Meira Sodyba: Apžvalga, Atsiliepimai ir Maršrutai Aukštaitijos Nacionaliniame Parke

Aukštaitijos nacionalinis parkas - tai vieta, kur gamta ir istorija susipina į nepakartojamą patirtį. Šiame parke gausu ežerų, upių, etnografinių kaimų ir lankytinų vietų, kurios vilioja keliautojus iš visos Lietuvos ir užsienio.

Viena iš populiarių vietų šiame regione yra Meira Sodyba, įsikūrusi vaizdingoje ir ramioje vietoje prie Lūšių ežero. Ši sodyba siūlo galimybę mėgautis nepakartojama Aukštaitijos Nacionalinio parko gamta.

Aukštaitijos nacionalinis parkas

Apgyvendinimas ir Patogumai Meira Sodyboje

Sodyboje yra:

• Svetainė su virtuve.
• Trys dviviečiai, du triviečiai ir vienas keturvietis kambarys (yra galimybė pristatyti papildomas lovas vaikams).
• Kiekvienas numeris turi atskirus vonios kambarius.
• Namelis su pirtimi-dviejų aukštų.
• Pirmame aukšte pilnai įrengta virtuvėlė, poilsio zonoje minkštas kampas, tv, kondicionierius.
• Erdvė gryname ore-terasa su įmontuotu sūkuriniu kubilu.

Mėgstantiems poilsį su palapinėmis siūloma teritorija su didžiule lauko pavėsine. Sutvarkyta prieiga prie ežero - 150m nuo namuko.

Svarbu: Atnaujinta: 07:55 val., 2026 m. vasario mėn. Naujiems metams laisvas 6 vietų namukas.

Atsiliepimai apie Meira Sodybą

Vaizdinga ir rami vieta bei Lūšių ežeras mūsų svečiams siūlo galimybę mėgautis nepakartojama Aukštaitijos Nacionalinio Parko gamta.

Lankytinos Vietos Aplink Meira Sodybą

Aukštaitijos nacionalinis parkas garsėja ne tik savo gamta, bet ir istorinėmis vietovėmis. Štai keletas įdomiausių lankytinų vietų, kurias galite aplankyti būdami Meira Sodyboje:

• Etnografiniai kaimai: Vaišnoriškės, Strazdai, Šuminai, Salos II.
• Ginučių vandens malūnas: XIX a. technikos paminklas su autentiška įranga ir muziejumi.
• Ladakalnis: 176 m aukščio kalnas su nuostabiais ežerų vaizdais.
• Medinė Palūšės bažnyčia: Unikali bažnyčia su aštuonkampe varpine, pastatyta 1750 m.
• Ilgasalė: Vienintelė Lietuvos ežero sala, kurioje yra ežerėlis.
• Trainiškio ąžuolas: Įspūdingas ąžuolas, menantis pagonybės laikus.
• Ginučių piliakalnis: IX - XII a. archeologinis paminklas.

Baidarių Maršrutai Aukštaitijos Nacionaliniame Parke

Aukštaitijos nacionalinis parkas yra puiki vieta baidarių žygiams. Štai keletas populiarių maršrutų, kuriuos galite išbandyti:

1-os dienos maršrutas: Šventas - Žiezdrelis - Juodenis - Aisetas - Aiseta - Kiaunas - Kiauna (17 km)

Šis maršrutas prasideda Švento ežere ir vingiuoja per įvairius ežerus ir upes, leidžiantis mėgautis gamtos grožiu ir ramybe.

2-os dienos maršrutas: Kiauna - Gilūtas - Kiauna - Sekluotis - Kiauna - Žeimena - Žeimenys (18 km)

Šiame maršrute keliautojai plauks per vaizdingus ežerus ir upes, grožėdamiesi Aukštaitijos kraštovaizdžiu.

3-os dienos maršrutas: Žeimenys - Šakarvai - Lūšiai - Asalnai - Meira - Dringykštis - Dumblynė - Dringis (16 km)

Šis maršrutas veda per Lūšių ežerą ir Meironių kaimą, suteikiant galimybę susipažinti su vietine kultūra ir tradicijomis.

4-os dienos maršrutas: Utenas - Utenykštis - Būka - Baluošas - Baluošykštis - Skriogžlė - Sravinaitis - Srovė - Asėkas - Asėka - Linkmenas - Alksnaitis - Ūkojas (21 km)

Šis maršrutas prasideda Utenos apylinkėse ir vingiuoja per įvairius ežerus ir upes, leidžiantis mėgautis gamtos grožiu ir ramybe.

Detalesnis 1-os dienos maršruto aprašymas: BŪKA - Linkmeno ež. (~21 km., ~8 val.)

Utenykščio ežere įšokę į baidares plaukite kelis šimtus metrų laikantis dešinės kranto linijos pusės aplenkiant Utenykščio ežero ragą. Ir toliau laikantis dešiniojo kranto plaukite pro Lašmens sąsiaurį, pasižymintį turtinga pelkių flora. Įveikus pelkines švendres kartu perplauksite ir sąsiaurį ir tęsite kelionę Būkos upe. Kelionės metu galėsite ilsėtis etnografinėse vietovėse bei šalia upės įrengtose stovyklavietėse. Būkos pakrantės remiasi į miškingas girias, praturtinančias jos vandenis. Kairėje Jūsų plaukimo krypties pusėje puikuojasi Ažvinčių giria, dešiniajame - Vyžių miškas. Taigi, plaukiant šia upe ne tik susipažinsite su turtinga upių flora ir fauna, tačiau ir įsitikinsite, kad upė Būka - viena švariausių upių Lietuvoje!

Seniau Būkos upė buvo naudojama kaip sielių (rąstų) plukdymo priemonė. Jūs žinote, kad upės vandens lygis tam tikrose vietovėje kinta, todėl dirbtiniu būdu būdavo keliamas vandens lygis kad užtikrinti optimalų sielių gabenimą. Medinių užtvankų liekanų rasite kelionės metu!

Nuplaukę apie kilometrą nuo kelionės pradžios (Būkos ištakų (iš Utenykščio)), pasieksite Ineigos poilsiavietę. Čia galite atsipūsti po starto. Tačiau neužtrukite, juk kelionė ką tik prasidėjo!

Gali būti kad plaukiant sutiksite Vandens Lelijų šeimynų. Vandens Lelijos įtrauktos į Raudonąją knygą, todėl elkitės atsakingai - neskinkite ir nežalokite jų! Jeigu mėgstate atminimui pasiskinti augmenijos - pasidairykite ir pasiskinkite upės krantuose tarp švendrių pasislėpusių Vandens Mėtų, kurių žiedai ne tik gražūs - kelionės pabaigoje galėsite užsiplikyti skanios mėtinės arbatos sau ir visai kelionės draugijai!

Netrukus pastebėsite Vaišnoriškių kaimą, atpažįstamą iš XIX - XX a. stiliaus gyventojų pastatų, nuo kurių kiemų į upę ištiesti mediniai lieptai ir liepteliai. Aplenkiant lieptus praplauksite tiltelį, reikalingą pratęsti Tauragnų mstl. ir Braslavo mstl. vieškelį. Šalia to tiltelio kairėje Jūsų plaukimo pusėje pastebėkite etnografinę vietovę: kadaise čia stovėjo smuklė, minima nuo 1765 m. Pirmoji sodyba šioje vietovėje įsikūrė 1830 m. Vėliau buvo pastatytos dar keturios.

Praplaukus ką tik minėtas Vaišnoriškes ir vieškelio tiltelį, Būka kiek susiaurėja ir tampa vingiuota. Ši Būkos upės vaga pasižymi kai kur duobėta, intensyvesne srove. Ir, žinoma, kaip gi be nukritusių medžių skersai upės? Jų aptiksite ne vieną, todėl kelias baidares gali reikėti perkelti per rąstigalius arba sausuma upės krantuose. Nepamirškite, kad šlapias medis yra slidus, upės dugnas ne visad lygus, o srovė gali trikdyti pusiausvyrą. Būkite darnūs, nebent norite išsimaudyti srauniuose Būkos vandenyse J.

Atkreipkite dėmesį, kad upė kartais turi įlankų, kurios atrodo panašios į upės išsišakojimą. Tikrąją upės vagą atpažinsite atkreipdami dėmesį į srovę - laisvą vandens tekėjimą ir augalų judėjimą.

Na štai ir baigėte kelionę Būkos upe. Jos baigtuves papuoš 7-iomis salomis turtingas Baluošo ežeras, į kurį kaip tik dabar ir įplaukiate. Baluošo ežero tylą palaiko pušynai, kurių sakuotus kvapus užuodiate turbūt jau dabar. Įplaukus į Baluošą laikykitės dešinės pusės ir atrasite Adomragio poilsiavietę. Čia pasistiprinkite, kadangi iki Almajo stovyklavietės Jūsų laukia gausi Aukštaitijos vandenų įvairovė!

Adomragio poilsiavietėje, o ypač kranto iškišulio smaigalyje yra skaidrus ir patogus krantas kviečiantis nusimaudyti. Tai puiki vieta maudynėms, tačiau ne pramogų likučiams: būkite malonūs gamtai ir nepalikite šiukšlių, kadangi čia nerasite šiukšliadėžių. Jas išmesite į konteinerį Almajo stovyklavietėje, o iki tol šiukšles kaupkite baidarėje esančiame savo maišelyje.

Taigi, užkandus ir pailsėjus, laikas nuspręsti kuria kryptimi plaukti. Tai priklauso nuo Jūsų jėgų ir atsargų likučių.

YRA 2 PASIRINKIMAI KAIP PRAPLAUKTI BALUOŠO EŽERĄ:

1. Pirmas pasirinkimas (~1,5 km. ~20 min.) - nuo Adomragio poilsiavietės plaukti tiesiai iki upelio, jungiančio Baluošo ir Baluošykščio ežerus. Bus apie 1,5 km kelio arba 15-20 min. plaukimo. Pasirinkus šią kryptį, reikia plaukti į priešingą ežero krantą. Kairėje turi likti Liepų sala, dešinėje - iškyšulys, vadinamas Beržaragiu. Nuo Beržaragio iškyšulio pamatysite tiltą, po kuriuo prateka ežerus jungiantis upelis.
2. Antras pasirinkimas (~4.5 km.; iki ~1,5 val.) - susipažinti su Baluošo ežero gamtos įmantrybėmis, aplankant Ilgasalės salą. Tai unikalus hidrografinis Lietuvos gamtos darinys, nes Ilgasalė - vienintelė Lietuvos ežerų sala, kurioje teliūskuoja ežerėlis.

Taigi, kad aplankyti gražiausias Baluošo ežero vietas (jeigu pasirinkote antrąjį variantą), plaukdami nuo Adomragio poilsiavietės laikykitės kairiojo Baluošo kranto. Netrukus pamatysite etnografinį Šuminų kaimą, kuris pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1784 m. Pabaluošės vardu. Šiame kaime auga apie 300 metų senumo pušis. Tačiau pušis tiek negarsina Šuminų kaimo, kaip istorinis faktas, jog čia, 1972-aisiais, buvo filmuojamas garsus lietuviškas filmas „Tadas Blinda“, o čia stūksančią „Tado Blindos „vilą” parodys kiekvienas Šuminų kaimo gyventojas.

Palikę Šuminų kaimą plaukite pro Degėsio salą link paskutinės ir ilgiausios Baluošo ežero salos - Ilgasalės. Pasiekę pietrytinį Ilgasalės galą plaukite įlankon, kurios gilumoje suradę upelį pro augmenijos plyšius galite įplaukti baidarėmis.

Išplaukus atgal iš Ilgasalės ežerėlio, grįžkite į tą pačią vietą ir tą pačią kryptį kuria plaukėte nuo Šuminų kaimo, tuomet sukdami baidares į kairę keliaukite pietryčių kryptimi, laikydamiesi Baluošo kranto linijos. Plaukiant tolumoje pamatysite iškyšulį. Nuo to laiko lankytojai gali apžvelgti ne tik istorinio medžio kamieną, bet ir jo viršūnę!

Išplaukiant iš Trainiškio įlankos, kairėje pusėje matysite dar vieną nedidelį iškyšulį. Nuo jo plaukite tiesiai link dar vieno, tik didesnio, tolyje matomo iškyšulio. Jį apiplaukus ir visuomet laikantis kairiosios kranto linijos, įplauksite į didžiulę Baluošo įlanką, kurios gale matysite apie 150 m. ilgio upelį, jungiantį Baluošo ežerą su Baluošykščio ežerėliu. Šis sraunus upelis Jus nuneš į dar vieną nuotykių kupiną ežeriją.

Plaukite išilgai Baluošykščiu iki pat ežerėlio ištakų, kairėje pusėje paliekant Simoniškio, o dešinėje - Vaidžiuškių kaimus. Perplaukus ežerėlį, kiek kairiau, tarp švendrių, pastebėsite Skriogžlės upelio ištakas.

Skriogžlės ilgis - apie 0,9 km. Skriogžlė gali atrodyti siaura ir gili upė, turinti kelis staigius vingius. Šios upės krantai apaugę medžiais, todėl upės šlaitai gana statūs. Audros kelis medžius įvertė į upę, tačiau juos įveiksite peršokant baidare, jeigu tik būsite įgavę didelį pagreitį. Dar už kelių vingių įplauksite į Sravinaičio ežerą.

Sravinaičio ežere laikykitės dešinės kranto linijos, kol pasieksite iškyšulio formos salą. Ją aplenkę iš kairės (sala liks dešinėje pusėje), pasieksite įžymųjį Ginučių vandens malūną.

Ginučių malūnas veikė iki 1968 m. Po dešimtmečio jis buvo restauruotas. Dabar malūnas paskelbtas valstybės saugomu XIX a. technikos paminklu. Jame yra muziejus, kuriame pamatysite autentišką senovinę malūno įrangą. Malūno muziejuje galima apsilankyti gegužės - spalio mėnesiais (nuo antradienio iki šeštadienio 10 - 18 val., sekmadieniais - 10 - 15 val.).

Išsilaipinę dešinėje vandens malūno užtvankos pusėje, perneškite per užtvanką baidares. Nepraleiskite puikios progos išsimaudyti vandens srovėje, krintančia iš užtvankos lovio!

Pasitaškius smarkioje vandens malūno srovėje įlipsite į perneštas baidares ir toliau plauksite Srovės upe. Pasiekus Almajos upės dešinįjį intaką iš Almajo ežero, Srovės upės vaga kryps į kairę.

I-osios naknyvės pirmas variantas: JEIGU NORITE PERNAKVOTI „ALMAJO“ STOVYKLAVIETĖJE, Jums reikia plaukti upe Almaja į Almajo ežerą.

Almajos upės vaga sukite į dešinę, plaukiant prieš srovę tiesiai į Almajo ežerą. Upės ištakose galite pajausti jos pasipriešinimą, tačiau įplaukus į ežerą pailsėsite. Almajo ežero ištakose, plaukiant trumpa Almajos upe pateksite į priešais atsiveriančią upių sankirtą - laikykitės dešinės pusės ir plaukite pasroviui - taip pateksite į Srovės upę, kurios vaga po trumputį vingiuos į kairę. Už upės vingio praplauksite Ginučių kaimą ir į upę nusidriekusius lieptus, du važiuojamuosius tiltus. Praplaukiant kaimą upės vaga bus tiesesnė, o vėliau įveikus kelis grakštesnius posūkius pateksite į Asėko ežerą. Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus daugiau nei pusę kilometro pamatysite Asėkos upės žiotis. Ši trumpa, apie 650 metrų ilgio, upė Jungia pastarąjį Asėko ir Linkmeno ežerus. Asėka turi platų vingį, o srovė čia yra labai silpna. Dėl gausios medžių ir žolynų augmenijos upės krantuose išsilaiko drėgmė, todėl šiose vietovėse veisiasi bebrų šeimynos. Asėkos upė Jus nuneš į Linkmeno ežerą. Ežere laikykitės dešinės kranto linijos.

Čia galite pasirinkti kelis variantus: arba be pertraukų tęsti maršrutą toliau arba nuplaukti į Papiliakalnę apsidairyti nuo Ladakalnio.

Jeigu norite aplankyti Ladakalnį, Jums reikia nuplaukti į priešingą ežero krantą, nukrypstant šiek tiek dešiniau (žemėlapyje Ladakalnio vieta pažymėta raudonu tašku). Ladakalnis - tai 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva, nuo kurios matosi iki horizonto suskaičiuojami ežerai. Iki Ladakalnio Jūs plauksite ~1 km. Tačiau Jūs apie atstumą pamiršite, kuomet Jūsų akyse atsivers didingi vaizdai nuo Ladakalnio virūnės: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai - Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas atgaivins Jūsų sielą. Čia sukaupsite jėgas tolesnei kelionei po turtingą ežerais Aukštaitiją.

Aplankius Ladakalnį, plaukite skersai Linkmeno ežero, labiau laikantis dešinės pusės. Tolumoje matysite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Jeigu Ladakalnio nelankėte ir esate ką tik atplaukę Asėkos upe, baidares sukite į kairę ir laikydamiesi kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

II-osios nakvynės antras variantas: JEIGU PASIRINKOTE TOLĖLIAU ESANČIĄ „LINKMENO“ POILSIAVIETĘ

Už Srovės upės vingio į kairę praplauksite Ginučių kaimą ir į upę nusidriekusius lieptus, du važiuojamuosius tiltus. Praplaukiant kaimą upės vaga bus tiesesnė, o vėliau įveikus kelis grakštesnius posūkius pateksite į Asėko ežerą. Asėko ežere laikykitės dešiniojo kranto. Nuplaukus daugiau nei pusę kilometro pamatysite Asėkos upės žiotis. Ši trumpa, apie 650 metrų ilgio, upė Jungia pastarąjį Asėko ir Linkmeno ežerus. Asėka turi platų vingį, o srovė čia yra labai silpna. Dėl gausios medžių ir žolynų augmenijos upės krantuose išsilaiko drėgmė, todėl šiose vietovėse veisiasi bebrų šeimynos.

Asėkos upė Jus nuneš į Linkmeno ežerą. Ežere laikykitės dešinės kranto linijos. Už plačios įlankos atrasite Linkmeno stovyklavietę. Čia galite įsikurti ir kaupti jėgas sekančios dienos žygiui.

Jeigu norite aplankyti kitame Linkmeno krante esantį Ladakalnį, tai darykite iš ryto - saulei tekant. Jums reikia nuplaukti į žemėlapyje pažymėtą vietą pavadinimu Papiliakalnė. Ladakalnis - tai 176 m virš jūros lygio iškilusi kalva, nuo kurios matosi iki horizonto suskaičiuojami ežerai. Iki Ladakalnio Jūs plauksite ~1 km. Tačiau Jūs apie atstumą pamiršite, kuomet Jūsų akyse atsivers didingi vaizdai nuo Ladakalnio virūnės: neaprėpiami girių plotai, miškuose skendintys ežerai - Asėkas, Linkmenas, Alksnaitis, Alksnas, Ūkojas ir Pakasas atgaivins Jūsų sielą. Čia sukaupsite jėgas tolesnei kelionei po turtingą ežerais Aukštaitiją.

Jeigu aplankius Ladakalnį, iš karto leidžiatės į žygį, plaukite skersai Linkmeno ežero, labiau laikantis dešinės pusės. Tolumoje matysite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Jeigu Ladakalnio nelankėte ir judate nuo Linkmeno stovyklavietės, laikydamiesi kairiojo kranto linijos plaukite atgal, iš kur vakar atplaukėte. Turite praplaukti Asėkos upės žiotis ir toliau laikantis kairės kranto pusės už maždaug pusės kilometro pasieksite Unksties sąsiaurį, jungiantį Linkmeno ir Asalnyksčio ežerus.

Antros dienos maršrutas: LINKMENŲ EŽ. - Žeimenų ež. (~16 km., ~5 val.) Plaukiama link Šakarvos

Patekus į Unksties sąsiaurį, juo plauksite šiek tiek daugiau nei 1 kilometrą, nuplaukus pusę sąsiaurio trajektorijos, praplauksite pro mediniu polių tiltu. Šis tiltas jungia iš dešinės Jums matomą Salų pusiasalį su kairėje amžių skaičiuojančiu Linkmenų mišku.

Salų pusiasalis ypatingas tuo, kad jame įsikūrę du kaimai: Salos I ir Salos II. Abu jie yra savotiškame pusiasalyje, kurį skalauja Asalnykščio, Linkmeno, Alksno ir Alksnaičio ežerai. Vienintelis kelias pusiasalio kaimų gyventojams keliauti sausuma veda iš Antalksnės kaimo. Salų kaimeliai išsiskiria unikalia architektūra ir išdėstymu, todėl čia įsteigtas salų kultūrinis rezervatas. Deja, nuo XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas. Kiti pastatai statyti XX a. pradžioje.

Pusiasalis, apie kurį pasakojame yra Jūsų plaukimo krypties dešinėje pusėje. Kairėje pusėje taip pat yra itin įdomi istorinė vietovė - pušynais ir beržais apaugęs Puziniškio piliakalnis, į kurį remiasi jau minėtas medinis tiltas. Statūs, iki 20 metrų aukščio, piliakalnio šlaitai iš vakarų pusės juosia gynybinio pylimo liekanos. Galbūt ir čia norėtumėte apsilankyti?

Kol spręsite plaukti toliau ar pakopinėti piliakalniu, pažvelkite į vandenį, teliuskuojantį sąsiaurio krantus: pamatysite prisitvirtinusius prie įvairių vietų žalsvos spalvos organizmus, panašius į koralus. Tai - gėlavandenės pintys - Ežerinės Durlės (lot. Spongilla Lacustris). Ežerinės durlės ir koralai yra gimininga gyvūnija, kurie priskiriami paprastųjų bestuburių grupei.

Sąsiauri ilgis tik vienas kilometras, tačiau aplink jį pilna gamtos stebuklų ir etnografinių objektų. Įveikus Unksties sąsiaurį, nuirkluosite į Asalnykščio ežerą.

Kuomet įplauksite į Asalnykštį, nepasimeskite - laikykitės kairės kranto linijos ir Jums plaukiant teisinga kryptimi Gimžiškės sala links Jūsų dešinėje pusėje. Plaukiant tolumoje pamatysite sąsmauką, kurią perplaukus pateksite į Asalnų ežerą. Sąsmaukos kairėje pusėje pamatysite Puziniškio kaimą. Ši vietovė taip pat turi savo įdomią istoriją: 1919 m., kuomet Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, per šį kaimą ėjo demarkacinė linija, skirianti Lietuvos ir Lenkijos okupuotas teritorijas. Puziniškio kaimas įsikūręs ant kalvos, nuo kurios atsiveria įstabus Asalnų kraštovaizdžio draustinis. Perplaukus ežerus dalijančią sąsmauką pateksite į Asalnų ežerą.

Asalnų ežere plaukite tiesiai prisilaikydami dešinės kranto linijos. Plaukdami šia kryptimi pastebėsite, kad ši ežero dalis pradeda siaurėti. Kuomet pateksite į ežero siaurąją dalį (tarsi rankovę), kairėje pusėje pamatysite Dringykščios upės protaką (dar vadinamos Meira). Upė atiteka iš Dringykščio ežero, o iš karto už upės saulė kaitina žemdirbių gyvenvietės - Meironių kaimo stogus, kurie Jus lydės iki tol, kol įplauksite į Lūšių ežerą.

Yra įdomi Meironių kaimo tradicija: per sekmines ūkininkai savo karvutes papuošia gėlių vainikais ir plukdo jas į priešais esančio rago krantinę, kurį vietiniai praminė Pabiržiu. Ten karvutės yra paleidžiamos ganytis laisvėje iki pat rudens ir parplukdomos per Mykolines.

Baidarių žygis Aukštaitijos nacionaliniame parke

tags: #meira #sodyba #booking