Naujamiestis - moderni Vilniaus vieta, kurioje patogu gyventi ir dirbti. Čia rasite viską, ko reikia šiuolaikiniam žmogui: patogų susisiekimą, verslo patalpas ir puikiai išvystytą infrastruktūrą. Šiame straipsnyje aptarsime komunalinių atliekų tvarkymo teisinį reglamentavimą, institucijų atsakomybę bei planavimą šioje srityje, apibūdinsime atliekų tvarkymo proceso ir sistemos bruožus, savivaldybės institucinę sampratą ir jai priskirtas funkcijas komunalinių atliekų tvarkymo srityje.
Komunalinių atliekų tvarkymo teisinis reglamentavimas
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisiniuose dokumentuose buvo perkeltos visos Europos Sąjungos atliekų tvarkymo teisės aktų nuostatos, pagrindiniai principai bei prioritetai.
Pagrindiniai principai ir hierarchija
Pagrindinis strateginis Europos Sąjungos atliekų tvarkymo tikslas - užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį nepažeidžiant vidaus rinkos veiklos ir skatinti darnųjį vystymąsi. Atliekų (tvarkymo principų) hierarchija klasifikuoja pasirenkamas atliekų tvarkymo strategijas taikant esminį atliekų minimizavimo kriterijų. Pagrindinės strategijos yra atliekų mažinimas, pakartotinis panaudojimas bei perdirbimas (angl. "3 R's": reduce, reuse, recycle).
Atliekų tvarkymo įrenginių pakankamumo principas - tenkinant Bendrijos ir valstybės poreikius bendradarbiaudamos valstybės narės, jeigu tai būtina, turi sukurti atliekų šalinimo tinklą Bendrijos mastu. „Teršėjas moka“ principas - atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti atliekų turėtojai arba atliekų gamintojai. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo politika remiasi Europos Sąjungos principinėmis nuostatomis.
Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema administruojama, organizuojama bei plėtojama pagal principą „teršėjas moka“.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisinius dokumentus buvo perkeltos visos Europos Sąjungos teisės aktų atliekų tvarkymo principų nuostatos bei pagrindiniai prioritetai.
Teisės aktai
Konstitucija tai - pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas. vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato atliekų tvarkymo principus, pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas.
23 straipsnyje skelbiama, kad asmenys privalo laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų, o atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas. Atliekų tvarkymo įstatymas - pagrindinis atliekų tvarkymą Lietuvos Respublikos reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.
Suformuluoti ir sukonkretinti pagrindiniai su atliekų tvarkymu susiję sąvokų apibrėžimai ir prioritetai, atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir planavimo principai. is viršininkas administracijos, savivaldybės funkcijos, organizuojant atliekų tvarkymą. ius racionalų atliekų medžiaginį ir energetinį išteklių panaudojimą. is įgyvendinimą. is įgyvendinimą.
Atliekų tvarkymo taisyklės - patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 metais, pakeistos 2003 m. gruodžio 30 d. - yra atliekų tvarkymo įstatymo papildymas, kuriame nustatytos detalios atliekų tvarkymo ir kontrolės priemonės. is taisyklės bendrosios nuostatos reglamentuoja atliekų surinkimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo, apskaitos, identifikavimo, deklaravimo, rūšiavimo bei ženklinimo tvarką.
Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas - parengtas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytiems atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti. 2007 m. patikslintame plane nustatyta ir toliau plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas. ios savivaldybės, o jau tik to atliekų tvarkymo regiono, kuriam priklauso savivaldybė, infrastruktūros objektuose t.y. nepavojingų atliekų sąvartynuose, kompostavimo aikštelėse ir pan. iki 2009 m. užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė (teikiama ne mažiau kaip 95 proc. parengti ir (ar) patvirtinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas ir užtikrinti, kad iki 2008 m. iki 2013 m. iki 2009 m. užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų aikštelė 50 000 gyventojų ir ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje.
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės - buvo perkelti direktyvos 96/61/EC „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“ galiojanti Europos Sąjungos gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo sistemos nuostatos reikalavimai. Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės - nustato išeikvotų baterijų ir akumuliatorių surinkimo, laikino saugojimo, vežimo, naudojimo, kontrolės ir dokumentacijos saugojimo tvarką.
ias medžiagas, kad būtų sumažintas sąvartynų tūris. Jos nustato kompostavimo sąlygas, nurodo technologines schemas bei gaunamo komposto panaudojimo galimybes. Jomis gali pasinaudoti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys komposto gamyba.
Atliekų tvarkymo procesas
Atliekų tvarkymas yra sudėtinis procesas, apimantis jų atsiradimo kontrolę, saugojimą, surinkimą, transportavimą, perdavimą surinkėjams ar perdirbėjams, perdirbimą, antrinį panaudojimą bei šalinimą, įskaitant tokios veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo įrenginių priežiūrą po jų uždarymo. Atliekų susidarymo (atsiradimo) etapas - atliekos susidaro jau pirminiuose gamybos procesuose, išgaunant žaliavas, gaminant tarpines žaliavas, gaminant produktus, kurie pasiekia vartotojus. Šiame etape sprendžiama, jeigu daiktai ar medžiagos tapo nereikalingomis, ieškoma būdų kaip jas sutvarkyti.
Kad atliekos būtų pristatytos į jų perdirbimo, panaudojimo ar šalinimo punktus jos turi būti surinktos. Pasaulyje taikomi trys atliekų surinkimo tipai: nerūšiuotas, rūšiuotas ir perdirbimui skirtas bendras atliekų surinkimas.
Atliekų šalinimas į sąvartyną vis dar išlieka galutiniu atliekų sutvarkymo etapu. Susidariusios atliekos perdirbimo, deginimo, kompostavimo ir kituose atliekų tvarkymo etapuose taip pat šalinamos sąvartyne.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistema - organizacinis, techninis ir teisinis priemonių visuma, susijusi su savivaldybės funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje. Atliekų apskaitos duomenimis, kasmet Lietuvoje susidaro apie 5,6 mln. tonos atliekų, 1,3 mln. Augant ekonomikai ir vartojimui, bendras komunalinių atliekų kiekis kasmet didėja. Mišrių atliekų šalinimas vien tik regioniniuose sąvartynuose sudaro prielaidas pažeisti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.is dujų susidarymą, sąvartynuose šalinamų biodegraduojamų atliekų kiekis Lietuvai yra ribojamas. Iki 2010 metų šis atliekų kiekis turi sudaryti ne daugiau kaip 75 proc., iki 2013 metų - ne daugiau kaip 50 proc., iki 2020 metų - ne daugiau kaip 35 proc. 2000 metų kiekio. Atliekų tvarkymo sistemos valdymą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
is atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas, kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šios programos įgyvendinimą. ioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. ius racionalų atliekų medžiaginį ir energetinį išteklių panaudojimą. is įgyvendinimą. Pagrindinis regioninis atliekų tvarkymo planų tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.
ios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiekia visus savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. is komunalinių atliekų tvarkymą. Statistikos departamento duomenimis 2008 m. is - komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. is statinis, ir jos aptarnavimo įmonių, organizacijų, tarnybų visumą. ius teisės aktus (programas, sprendimus, įsakymus bei kita) ir kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijose. įvesti vietinę atliekų tvarkymo rinkliavą bei organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą.
Kaip rūšiuoti pakuočių atliekas namuose? Socialinė kampanija „Rūšiuoji - vadinasi galvoji”
Savivaldybių funkcijos ir atsakomybė
ius įmones. Vietos savivaldos įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus.
Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.
Panevėžio rajono valdžia bando spręsti socialinio būsto klausimą - perka jau įrengtus būstus, renovuoja senus pastatus. Krekenavos seniūnijoje, Naujarodžiuose, Savivaldybė bandys renovuoti trijų aukštų pastatą už daugiau kaip 3 mln. eurų. Pasak Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistės, labiausiai reikalingi 1 arba 2 kambarių butai. Vieno kambario butų reikia vienišiems arba išsiskyrusiems asmenims. Rajonas stengiasi spręsti socialinio būsto problemas.
Panevėžio rajono savivaldybės asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše yra 123 asmenys (šeimos). Socialinio būsto asmenims ir šeimoms tenka laukti vidutiniškai apie 5 metus.
Socialinio būsto situacija Panevėžio rajone
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Lina Gaidytė paaiškino, kiek laukiančių asmenų nori gauti socialinį būstą. Štai pagrindiniai faktai:
- Laukiančiųjų sąrašas: 123 asmenys (šeimos).
- Laukimo trukmė: Vidutiniškai 5 metai.
- Nupirkti būstai: Rajono savivaldybė nupirko 1 butą už 32 000 eurų.
- Populiariausi butai: Labiausiai reikalingi 1 ir 2 kambarių butai.
Laukiančių socialinio būsto asmenų labiausiai pageidaujama gyvenimo vieta yra kuo arčiau Panevėžio miesto. Daugiausia socialinių būstų išnuomota Velžio seniūnijoje. Toliau rikiuojasi Ramygalos, Krekenavos, Naujamiesčio seniūnijos.
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė teigė, kad dar nepradėtas remontuoti socialinis būstas Naujarodžiuose. Šiuo metu vyksta statinio rekonstrukcijos projektavimo darbai. Rekonstrukcijos kaina paaiškės tik užbaigus projektavimą.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius patvirtino, kad procesas įvyks: „Šiam pastatui remontuoti bus panaudotos Regionui skirtos lėšos. Šešios šalies savivaldybės pastatų renovacijai arba kitiems darbams atlikti gauna europines lėšas. Todėl Naujarodžiuose socialinis būstas ir bus tvarkomas už regionines lėšas. Taip pat į tą sferą patenka socialinio būsto įrengimas. Beje, už regionines lėšas buvo įrengti du butai žmonėms su negalia bei įrengti du grupiniai gyvenimo namai, kuriuose apgyvendinta po 10 žmonių“, - pasakojo A. Pocius ir teigė, kad už regionines lėšas galima išspręsti nemažai socialinių problemų.
Rajono meras negalįs pasakyti, kiek iš tikrųjų socialinio būsto renovacijai bus panaudota lėšų. Jame parašyta, kad bus įrengta 20 butų, o pastato renovacijai bus išleista per 3 mln. eurų. Kaina paaiškės, kai bus parengtas projektas ir paskelbti viešieji pirkimai. Tada ir galėsime pasakyti, kiek pinigų reikės, - kalbėjo A. Pocius ir teigė, kad pastato renovacija Naujarodžiuose, manoma, prasidės - 2026 metais.
Panevėžio miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Loreta Babilauskienė sakė, kad šiemet Savivaldybė dar nėra įsigijusi socialinių butų. Tačiau planuoja nupirkti iš viso 12 būstų: penkis vieno kambario butus asmenims su negalia, kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas, ir septynis trijų kambarių butus gausioms šeimoms, turinčioms teisę į socialinio būsto nuomą. Be to, planuojama įsigyti dar septynis vieno kambario butus su komunaliniais patogumais daugiabučiuose namuose Panevėžyje. Visi būstai perkami skelbiamų derybų būdu, prieš tai atliekant individualų turto vertinimą pagal galiojančius teisės aktus, - aiškino L. Babilauskienė. Didžiausias socialinių butų poreikis - vieno kambario. Konkretūs Panevėžio miesto rajonai neatskiriami kaip ypač paklausūs - žmonės renkasi tuos būstus, kurie tuo metu yra pasiūlomi, o dažniausia atsisakymo priežastis būna pageidavimas gyventi žemesniame aukšte, - teigė Turto valdymo skyriaus vedėja ir tvirtino, kad Miesto savivaldybei nereikėjo grąžinti lėšų dėl nepavykusių socialinių būstų pirkimų.
Elektroninių sąskaitų naudojimas Šiuolaikinės technologijos leidžia naudotis elektroninėmis sąskaitomis, kurios yra patogus, greitas ir ekologiškas būdas gauti ir apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. Daugelis bankų ir paslaugų teikėjų siūlo galimybę užsisakyti e. sąskaitas internetu.
Tai leidžia:
- Gauti sąskaitas greitai ir patogiai.
- Apmokėti sąskaitas automatiškai.
- Saugoti sąskaitas internete 18 mėnesių.
- Pasirinkti apmokėjimo dieną.
- Atsisakyti popierinių sąskaitų.
Jei naudojate Swedbank Paslaugų planą, e. sąskaitos yra nemokamos. Užsisakyti e. sąskaitas galite interneto banke. Gautas e. sąskaitas galėsite apmokėti įprastu pavedimu.
Atliekų rūšiavimas
tags: #naujamiescio #bustas #buhalterija