Kiek leukocitų šlapime yra normalu?

Šlapimo tyrimas yra vienas dažniausiai atliekamų tyrimų, juos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams.

Šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas, tačiau gali suteikti daug svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Būtent dėl to šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą.

Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme.

Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ) - tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas.

Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius.

Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių.

Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos.

Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių.

Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą.

Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus.

Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami.

Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų.

Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems.

Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.

Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate.

Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais.

Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu.

Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų.

Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.

Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas.

Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys.

Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.

Štai pagrindiniai rodikliai:

• SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
• PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
• LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
• NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
• PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
• GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
• KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
• BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
• URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
• ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.

Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas.

Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas.

Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.

Šlapimo tyrimas - greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą.

Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, o svarbiausia, rezultatai gaunami tuoj pat.

Pagal statistiką, kone trečdalio žmonių šlapimo tyrimų rezultatai rodo nukrypimą nuo normos, todėl gydytojai rekomenduoja bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Leukocitai (LEU) šlapimo analizatoriumi kas tai yra?

Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) šlapimo analizėje rodo uždegimo ar infekcijos buvimą šlapimo takuose.

Normaliai leukocitų šlapime turi būti labai mažai arba jų visai neturėtų būti, tačiau padidėjęs leukocitų skaičius gali rodyti tokias būkles kaip šlapimo takų infekcijos (ŠTI), inkstų uždegimas ar kitos šlapimo sistemos problemos.

Šlapimo analizė naudojant automatinius analizatorius (pavyzdžiui, dipstikų testus) leidžia greitai ir patikimai nustatyti leukocitų buvimą šlapime.

Tyrimo rezultatai paprastai pateikiami kaip LEU (leukocitų esteražė), o jų buvimas šlapime dažnai susijęs su infekcija.

Kokia norma turi būti leukocitų skaičius šlapime?

Vertinant šlapimo tyrimo rezultatus, svarbu žinoti, kad „norma” nėra absoliutus nulis. Nedidelis leukocitų kiekis gali patekti į šlapimą natūraliai.

Laboratorijos rezultatus dažniausiai pateikia nurodydamos ląstelių skaičių „regėjimo lauke” (matomą pro mikroskopą).

Suaugusiems

Normalus leukocitų kiekis šlapime suaugusiam yra:

Norma: 0-5 leukocitai matymo lauke (šviesos mikroskopu), arba neigiamas leukocitų esteražės tyrimas.

Jei tyrimo rezultatas teigiamas, reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų nustatyta galimos infekcijos priežastis.

Vaikams

Vaikams, kaip ir suaugusiems, normalus leukocitų kiekis šlapime turėtų būti:

Norma: 0-5 leukocitai matymo lauke.

Padidėjęs leukocitų kiekis vaikų šlapime gali rodyti šlapimo takų infekciją ar kitą šlapimo sistemos problemą.

Ką rodo padidėjęs leukocitų skaičius šlapime?

Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime (leukociturija) dažniausiai asocijuojamas su šlapimo takų infekcijomis (ŠTI), tačiau tai nėra vienintelė priežastis.

Tai pati dažniausia priežastis. Bakterijos (dažniausiai E. coli) patenka į šlaplę ir kyla aukštyn.

Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime suaugusiam gali rodyti:

• Šlapimo takų infekciją (ŠTI): Dažniausia leukocitų padidėjimo šlapime priežastis.
• Cistitas: šlapimo pūslės uždegimas. Tai dažniausia moterų problema.
• Pielonefritas: inkstų uždegimas. Tai rimta būklė, kai infekcija pasiekia inkstus.
• Judėdami šlapimo takais, inkstų akmenys gali mechaniškai pažeisti gleivinę ir sukelti uždegiminę reakciją, net jei bakterinės infekcijos nėra.
• Kartais tyrimai rodo daug leukocitų, bet bakterijų nerandama (šlapimo pasėlis neigiamas). Tai gali būti besimptomė bakteriurija arba „sterili piurija”.

Pats leukocitų padidėjimas yra tik laboratorinis rodiklis, tačiau jis retai būna „nebylus”. Dažniausiai pacientai jaučia tam tikrus simptomus, kurie priklauso nuo pagrindinės ligos.

Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?

Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių.

Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas.

Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:

• tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
• mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
• prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
• tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
• šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).

Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų.

Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti.

Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą.

Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su specialistais.

tags: #kiek #leukocitu #turi #buti #slapime