir 29 568 Eur vertės turtas.

Svarbu pabrėžti, kad paveldimas turtas neturi būti ir nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., ir didesnis nei 10 kv. m asmeniui, t. y. užtenka, kad būtų tenkinama tik viena sąlyga - pavyzdžiui, nors asmenims tenka po 10 kv. m, tačiau nusidėvėjimas yra 61 proc., arba nors nusidėvėjimas yra mažesnis nei 60 proc., tačiau asmenims netenka po 10 kv.

Kada Prarandama Teisė Į Socialinį Būstą?

Teisė į socialinį būstą prarandama, jeigu:

  • Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“); 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu:
    • asmuo yra be šeimos;
    • asmuo turi negalią;
    • šeimoje yra asmenų su negalia;
    • šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
  • Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
  • Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
  • Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
  • Jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).

Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama. Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip).

Jei laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.

Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Turto Paveldėjimas Ir Socialinis Būstas

Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas (visų Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turimų būstų naudingųjų plotų suma), tenkantis (tenkanti) vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis (mažesnė) kaip 10 arba 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma. Taigi, šiuo atveju svarbu ne tik paveldimo turto vertė, tačiau ir jo paskirtis.

Jeigu tai yra gyvenamosios paskirties objektas (butas, gyvenamasis namas, o ne žemės sklypas ir pan.), tokiu atveju, visų pirma, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro duomenų registro išraše reikėtų atkreipti dėmesį į nusidėvėjimo procentą ir tokio procento nustatymo laiką.

Jeigu nusidėvėjimo procentas nustatytas itin seniai ir jis buvo jau ties 60 proc. riba, rekomenduotume kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl naujo procento nustatymo. Jeigu būtų nustatyta, jog nusidėvėjimo procentas yra 61 proc., tai sudarytų pagrindą šeimai toliau gyventi socialiniame būste laikant, jog paveldėtas gyvenamosios paskirties būstas nėra tinkamas gyventi. Atitinkamai, būtina nustatyti ir paveldimo turto plotą, t. y. kiek kvadratų paveldėjo asmuo.

Jeigu laikytume, kad asmuo paveldėjo 1/3 dalį buto, kurio plotas - 60 kv. m, tai reikštų, jog asmuo paveldėjo iš viso 20 kv. m, kadangi asmens šeimą sudaro 2 asmenys, tai laikytume, jog kiekvienam asmeniui priklausytų po 10 kv. m, kaip tai numatoma įstatyme (nebent vienas iš asmenų yra neįgalus asmuo ar sergantis sunkia lėtine liga), o tai reiškia, jog šeima gali prarasti socialinį būstą.

Dėl galimų alternatyvų, kaip galima paveldėti turtą, tačiau ir išsaugoti teisę į socialinio būsto nuomą - kaip ir galima suprasti, svarbu yra paveldimo turto vertė ir jo nusidėvėjimas arba plotas. Jeigu šie kriterijai nesudaro pagrindo asmeniui išsaugoti teisės į socialinio būsto nuomą, tokiu atveju būtų galima svarstyti kitus variantus. Paveldėjimo teisę (ne patį paveldimą turtą) yra galima padovanoti, tokiu atveju tai, jog asmuo būtų kada nors įgijęs turtą, neatsispindėtų turto deklaracijose. Tačiau akivaizdu, kad paveldėjimo teisės negalima dovanoti tam asmeniui, kuris kartu gyvena socialiniame būste, kadangi ir jo turtas, net ir padovanotas, turėtų būti traukiamas į turto deklaraciją, taigi, toks variantas nieko nepakeistų.

Iš tiesų, teoriškai yra galimybė neregistruoti turto viešuosiuose registruose, tik, iš esmės, tai būtų kitokia situacija - yra galimybė pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir neišsiimti paveldėjimo teisės liudijimo - paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės įgijimo dokumentas ir kol asmens prašymu jis nėra išduotas, tol jokia nuosavybė asmens vardu negali būti registruojama. Įstatymas numato tik terminą, per kurį asmuo turi kreiptis su pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau neegzistuoja joks terminas, per kurį asmuo turėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsakant į klausimą, ar galima atsisakyti palikimo, tai taip, įstatymas numato, jog asmuo turi teisę atsisakyti palikimo arba jo tiesiog nepriimti, t. y. neatvykti pas notarą per 3 mėn. nuo palikėjo mirties ir nepateikti jokio pareiškimo. Tokiu atveju, suėjus numatytam 3 mėn. terminui, palikimą priėmusiais asmenimis yra laikomi tie asmenys, kurie pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir atitinka įpėdinių eilę. Jeigu per 3 mėn. palikimą priima 2 iš 3 palikėjo vaikų, tokiu atveju būtent 2 asmenys ir paveldi turtą lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam atitenka po ½ dalį turto.

Bendradarbiavimas Su Savivaldybe

Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad svarbiausias dalykas yra bendradarbiavimas. Praktikoje egzistuoja situacijų, kai klientai kreipiasi į mūsų kontorą nurodydami, jog padidėjo jų pajamos, tačiau toks padidėjimas buvo tik vienkartinis - dėl tokių situacijų yra tekę bendrauti su savivaldybės atstovais, siekiant įtikinti instituciją, jog gautos papildomos pajamos niekaip ilgam nepagerina asmenų finansinės padėties, ypatingai, jeigu padidėjimas yra itin mažas, egzistuoja situacijų, kai pavyksta su savivaldybėmis taikiai išspręsti tokias problemas. Atitinkamai, manytina, jeigu jau yra susiklosčiusi situacija, jog asmuo paveldėjo turtą, kuris yra gyvenamosios paskirties, nenusidėvėjęs, o asmenims tenka bent 10 kv.

Alternatyvos Socialiniam Būstui

Socialinio būsto laukiantiems vilniečiams siūloma ir alternatyva - būsto nuoma rinkos sąlygomis.

„Šios kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto skirtų lėšų. Jų pakaktų kompensuoti nuomos kainą apie 250 žmonių/šeimų.

Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLE.

Kompensacija apskaičiuojama iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc.

Pavyzdžiui:

  • 1 pavyzdys: asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur.
  • 2 pavyzdys: dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis - 250 eurų. Dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją.

SADM atstovo teigimu, vidutinis laikotarpis, kurį asmeniui arba šeimai tenka laukti socialinio būsto nuomos Vilniuje ir Kaune, yra net 10 arba 15 metų.

Viena kaunietė pirmąjį prašymą socialiniam būstui gauti parašė 1986 m. lapkričio 13 d. Tuomet jai buvo 20 metų.

Savivaldybės Iniciatyvos

Nors tiek Vilnius, tiek Kaunas dar neparengė reikalingos strategijos, jau dabar yra matomi kai kurie požiūrio į socialinį būstą skirtumai.

Kauno miesto taryba šių metų rugsėjo 6 d. nusprendė skirti 400 tūkst. Eur socialinio būsto pirkimui. Planuojama pirkti apie 15 vieno - dviejų kambarių butų.

Sostinė, savo ruožtu, jau šiemet planuoja užbaigti naujo daugiabučio su socialiniais būstais Naujosios Vilnios rajone, Linksmojoje gatvėje, statybą.

„Panaudojus skiriamus beveik šešis milijonus eurų iš ES struktūrinių fondų ir beveik pusantro milijono eurų Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų, numatoma pastatyti du daugiabučius gyvenamuosius pastatus Meškonių g.

Tiesa, socialinį būstą Vilniuje planuojama ne tik statyti.

„Pernai sausį įsigaliojus paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui ir palengvėjus savivaldybei priklausančio turto privatizavimo procesui, į miesto biudžetą pervedamos lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, kurios naudojamos socialinio būsto fondo plėtrai. Planuojama, kad kasmet bus surenkama ne mažiau kaip 600 000 Eur už parduodamus būstus ir pagalbinio ūkio pastatus.

Socialinio būsto įsigijimui arba statybai gali būti naudojami ir ES pinigai. 2014 - 2020 m. laikotarpiu tam skirta beveik 50 mln. Eur, tiesa, savivaldybės turi padengti bent 15 proc.

„ES lėšų naudojimas planuojamas regioninio planavimo metodu. Kiekvienam regionui yra numatyta ES parama. Savivaldybėms nuleisti signaliniai skaičiai, regionų plėtros tarybos gali juos pakoreguoti. Kiekviena savivaldybė teikia regioninei tarybai savo investicinius projektus. Jeigu jie patvirtinami, tai užtikrinamas finansavimas.

Kita Naudinga Informacija

Nuo 2024 m. gruodžio 2 d. popierines sąskaitas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeitė mokėjimo kortelėmis.

Jei remontą užsako SĮ „Vilniaus miesto būstas“ arba jis atliekamas bendrojo naudojimo patalpose pastato administratoriaus, išlaidas apmoka SĮ „Vilniaus miesto būstas“. O jeigu mirusiojo šeimos nariai yra deklaruoti ir toliau gyvena nuomojamame būste, ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją - SĮ „Vilniaus miesto būstas“ - jie gali ir toliau gyventi būste.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.

Svarbu! Jeigu laiku nepateiksite pajamų ir turto deklaracijos už praėjusius metus, negalėsime įsitikinti, kad vis dar atitinkate LR Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus reikalavimus paramai gauti. Todėl kasmet nuo gegužės 1 d. laikoma, kad neturite teisės gauti jokios paramos būstu (t.

Pateikus turto bei pajamų deklaraciją iki gegužės 1 d., teisė į socialinio būsto nuomą, būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją bei būsto nuomos mokesčio lengvata nustatoma už visą metų laikotarpį.

Pajamų ir turto dydžiai

Šie dydžiai priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, t. y. kelių asmenų šeimai socialinis būstas yra suteiktas. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP yra 176 Eur.

tags: #kiek #leidziama #gyventi #socialinam #buste